Globos institucijoje augusių jaunuolių socialinių įgūdžių ugdymo ypatumai ir iššūkiai

Šiame straipsnyje analizuojami globos institucijoise augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams. Taip pat išryškinami tie įgūdžiai, kurių daugiausia stokoja tiriamieji.

Socializacijos samprata ir reikšmė asmenybės formavimuisi

Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.

Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi. Socialinis statusas - tai individo pozicija visuomenėje, o vaidmuo - elgesio modelis, susijęs su tam tikru statusu.

Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi. Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.

Vaikų socializacijos ypatumai globos institucijoje

Globos institucijose augančių vaikų socializacija yra sudėtingas procesas, kurį veikia įvairūs veiksniai. Globos institucijoje augančių vaikų socializacija turi savų ypatumų dėl specifinės aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima.

• Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.): Šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio.
• Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.): Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą.
• Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.): Šiuo laikotarpiu vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.

Vaikų globos sistemos pertvarka ir šeimyninių namų privalumai

Nuo ankstyvos vaikystės gyvenimas daugeliui vaikų nešykštėjo sunkumų. Vaikų globos sistemos pertvarka, prasidėjusi 2014 m. ir trukusi dešimtmetį, formaliai baigėsi. Paskutiniai vaikų globos namai buvo uždaryti 2024 m. gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose. Šios reformos tikslas - didelius vaikų globos namus perorganizuoti į mažus šeiminius namus, kuriuose gyvenimo sąlygos būtų kuo panašesnės į esamas šeimoje.

Sigita Ignatovičienė, socialinės globos paslaugas ir psichosocialinę pagalbą tėvų globos netekusiems vaikams teikiančios VšĮ „Atsigręžk į vaikus“ direktorė, sako, kad šiam procesui reikėjo laiko, nes pertvarkos procesui darė įtaką daug nenumatytų atvejų ir nestandartinių situacijų. Pavyzdžiui, buvo sudėtinga rasti tinkamų namų ar butų, kuriuose pagal visus keliamus reikalavimus būtų galima apgyvendinti po 6-8 vaikus.

„Esminis gyvenimo šeimynose skirtumas nuo didelių globos institucijų yra tai, jog šeimynose gyvena mažiau vaikų, todėl kiekvienas vaikas yra matomas ir svarbus. Vaikams skiriama daugiau individualaus dėmesio, jie atlieka daugiau namų ruošos darbų, jiems pavedamos atsakomybės", - pertvarkos suteikiamus pranašumus dėsto S. Ignatovičienė. Tokios sąlygos užtikrina sėkmingesnę vaikų integraciją į visuomenę: jie turi daugiau galimybių ugdyti savo socialinius įgūdžius, išmokti rūpintis savimi ir ruoštis savarankiškam gyvenimui.

Globos namų vaikų socialinių įgūdžių stoka ir jos pasekmės

Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.

Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikai dažnai stokoja gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais. Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai.

Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Straipsnyje pateikiamas pasirinktų socialinių įgūdžių (bendravimo, veiklos ir bendradarbiavimo) teorinis pagrindimas. Siekiant pagrįsti pasirinktų įgūdžių tinkamumą taikytas faktorinės analizės pagrindinių komponenčių metodas. Atlikta faktorinė analizė patvirtino skirtų bendravimo, veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžių reikšmingumą. Pristatomame tyrime atskleidžiama globos namų vaikų bendravimo (percepcinių, komunikacinių, interakcinių), veiklos ir bendradarbiavimo (veiklos planavimo, veiklos organizavimo bei vertinimo, dalyvavimo grupės veikloje) įgūdžių ypatumai.

Iššūkiai jaunuoliams pereinant į savarankišką gyvenimą

Nors situacija tikrai keičiasi į gera, šeiminiuose namuose gyvenantys vaikai patiria daug sunkumų. Visų pirma turime suprasti, kad vaikai patenka į globos namus, turėdami skausmingų patirčių ir traumų, todėl sudėtinga per trumpą laikotarpį atkurti jų pasitikėjimą savimi ir aplinka. Tai labai sunkina jų gebėjimą megzti ilgalaikius santykius, prisitaikyti prie kintančių gyvenimo sąlygų.

