Išsami informacija apie naujagimius ir jų priežiūrą: nuo registracijos iki specifinių poreikių

Gimus kūdikiui, tėvams kyla daugybė klausimų apie jo registraciją, priežiūrą ir sveikatą. Suprantame, jog visą dėmesį norisi skirti naujam šeimos nariui, todėl pateikiame išsamią informaciją, kuri padės lengviau susigaudyti naujagimio pasaulyje.

Naujagimio registravimas ir dokumentų tvarkymas

Naujagimio registracijos procedūros ir dokumentų pildymas gali tapti tikru iššūkiu. Pateikiame svarbiausius žingsnius, kurie šią procedūrą pavers paprasta ir greita.

Vaiko gimimo pažymėjimas ir registracija

• Vaiko gimimo pažymėjimas - pirmasis dokumentas būtinas norint įregistruoti naujagimio gimimą. Įprastai šį dokumentą sveikatos priežiūros įstaiga išduoda tą pačią dieną, rečiau - išleidžiant kūdikį į namus.
• Naujagimio gimimo registravimo metu vaikui bus suteiktas asmens kodas ir oficialiai įregistruotas naujagimio vardas. Todėl šio žingsnio dokumentus pildykite ypač atsakingai.
• Visiems įprasti gimimo liudijimai nebėra išduodami nuo 2017 m.

Gyvenamosios vietos deklaravimas ir išmokos

• Naujagimio gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz., vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas.
• Vienkartinė išmoka vaikui priklauso, jei nors vienas iš vaiko tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Jei tėvystės atostogų neketinate panaudoti nuo pirmųjų naujagimio gimimo dienų - pereikite į naujagimio gimimo registravimo žingsnį.

Pirminė naujagimio priežiūra gimdymo namuose

Gimdymo namuose naujagimio priežiūra prasideda iškart po gimimo. Šiame etape ypač svarbus odos kontaktas su mama ir pirmasis žindymas.

Pirmosios valandos po gimimo

• Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės.
• Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min.
• Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti.

Tyrimai parodė, kad palikus vos gimusį naujagimį ant mamos krūtinės, jis po kurio laiko pats pradeda šliaužti link krūties, ją susiranda ir pradeda sėkmingai žįsti. Toks gebėjimas gali būti sutrikdytas, jeigu mamai gimdymo metu skiriami medikamentai, naudojami instrumentai ar naujagimis iš karto po gimimo atskiriamas nuo mamos 20-iai minučių nuprausti, pasverti ir pamatuoti.

Naujagimio elgesys pirmosiomis minutėmis

• 2 minutės: nustojęs verkti naujagimis atsipalaiduoja ir visiškai ramiai guli ant mamos krūtinės apie minutę laiko.
• 8 minutės: naujagimis jau 5 minutes kaip atsimerkęs, vis aktyvesnis. Atrodo, kad per šį laiką mažyliui ima rūpėti maistas, jie bando pasižiūrėti į mamos veidą ir krūtis.
• 36 minutės: pailsėjęs naujagimis aktyviai imasi siekti savo tikslo ir energinai juda link krūties, labiausiai pasikliaudamas uosle.
• 62 minutės: kūdikis susiranda krūtį ir pradeda žįsti pirmuosius priešpienio lašus, kuriuose gausu baltymų ir imuninių medžiagų.

Idealu, kai naujagimiui niekas netrukdo šiuo laikotarpiu. Kūdikiai, kuriems leidžiama susirasti krūtį patiems, galiausiai apžioja krūtį taisyklingai. Šis pirmasis pažindimas yra instinktyvus, tačiau žindimas yra labai greitai besikeičiantis iš instinktyvaus į išmoktą elgesį.

Virkštelės tvarkymas ir matavimai

Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.

