Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Vienas iš dažniausiai būsimas mamas dominančių klausimų - kada kūdikis apsiverčia pilve galva žemyn, pasiruošdamas gimdymui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime vaisiaus padėties svarbą, kada kūdikis turėtų apsiversti, kokios yra sėdynių pirmeigos priežastys ir ką daryti, jei kūdikis neapsiverčia.
Prieš gimstant, kūdikis įsitaiso gimdoje žemyn galva - tai optimali padėtis gimdymui. Tačiau kartais kūdikis gali būti sėdyninėje padėtyje. Vaisiaus padėtis gimdoje apibrėžiama kaip kūdikio kūno ašies santykis su motinos kūno ašimi. Dažniausiai pasitaikanti ir normali padėtis yra išilginė, kai kūdikio ir motinos kūno ašys sutampa. Tai reiškia, kad kūdikis guli tiesiai, galva žemyn, pasiruošęs gimti. Taip pat gali būti skersinė arba įstrižinė padėtis, kai kūdikis gimdoje yra pasisukęs šonu.
Vaisiaus pirmeiga - tai žemiausiai virš gimdymo takų esanti kūno dalis. Jeigu kūdikis įsitaisęs žemyn galva, sakoma, kad tai galvos pirmeiga (96%). Jei įsitaisęs žemyn užpakaliuku, sakoma, kad pirmeiga sėdmeninė (3,5%).
Mamos pilve mažylis būna susirietęs į kamuoliuką: liemuo sulinkęs, galvytė prilenkta prie krūtinės, rankytės sulenktos per alkūnes ir sukryžiuotos ant krūtinės, kojytės sulenktos per klubų ir kelių sąnarius, prispaustos prie pilvuko. Skersinė ir įstrižinė padėtys labai retos, dažniausiai pasitaiko išilginė - 99,5%.

Pirmoje nėštumo pusėje vaisiaus padėtis gimdoje nuolat keičiasi. Kūdikis gali pasisukti šonu, apsiversti aukštyn kojomis ir vėl atgal. Iki maždaug 28 nėštumo savaitės kūdikis turi pakankamai vietos gimdoje, kad galėtų laisvai judėti ir keisti padėtį. Todėl iki šio laiko netaisyklinga kūdikio padėtis nėra laikoma kritine.
Paprastai kūdikis apsiverčia galva žemyn tarp 32 ir 36 nėštumo savaičių. Tačiau kai kurie kūdikiai gali apsiversti ir vėliau, net likus kelioms dienoms iki gimdymo. Jeigu 35 nėštumo savaitę vaisius vis dar nėra apsivertęs ir „sėdi“, nieko nereikia daryti, tik laukti, kad galbūt apsivers pats. Vaisiaus padėtį gimdoje gydytojas gali įvertinti nuo 36 nėštumo savaitės, apčiuopdamas pilvą ir klausydamas vaisiaus širdies tonų.
Vaisiaus padėtį gimdoje reikėtų nustatyti tik nuo 36-37 nėštumo savaitės. Tai tikslinga daryti tik šiuo laiku, nes iki tol vaisiaus padėtis gimdoje būna nepastovi. Kartais moterys pajunta skirtumus - jei kūdikis yra breech (sėdyninė pirmeiga), smūgius ar spyrius pastebėsite žemiau pilvo, o po šonkauliais gali užčiuopti tvirtą gumbelį - galvos viršų.
Viena moteris dalijasi savo patirtimi: "Mano maniske 26 savaites apsiverte zemyn galva, o 33 savaites vel atsiverte atgal. Visai buvau uzsisnerkavus, daktarai nebedave daug sansu, kad apsivers vel." Kitos mamos teigia, kad jų mažyliai vartėsi iki pat gimdymo dienos.
Sėdyninė pirmeiga diagnozuojama maždaug 3-5% nėštumų. Apie 28 nėštumo savaitę sėdynine pirmeiga gimsta apie 20% vaisių. Nors pirmoje nėštumo pusėje tai - įprasta situacija, vėlesnėse savaitėse ji gali kelti susirūpinimą.