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad psichologiškai itin sudėtingas laikotarpis globojamiems jaunuoliams yra perėjimas į savarankišką gyvenimą, sulaukus pilnametystės. Per gana trumpą laiką jie turi susitaikyti su pasikeitusiu statusu ir iš lydimų, aprūpinamų vaikų tapti finansiškai ir emociškai nepriklausomais visuomenės nariais. S. Ignatovičienė pabrėžia, kad sulaukę pilnametystės jaunuoliai automatiškai netampa pasiruošę savarankiškam gyvenimui. „Neretai šių jaunuolių branda vėluoja, tad jie yra lengviau paveikiami neigiamų aplinkos veiksnių, dažniau įtraukiami į nusikalstamas veikas.

Tiesa, sistema šiuo metu suteikia palaikymą ilgesnį laiką nei anksčiau: jaunuoliai gali likti gyventi šeimynose ar atskirame palydimosios globos padalinyje, jeigu to nori ir sugeba laikytis susitarimų. Tokia galimybė suteikia jaunuoliams saugumo savarankiško gyvenimo pradžioje ir leidžia suformuoti trūkstamus savarankiško gyvenimo įgūdžius", - sako „Atsigręžk į vaikus“ direktorė.

Socialinių įgūdžių svarba ir ugdymo perspektyvos

Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė Vida Gudžinskienė jau ne vienus metus tiria socialinių įgūdžių reikšmę sėkmingai vaikų integracijai į visuomenę. Šiuo metu mokslininkė kartu su kolegomis iš Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Rita Raudeliūnaite, doc. dr. Justinu Sadausku ir dr. Dovile Lisauskiene vykdo projektą „Vaikų, esančių nuolatinėje globoje, socialinių įgūdžių ugdymas“. Šiuo projektu siekiama iš įvairių perspektyvų pamatyti, kas ir kaip ugdo vaikų, esančių nuolatinėje globojime, socialinius įgūdžius. Tyrėjai kalbasi su socialiniais darbuotojais, globėjais ir pačiais vaikais.

„Dokumentuose, strategijose pabrėžiama, kad labai svarbu įgalinti globojamus vaikus. Tačiau kaip tai padaryti, kaip juos įgalinti? Mano manymu, esminis atsakymas į šį klausimą yra socialinių įgūdžių ugdymas. Todėl atlikdami tyrimą domimės, kokie globojamų vaikų socialiniai įgūdžiai šiuo metu yra ugdomi, kurie iš įgūdžių lengviau pasiduoda, lengviau formuojami, o kurie sunkiau, kokių sunkumų kyla ugdant socialines vaikų kompetencijas. Kitas svarbus klausimas - kas vaikus ugdo, kokie specialistai ar institucijos bendradarbiauja, o kurių indėlio galbūt trūksta, pavyzdžiui, psichologai, vaiko teisių apsaugos specialistai, atviros jaunimo erdvės, mokyklos ar kt. Beje, pokalbiuose dažnokai neišgirstu minint būtent mokyklos socialinio pedagogo arba mokytojo vaidmens", - pažymi prof. V. Gudžinskienė.

Teigiamos pertvarkos pasekmės ir įgūdžių tobulėjimas

Ilgamečiai tyrimai rodo, kad institucinėje globojimoje esantys vaikai stokoja socialinių įgūdžių. Daroma išvada, kad tai trukdo jų socialinei įtraukčiai, gerovei ir savarankiškumui. Pasak mokslininkės, iki įkuriant šeiminius namus, globos sistema iš tiesų nebuvo labai palanki vaikų socialiniams įgūdžiams lavinti, tačiau šiandien situacija kur kas geresnė. „Reikėtų suprasti, kad vaikai į atskirtį patenka ne todėl, kad auga ne namie, o yra globojami. Atskirtį lemia ne pati globos sistema, o jų elgesys, t. y. nepakankamai iš(si)ugdyti socialiniai įgūdžiai. Problemų turinčiose biologinėse šeimose vaikai dažniausiai nebuvo mokomi šių įgūdžių, o jie labai svarbūs norint sėkmingai sąveikauti su kitais asmenimis, pasiekti sėkmę ir patenkinti socialinius poreikius", - teigia mokslininkė.

