Ką svarbu žinoti tėvams: vaiko pilietybės įgijimas gimus užsienyje
Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Lietuvos pilietybės įgijimas gimimu yra pagrindinis Lietuvos pilietybės įgijimo būdas, todėl vaiko gimimo lokacija nėra svarbi - Lietuvoje galioja kraujo teisė. Jeigu vaikučio mama ir tėtis yra lietuviai, vaikutis bus lietuvis, nesvarbu, kurioje šalyje jis yra gimęs.
Dažnai kyla klausimų dėl dvigubos pilietybės. Svarbu suprasti, kad Lietuvoje vaikas gali būti Lietuvos pilietis ir kitos valstybės pilietis, turėti dvigubą pilietybę, jei Lietuvos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, kuriuose įtvirtinta vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisė į dvigubą (daugybinę) pilietybę.
Dvigubos pilietybės principai iki pilnametystės
Vadovaujantis naujomis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatomis, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę. Šiuo atveju dviguba arba net daugybinė pilietybė yra galima, jeigu vaikas tas pilietybes įgijo gimdamas.
Štai pagrindiniai atvejai, kai vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje gimė:
- Abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai;
- Vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis;
- Vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo.
Registracijos svarba ir procedūros
Galima sakyti, yra bendroji procedūra - iš karto reikia registruoti vaiko gimimą civilinės metrikacijos skyriuje, internetu per MEPIS (Metrikacijos paslaugų informacinę sistemą) arba ambasadoje. Neregistravus vaiko Lietuvos institucijos apie jį tiesiog nežinos, jis nebus įrašytas į Jūsų šeimos sudėtį, negalėsite gauti jokių išmokų už tą vaiką.
| Veiksmas | Aprašymas |
|---|---|
| Registracija | Būtina įtraukti gimimą į apskaitą per MEPIS ar ambasadą. |
| Pilietybė | Gimimu įgyta Lietuvos pilietybė išlieka, jei įgyta ir kita pilietybė. |
| Dokumentai | Gimimo liudijimas ir dokumentai, patvirtinantys tėvų pilietybę. |
Jei vaikas gimė po 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo. Kreipiantis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, būtina pateikti prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu, vaiko gimimo liudijimą bei dokumentus, patvirtinančius, kad vaiko gimimo metu jo tėvai arba vienas iš tėvų buvo Lietuvos piliečiai.
1) Kaip prisijungti prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos? (pareiškėjams)
Ar yra pagrindas nerimauti dėl karinės tarnybos?
Kai kurie tėvai nerimauja dėl privalomos karinės tarnybos, tačiau svarbu suprasti: karinė tarnyba iki 18 m. tikrai negresia. Be to, vaiko gimimas užsienyje ir pilietybės turėjimas yra teisinė realybė, o ne pasirinkimas, kurį būtų galima tiesiog ignoruoti. Iki pilnametystės yra daug metų, o karinės tarnybos įstatymai per tiek laiko gali keistis. Taip pat, jei vaikas turi dvi pilietybes, sulaukęs pilnametystės jis galės pats apsispręsti, kokią pilietybę nori pasilikti. Jeigu nebus nieko bendro su Lietuva, pilietybės bus galima atsisakyti.
Svarbu paminėti, kad „jus soli“ (gimimo vietos teisės) principas, pagal kurį pilietybė įgyjama pagal gimimo šalį, ypač paplitęs Šiaurės ir Pietų Amerikoje, tačiau Europoje taikomas labai retai. Lietuvoje šis principas praktiškai netaikomas, todėl gimimas užsienyje automatiškai nesuteikia užsienio valstybės pilietybės, nebent tai numato tos šalies įstatymai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