Sėdyninės pirmeigos priežasčių gali būti labai daug. Kūdikis gali neapsiversti žemyn galva dėl per didelio arba per mažo vaisiaus vandenų kiekio, dėl trumpos virkštelės, apsivijusios apie kakliuką arba petuką, kuri neleidžia jam apsiversti. Taip pat iki gimdymo kūdikis gali sėdėti dėl kokios nors gimdos anomalijos, pavyzdžiui, auglių (miomų). Kartais mamos mano, kad kūdikis „sėdi“, nes jam nepatogu būti žemyn galva, tačiau iš tiesų ši padėtis yra pati patogiausia, nes kai galvytė įsistato į mamos dubenį, vaikučiui lieka gan daug vietos judinti rankytes ir kojytes.
Sėdyninė vaisiaus pirmeiga gali pasitaikyti daug kartų gimdžiusioms moterims, taip pat, jei nėštumas daugiavaisis arba gimdoma prieš laiką. Turi reikšmės ir tai, kiek yra vaisiaus vandenų. Jei jų per daug ar per mažai, vaisiaus padėtis gali būti netipiška. Taip pat gali turėti įtakos ir vaisiaus kūno sandara, pavyzdžiui, per trumpa virkštelė, apsivijusi aplink kaklą ar petį, trukdo apsiversti.
Didžiausia kūdikio kūno dalis, kuri turi praeiti gimdymo takais, yra galvytė. Ji slinkdama žemyn, kad galėtų išlįsti per mamos dubens kaulus, gali pasisukti, šiek tiek deformuotis. Niekada iš anksto šimtu procentų neįmanoma numatyti, ar kūdikis galės gimti natūraliai, nes staiga per gimdymą gali paaiškėti, kad jis yra per didelis, o mamos klubai per siauri arba kūdikio galvytė nepasisuka į šoną ir užstringa. Šių bėdų neaptinka jokie prietaisai.
Tačiau, kai taip nutinka esant vaisiaus pirmeigai, yra atliekama cezario pjūvio operacija ir vaikelis sėkmingai ištraukiamas. Visiškai kitokia padėtis susiklosto esant sėdynių pirmeigai. Gimdymo pradžia yra tokia pati, sąrėmiai vis stiprėja, atsidarinėja gimdos kaklelis, o kai jis visiškai atsidaro, kūdikis pradeda slinkti žemyn. Tada gimsta užpakaliukas, kojytės, dubuo, o kai kūdikis pasirodo iki menčių, galvytė prisispaudžia prie mamos kaulinio dubens ir užspaudžia virkštelę, kurios dalis yra išorėje, o kita dalis dar gimdoje kartu su placenta. Kai taip nutinka, kraujotaka per virkštelę baigiasi ir kūdikis negauna deguonies. Kadangi pats mažylis dar negali kvėpuoti, gydytojams lieka nuo 3 iki 5 min. ištraukti kūdikio galvytę. Jeigu per tą laiką vaikutis negimsta, pažeidžiamos jo smegenys arba jis žūsta.

Jei vaisius stambus, moters dubuo siauras, gimdyvė vyresnio amžiaus arba gimdo pirmą kartą, daromas cezario pjūvis. Labai retai (tik 0,5%) vaisius nėštumo pabaigoje guli skersas arba įstrižas. Moteris skersai gulinčio vaiko pagimdyti negali, būtina operacija.
Visoms moterims, kurių nėštumas 36 savaičių, jei nustatoma netaisyklinga vaisiaus padėtis, siūlomas vaisiaus padėties koregavimas. Vaisiaus padėties koregavimas atliekamas rankomis, moteriai gulint ant nugaros, visą procesą stebint ultragarsu. Šios procedūros metu vaikelį bandoma apsukti rankomis iš sėdyninės pirmeigos į taisyklingą padėtį. Atlikus šią procedūrą, vėl vertinama vaisiaus būklė. Šis metodas - išorinis vaisiaus apsukimas, žinomas labai seniai, o jo efektyvumas yra 60-70%. Be to, ši procedūra sukelia labai nedaug komplikacijų - tikimybė, kad nutekės vaisiaus vandenys ar atšoks placenta, yra tik 1 procentas. Jei placenta yra priekinėje gimdos sienoje, komplikacijų tikimybė didesnė.