Profesorė sako, kad, apsigyvenus šeimyniniuose namuose, globojamiems vaikams gali būti nauja daug mums įprastų dalykų, pavyzdžiui, kad galima bendrauti nerėkiant, neujant kito, mandagiai. Jie dažnai nėra turėję turiningo laisvalaikio, jiems sunkiai sekasi organizuoti, planuoti savo veiklas, kelti ateities tikslus ir jų siekti, ir t. t. Viso to išmokti užtrunka, tai yra net ne metų, o greičiausiai viso gyvenimo procesas.

Pasak pašnekovės, vaiko globos sistemos pertvarka vaikų socialinėms kompetencijoms vystyti ir stiprinti sukūrė kur kas geresnes sąlygas, gerokai palankesnes, nei jos kada nors buvo ilguose globos institucijų koridoriuose. „Vaikai į šeiminius namus ateina užsisklendę, sužeistomis širdelėmis, jie nepasitiki suaugusiais žmonėmis, nes gyvenimas kol kas nedavė jokios progos pasitikėti. Taigi pradžia nelengva, bet šeiminė aplinka įgalina juos keistis, ir tai labai svarbu. Šeimyniniuose namuose vaikai turi daugiau ir kokybiškesnių kontaktų vieni su kitais ir su jais besirūpinančiais socialiniais darbuotojais. Bendravimo ir bendradarbiavimo galimybės nepalyginti geresnės, dėl to pamažu tobulėja ir vaikų socialiniai įgūdžiai. Iš įvairių tyrimų, apklausų matome pozityvių poslinkių", - pasidžiaugia prof. V. Gudžinskienė.

Daugiau nei dešimt metų atliekamuose mokslininkės tyrimuose tik visai neseniai išryškėjo nauja globojamų vaikų savybė - jie pradėjo kalbėti argumentuotai. „Gebėti išreikšti konstruktyvią savo nuomonę labai svarbu daugelyje sričių. Šis įgūdis padeda surasti bendrą kalbą su kitais žmonėmis ir spręsti konfliktines situacijas. Tyrimas rodo, kad vaikus reikšti nuomonę moko socialiniai darbuotojai, o palankias sąlygas sukuria nauja gyvenimo šeiminiuose namuose, mažose grupelėse, forma. Tokiuose namuose taisyklės ne nuleidžiamos iš viršaus, kaip dažnai būdavo didelėse globos institucijose, o dėl jų susitariama. Vaikai patys teikia siūlymus, diskutuoja, kaip jie šiuose namuose gyvens", - dėsto prof. V. Gudžinskienė.

Šeimyniniuose namuose, pasak pašnekovės, vaikai apskritai daugiau bendrauja, kalbasi, todėl konfliktai neįsisenėja, jie mažesni, trumpalaikiai, kaip pasitaiko ir daugelyje įprastų šeimų. Sakykim, socialinė darbuotoja mokslininkei yra pasakojusi, kaip vienas vaikas savo budėjimo dieną virtuvėje neišplovė indų, dėl to kiti šeimynos nariai ant jo supyko. Tačiau konfliktą jie greitai išsisprendė paskatinti pasikalbėti: paaiškėjo, kad vaikas labai skuba į būrelį, o savo pareigas pasižadėjo įvykdyti sugrįžęs. Profesorę maloniai stebina, kad kartu su vaikais į gera keičiasi ir socialiniai darbuotojai. Jie prisipažįsta anksčiau buvę kategoriškesni, daugiau nurodinėdavo vaikams, tačiau pastebėjo, kad kur kas geriau veikia susitarimai, todėl vis dažniau naudoja šią praktiką.

Švietimo įstaigų iššūkiai ugdant globojamų vaikų socialinius įgūdžius

Nepakankami socialiniai įgūdžiai, prof. V. Gudžinskienės teigimu, taip pat labai dažnai lemia globojamų vaikų nesėkmes, konfliktus švietimo įstaigose. O tai daro įtaką jų akademiniams pasiekimams ir profesinei ateičiai. Pedagogai ar mokyklos administracija kai kuriais atvejais tokio vaiko mieliau renkasi „nematyti“ arba išvis neturėti bendruomenėje, nei ieško, kaip jam padėti. „Apie atskirtį iš pedagogų niekas nenori garsiai kalbėti, tačiau mano tyrimas atskleidžia, kad tokių atvejų, deja, pasitaiko. Juos liudija tiek globojami vaikai, tiek jų globėjai. Žinoma, yra ir gražių pavyzdžių, kai iškilus sunkumams klasės vadovas ir kiti mokyklos darbuotojai bendradarbiauja, tačiau taip būna ne visada.

