Ikimokyklinio ugdymo krepšelis: naujas finansavimo modelis
Nuo 2011 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Šis pakeitimas siekia stabilizuoti ikimokyklinio ugdymo finansavimą, skatinti jo plėtrą, ugdymo formų įvairovę ir konkurenciją, taip pat sumažinti ugdymo prieinamumo skirtumus tarp miestų ir kaimų.
Ikimokyklinio ugdymo krepšelis yra mokinio krepšelio sudedamoji dalis. Jis apskaičiuojamas pagal ikimokyklinukų skaičių, kuris buvo praėjusių metų rugsėjo 1 dieną. Skirtingai nei mokinio krepšelio metodikoje, ikimokyklinuko krepšelio dydis nepriklauso nuo grupės dydžio ir vietovės.
Šiuo metu ikimokyklinių ugdymo įstaigų šalyje trūksta. Daugiau nei 20 tūkst. tėvų prašymų leisti vaiką į darželį nėra patenkinta. Įvedus ikimokyklinio ugdymo krepšelį, šios paslaugos prieinamumas, kuris šiuo metu siekia apie 56 proc., galėtų išaugti 20-30 procentų.
Krepšelio dydis ir sudėtis
Ikimokyklinio ugdymo krepšelio dydis vienam vaikui per metus siekia kiek daugiau nei 2 700 litų (2011 m. - 2 555 Lt). Iš jo finansuojamos keturios valandos per dieną vaiko praleidžiamo darželyje laiko (ne mažiau kaip 20 valandų per savaitę). Likusią ugdymo laiko dalį ir ūkio lėšas skiria steigėjas.
Vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriamas 35 proc. didesnis krepšelis - 3 450 litų per metus.
Ikimokyklinuko krepšelio sudedamosios dalys yra panašios į mokinio krepšelio: lėšos ikimokyklinio ugdymo priemonėms, pažintinei veiklai, auklėtojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti.
Finansavimo principai ir tikslai
Įvedus ikimokyklinio ugdymo krepšelį, tikimasi nustatyti aiškią finansavimo tvarką, nes skirtingose savivaldybėse vieno vaiko į darželį finansavimas skiriasi. Tai turėtų tapti stabiliu finansavimo šaltiniu ir paskata kurti naujus darželius, nes ikimokyklinio krepšelio lėšos gali būti skiriamos ir nevalstybiniams darželiams.
Šis finansavimo modelis siekia:
- Sukurti skaidrią švietimo finansavimo sistemą.
- Efektyviau panaudoti skirtas lėšas ir pagerinti ugdymo kokybę.
- Skatinti ugdymo įstaigų sveiką konkurenciją per jų įvairovės skatinimą.
- Išplėsti nevalstybinį švietimo įstaigų sektorių.
- Sudaryti sąlygas tėvams laisviau pasirinkti ugdymo įstaigą.
Iššūkiai ir plėtra
Rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis dėl įvedamo krepšelio finansinės naudos rajonui kol kas neįžvelgia. Tačiau, anot Švietimo ir mokslo ministerijos atstovo G. Steponavičiaus, įvedus ikimokyklinio ugdymo krepšelį, turėtų atsirasti galimybės plėtoti ikimokyklinį ugdymą, skatinti ugdymo formų įvairovę ir sumažinti ugdymo prieinamumo skirtumus tarp miesto ir kaimo.
Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose finansuoti iš valstybės biudžeto taikomas mišrus finansavimo modelis, populiariai vadinamas „klasės krepšeliu“. Šis modelis siekia paskatinti miesto mokyklas nebeturėti perpildytų klasių ir mažoms mokykloms suteikti finansinį stabilumą.
Finansavimas ir savivaldybių vaidmuo
Ikimokyklinio ugdymo krepšeliui apskaičiuoti reikalingi 194,1 mln. Lt (iš jų papildomai nevalstybiniams darželiams numatyta 1,3 mln. Lt). Dalį ugdymo lėšų ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų pastatų priežiūros išliktų savivaldybių rūpestis.
Šešis procentus įstaigai apskaičiuotų ikimokyklinio krepšelio lėšų savivaldybės savo nustatyta tvarka perskirsto ikimokyklinio ugdymo prieinamumui užtikrinti ir ugdymo formų įvairovei įgyvendinti. Didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Palanga, Alytus, Marijampolė ir Visaginas) perskirsto 5 proc. lėšų.
Naujoms ikimokyklinėms grupėms steigti 2011 m. Švietimo ir mokslo ministerija iš savo asignavimų skyrė 5,4 mln. Lt.
tags: #ivestas #ikimokyklinio #ugdymo #krepselis
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
