Jaučiuosi negraži po gimdymo: kaip atpažinti ir įveikti pogimdyminę depresiją bei nerimą

Gimus naujagimiui, mamos išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kurio metu dėl milžiniškų fiziologinių, neurocheminių ir psichologinių pokyčių moteris tampa ypač jautri. Dažnai visuomenėje gajus stereotipas apie „laimingą, švytinčią mamą“, tačiau tikrovė neretai būna kitokia - pilna nuovargio, baimės, vienatvės ir, žinoma, klausimų apie savo kūną bei savivertę.

Kyla minčių apie tai, jog pasikeitęs kūnas - lyg ne tavo, o „bloga mama“ jaučiamasi dėl to, kad nejaučiamas euforijos jausmas. Tokie jausmai pirmosiomis savaitėmis po gimdymo aplanko net 4 iš 5 moterų. Visgi svarbu atskirti, kas yra normali adaptacija, o kas - rimtesnis emocinis sutrikimas.

Pogimdyminė melancholija ar depresija?

Naujausi tyrimai rodo, kad apie 60-80 proc. pagimdžiusių moterų išgyvena pogimdyminę melancholiją (angl. baby blues), o apie 19 proc. - pogimdyminę depresiją.

• Pogimdyminė melancholija: Tai lengva būsena, pasireiškianti dirglumu, nuovargiu ir nuotaikų kaita. Ji paprastai praeina savaime per 2-3 savaites.
• Pogimdyminė depresija: Tai rimtesnis sutrikimas, pasireiškiantis, kai neigiami simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir trukdo kasdienei veiklai bei ryšiui su kūdikiu.

Pagrindiniai pogimdyminės depresijos simptomai:

1. Intensyvus liūdesys ir verksmingumas.
2. Malonumo jausmo praradimas (anhedonija).
3. Didelis nuovargis ir energijos stoka.
4. Sutrikęs miegas ir apetitas.
5. Kaltės jausmas, savęs nuvertinimas („esu bloga mama“).
6. Socialinė izoliacija.
7. Mintys apie savižalą ar mirtį.

Kodėl atsiranda šie jausmai?

Priežasčių, kodėl moteris jaučiasi prastai, yra daugybė. Labai svarbus yra moters psichologinis atsparumas, pasiruošimas nėštumui bei santykis su partneriu. Psichologai pabrėžia, kad net ir neplanuotas nėštumas ar traumuojanti gimdymo patirtis (plyšimai, skubus cezario pjūvis) gali išprovokuoti pogimdyminį potrauminį streso sutrikimą.

Taip pat svarbūs fiziologiniai veiksniai: estrogeno ir progesterono pusiausvyros pokyčiai, miego trūkumas bei mineralų (geležies, vitamino D, magnio) stoka. Be to, veiklioms moterims ypač sunku susitaikyti su staigiu gyvenimo ritmo pasikeitimu ir „siauru“ buities ratu.

Kaip padėti sau ir kur kreiptis pagalbos?

Svarbiausia suprasti: pogimdyminė depresija nėra nuosprendis ar jūsų kaltė. Jei jaučiate, kad emocinė būklė negerėja, būtina kreiptis į specialistus (psichologus, psichiatrus, šeimos gydytojus). Gydymui taikoma psichoterapija (pvz., kognityvinė elgesio terapija) arba, esant poreikiui, medikamentinis gydymas.

Ką galite daryti jau dabar?

• Struktūra: Susidarykite realistinį dienos planą, į kurį įtraukite būtinus poilsio tarpus.
• Mityba ir judėjimas: Subalansuota mityba ir bent 10 minučių pasivaikščiojimas gryname ore gerina nuotaiką ir mažina stresą.
• Artimųjų pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos buityje. Vyro ar artimųjų vaidmuo - leisti mamai pailsėti ir išsimiegoti.
• Pasitikėjimas savimi: Nepamirškite savęs - net mažas palepinimas (pvz., naujas drabužis, manikiūras ar kirpykla) gali padėti pasijausti geriau, nors ir atrodo smulkmena.

Atminkite, kad esate ne viena - pagalba egzistuoja, o rūpinimasis savo emocine sveikata yra geriausia dovana ne tik jums, bet ir jūsų vaikeliui.

tags: #jauciuosi #negrazi #po #gimdymo

• Baby City – vaikų auginimo partneris
• Aktorės Ievos Andrejevaitės karjera
• Profesionalios auklės Lietuvoje
• Kūrybiškumo ir pažinimo kelionė su eilėraščiais
• Vaiko konfliktai darželyje