Socialiniai darbuotojai pasakoja, jog jeigu mokykloje vaikui nesiseka mokytis, o ypač jeigu esama elgesio ir emocijų valdymo problemų, jiems labai greitai pasiūloma ieškoti globotiniui kitos ugdymo įstaigos. Šeimose augantiems vaikams greičiausiai neskubama to pasiūlyti. Kai už vaiko stovi šeima, kuri dėl jo stengiasi, į jį palankiau žiūri ir švietimo bendruomenė. Globos sistemoje augantis vaikas visuomenei atrodo lyg ir niekieno, todėl dėl jo kai kuriais atvejais stengiamasi mažiau. Laimei, tokiais vaikais itin rūpinasi šeimyninių namų socialiniai darbuotojai, dažnu atveju tik dėl jų pastangų vaikas, užuot priverstas išeiti iš mokyklos, gauna psichologo ar kitų konsultacijų", - dėsto prof. V. Gudžinskienė. Mokslininkė pabrėžia, kad yra ir rūpestingų švietimo bendruomenių. Be to, užgriuvus įtraukties procesui mokytojams pastarieji metai gerokai sudėtingesni. Reikia išties daug vidinių pedagogų išteklių, norint didelėse klasėse atliepti vaikų skirtingus poreikius ir jiems padėti.

Reikalingi pokyčiai ir globėjų patirtys

„Atsigręžk į vaikus“ direktorės S. Ignatovičienės teigimu, reikėtų teikti šiems vaikams daugiau specializuotų paslaugų: psichologų, psichoterapeutų, specialiųjų pedagogų konsultacijų. Prof. V. Gudžinskienės manymu, svarbu nuolat kelti globojamų vaikų savivertę: dažnai jie tiesiog netiki galintys gerai mokytis, įveikti užduotį, įgyti specialybę. Kaip rodo atliekamas tyrimas, pasitikėjimo savimi stoka atsiskleidžia net paprastose kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, sprendžiant, kokius produktus išrinkti pietums visai šeimynai, kurioje gyvena. Vaikai nerimauja, kad kitiems neįtiks, kad jie supyks.

„Tu gali, tu sprendi ir tavo sprendimas yra teisingas - tokių žodžių globojami vaikai labai dažnai negirdi. Ypač mokykloje ir ypač kai jiems nesiseka. Kaip mes jaustumėmės, kaip mus tai motyvuotų dirbti, jeigu kasdien girdėtume priekaištus ir vos kartą per pusmetį nedidelį pagyrimą?" - palygina tyrėja. Mokslininkų atliekamame tyrime išryškėjo dar ir tai, kad vaikams trūksta vieno ar dviejų pastovių žmonių globos. Šeimyniniuose namuose darbuotojų kaita gana didelė, vaikais kasdien rūpinasi pamainomis dirbantys darbuotojai. Kiekvienas iš jų turi savo auklėjimo, bendravimo stilių, todėl vaikams kartais sunkoka prie visų prisitaikyti. „Bet ten, kur darbuotojų komanda nesikeičia, padėtis yra gana gera, sudėtingiau, jei šeimyniniuose namuose darbuotojai keičiasi. Lieka tikėtis, kad kaitos mažės, o nuolatinėje globoje esantys vaikai vis labiau pasitikės tiek suaugusiaisiais, tiek savimi", - viliasi profesorė.

Globėjų perspektyvos ir visuomenės požiūris

Projektą „Atskirties pakopos ir galimybės ją stabdyti“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Dar niekada globėjai nebuvo taip supriešinti su visuomene kaip pastarosiomis dienomis. Visuomenei, kuri situaciją stebi tik iš šalies, sunku atskirti, kaip yra iš tiesų. Tuomet emocijos ima viršų, viešojoje erdvėje apie vaikų teises ginančias institucijas, o kartu ir globėjus, kalbama dažniausiai labai vienpusiškai. Daugelis žmonių nežino, kad laikino ir nuolatinio globėjo institucija apmokamu darbu tapo prieš kelerius metus, kai buvo nuspręsta atsisakyti vaikų namų, siekiant kuo mažiau traumuoti iš šeimų paimamus vaikus. Be tėvų globos vaikai lieka dėl įvairiausių priežasčių. Kur jiems dėtis, jei globėjo institucija taps visuomenės pasmerkta ir globėjų nebeliks? Kas globos vienišus, apleistus vaikus?