Nuo 37 nėštumo savaitės gydytojas ginekologas gali bandyti rankomis per išorinę pilvo sieną pasukti kūdikį į galvos pirmeigą. Ši procedūra vadinama išoriniu vaisiaus apgręžimu. Ji atliekama ligoninėje, kontroliuojant ultragarsu ir stebint vaisiaus būklę. Deja, ši procedūra ne visada būna sėkminga - kūdikį pavyksta apgręžti tik 50-65% atvejų.
Nors vaisiaus apsukimo procedūra užtrunka vos 10-15 minučių, daug moterų jos bijo. Procedūra neskausminga, nors nėra maloni. Ji gali būti taikoma, skiriant atpalaiduojamuosius vaistus arba net nuskausminimą, tačiau nuskausminimas nėra būtinas. Dėl šios priežasties išorinis vaisiaus apsukimas ir atliekamas beveik pačioje nėštumo pabaigoje, kai vaikelis yra išnešiotas, kai atsiranda gimdos susitraukimų arba planuojamas gimdymo skatinimas.
Procedūra neatliekama, jei yra buvęs cezario pjūvis ir po jo likę randų arba jei numatoma, kad bet kuriuo atveju bus daromas cezario pjūvis. Jei cezario pjūvis bus daromas vien dėl netaisyklingos padėties, tuomet, pritaikius vaisiaus apsukimą, apie 60-70% moterų pavyksta pagimdyti natūraliai.
Jei vaisiaus padėtis netaisyklinga, moteriai patariama atvykti į gimdymo namus likus savaitei iki gimdymo ir tas dienas praleisti prižiūrimai gydytojų. Kai atvažiuoja jau gimdanti moteris, pagal esamą klinikinę situaciją sprendžiama, kaip gimdyti geriausia. Cezario pjūvis būtinai atliekamas, jei vaisius stambus, moters dubuo siauras, gimdyvė vyresnio amžiaus arba gimdo pirmą kartą ir kt.
Norint paskatinti kūdikį apsiversti, kartais padeda tam tikra mankšta. Svarbu atsiminti, kad prieš pradedant bet kokius pratimus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Taip pat svarbu daugiau būti vertikalioje padėtyje ir nepamiršti fizinio aktyvumo. Sėdint dubuo visuomet turėtų būti aukščiau kelių.
Vaisiaus padėtis gimdoje yra svarbi, nes ji gali lemti gimdymo eigą. Nors dauguma kūdikių gimsta galva žemyn, apie 3-5% atvejų pasitaiko sėdyninė pirmeiga. Jei vaisius yra sėdyninėje padėtyje, gydytojai gali rekomenduoti cezario pjūvį, tačiau svarbu žinoti, kad natūralus gimdymas taip pat yra įmanomas ir saugus tinkamai pasiruošus.
Vartytis kaip tinkamas mažylis mamos pilve gali iki 28 nėštumo savaitės, mat tuomet neįprasta jo padėtis dar nelaikoma kritine ir gydymas nėščiajai neskiriamas. Paprastai „paišdykavęs” mažylis po kurio laiko apsiverčia pats.
Vaisius auga ir vietos judėti jam lieka vis mažiau, todėl jeigu nesuskumba apsiversti iki 34-36 nėštumo savaitės, vėliau dėl vietos trūkumo jis to padaryti jau nebegali ir padėtis gimdoje nebesikeičia.
Jei nėštumas yra ne pirmas, vaisiaus padėtis nusistovi, ir galvutė įsistato prie įėjimo į dubenį tik prasidėjus gimdymo veiklai. Jei gimdymas prasidėjo ankščiau ar nuteka vaisiaus vandenys, tada būtina nustatyti padėtį - kokia pirmeiga vaikelis ruošiasi gimti.
Jei vaikutis įsitaisęs žemyn galva, sakoma, kad pirmeiga galvinė. Jei įsitaisęs žemyn užpakaliuku, sakoma, kad pirmeiga sėdimeninė. Kūdikio gebėjimas apsiversti - vienas svarbiausių pirmųjų mėnesių pasiekimų. Pagrindinis naujagimio ir kūdikio stiprinimo pratimas - guldymas ant pilvuko.

tags: #jei #kudikis #neapsivercia #pilve