Kodėl žmonės tampa globėjais?

• Vita: „Prieš gerus 20 metų buvome su vyru nuvykę į Vaikų teisių tarnybą ir ketinome įsivaikinti vaikiuką, taip norėdami pagelbėti nors vienam mažiukui, kuris gyveno kūdikių namuose. Tačiau tada mums nepavyko. Po kelerių metų mes patys nuvykome į Vaikų globos namus ir ėmėmės globoti savaitgaliais ir atostogų metu vaiką."
• Renata: „Norėjau padėti vaikams, kad jiems netektų gyventi vaikų namuose. Tikėjau, kad galiu padėti vaikui užaugti, kad namuose gėrybių turime pakankamai ir jų užtektų dar vienam vaikui. Esu ne kartą buvusi vaikų namuose, - vaikai ten nėra laimingi, jaučiasi vieniši. Ten mažai galimybių užmegzti artimus ryšius su suaugusiaisiais, būti paprasčiausiai išklausytiems. Jie ten tiesiog kovoja už būvį, nesijaučia saugiai, kaip kad mūsų biologiniai vaikai."
• Milda: „Sena, beveik romantiška istorija, kai dar dirbau mokytoja ir su vaikais lankėme globos namus. Pradinukė globos namų gyventoja nustebo, kad kiekvienas iš čia apsilankiusių vaikų grįš į skirtingus namus ir sėdės mamai ant kelių kiek norės. Buvo toks šokas!"

Globa: darbas ar gyvenimo būdas?

• Vita: „Globa man nėra darbas, tai - gyvenimo būdas. Juk augindamas savo vaikus nesakai, kad dirbi, nes augini vaiką."
• Renata: „Globa - tai visų pirma gyvenimo būdas, pasakyčiau, kad tai - veikla, kuri yra tarpinė tarp tarnystės visuomenei ir darbo. Negaliu sakyti, kad laikinoji globa nėra darbas, nes valstybė mums patiki vaikus ir mes jai esame įsipareigoję, turime atsiskaityti, vykdyti duodamus nurodymus."
• Milda: „Globa - ne darbas, o gyvenimo būdas. Į darbą einama, o mes gyvename kartu su vaiku, kartu keliamės, kartu ruošiamės į mokyklą ir į darbą, kartu tvarkomės namus, nusistatome naujas taisykles, tariamės, ką veiksim."

Materialinė parama globėjams

• Vita: „Kaip nuolatinė globėja aš vaikams išlaikyti gaunu 304 eurus už vieną vaiką."
• Renata: „Mano, kaip laikinosios globėjos, atlygis yra apie 350 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius. Ši veikla apribojo mano galimybes užsidirbti savame darbe, teko labai susimažinti darbo krūvį, todėl gauti atlygį už globą man nėra gėdinga. Dar skiriami pinigai vaiko išlaikymui bei tikslinis priedas, mano atveju apie 415 eurų. Kiek žinau, kiekvienoje savivaldybėje mokama skirtingai."
• Saulė: „Mes vaikus globojame šeimynoje, kurią turėjome įkurti, kad galėtume auginti vienos globojamos mergaitės brolius ir seses (tuo metu šeimyną turėjo sudaryti bent 6 globojami vaikai). Kaip šeimynos mama, gaunu 600 Eur atlygį, nuo kurio susimoku mokesčius."

tags: #jaunuoliu #augusiu #vaiku #globos #namuose #socialiniai

• pozityvios tėvystės metodai ir svarba
• Daržovių auginimo namuose vadovas
• Svarbiausia informacija apie vėlyvą persileidimą
• Medicinos stebuklai naujagimių priežiūroje
• Patarimai, kai nėštumo metu pykina ir skauda skrandį