Naujagimio priežiūra po išvykimo iš ligoninės

Registracija pas šeimos gydytoją

Išvykus iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gimė naujagimis, už jo medicininę priežiūrą tampa atsakingas šeimos gydytojas, kuris naujagimį apžiūri per keletą pirmųjų dienų. Jeigu savo vaikučio sveikatos priežiūros įstaiga pasirinkote Žaliakalnio polikliniką, gimus vaikui, paskambinkite į registratūrą ir informuokite, kad reikalinga naujagimio apžiūra.

Pirmoji apžiūra namuose ir poliklinikoje

• Naujagimį 1 kartą per 3 darbo dienas nuo Jūsų pranešimo apie išvykimą iš gimdymo skyriaus:
  • aplankys ir apžiūrės gydytojas arba slaugytoja;
  • patars naujagimio priežiūros, higienos (ypač odos, bambutės), maitinimo krūtimi, mamos mitybos klausimais.
• Tolimesnė vaiko apžiūra (1-2 kartus per mėnesį) atliekama poliklinikoje:
  • Gydytojas įvertina naujagimio sveikatos būklę;
  • Slaugytoja įvertina naujagimio priežiūros kokybę, informuoja apie imunoprofilaktiką, skiepų kalendorių, tolesnių apsilankymų tvarką ir laiką.

Reikalingi dokumentai pirmą kartą atvykstant su naujagimiu (iki 1 mėn.) į polikliniką:

• Vaiko gimimo liudijimas;
• Vieno iš tėvų asmens dokumentas.

Registratūroje užpildykite prašymą gydytis pasirinktoje poliklinikoje.

Naujagimio fiziologinės savybės ir elgesys

Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Štai keletas bendrų naujagimio savybių:

Bendrosios fizinės savybės

• Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio ūgis paprastai siekia 48-56 cm.
• Ne tik stambaus sudėjimo, aukštų tėvų naujagimiai sveria daugiau, bet ir berniukai svoriu dažnai lenkia mergaites, o tų pačių tėvų antras, trečias vaikas gimsta taip pat sunkesnis nei pirmagimis.
• Dauguma mažylių atrodo putlūs dėl atidėtų poodžio riebalų skruostuose, nosies kraštuose, sprando srityje, dilbiuose. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas.
• Neseniai gimusio vaiko pilvukas apvalus, jo centre yra bambutė su virkštelės liekana.
• Gimdymo metu vaikutis dėl spaudimo gali susižeisti, todėl jo kūnas gali būti nusėtas gimdymo dėmių, vienos jų išnyksta dar tą pačią dieną, kitos gali likti pastebimos net iki metų.

Gyvybinės funkcijos ir miegas

• Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę).
• Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą.

Galva, oda ir pojūčiai

• Naujagimio galva dažnai yra pailga (dėl spaudimo gimdymo metu), tačiau ši forma vėliau kinta, palyginus su kūnu ji neproporcingai didelė - tai normalu.
• Naujagimio kaklo raumenys ploni, todėl galvytės jis nenulaiko, tad pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius visuomet būtina ją prilaikyti.
• Viršugalvyje ir pakaušio srityje yra vietos be kaulo - tai didysis ir mažasis momenėliai, kuriuos turi visi naujagimiai.
• Naujagimio nosytė, kartais kakta ar smakras gali būti nusėti mažyčiais baltais taškeliais - tai užsikimšusios riebalinių liaukų angelės.
• Naujagimių oda skirtinga: stambių, išnešiotų, laiku gimusių mažylių oda lygi, storoka, rausva. Atitinkamai mažesnių naujagimių oda plonesnė ir pasiraukšlėjusi. Kai kurių mažylių oda labai plona, ypač vokų, kaklo, peršviečiama, po ja matosi smulkūs kapiliarai.
• Kai mažylis verkia, oda dažnai parausta, išryškėja kraujagyslės (ypač ant kaktos).
• Plaštakų ir pėdų oda yra vėsi (jos blogiau aprūpinamos krauju), tačiau tai nereiškia, kad mažyliui šalta. Ant krūtinės, rankų ar nugaros mažylis gali turėti pūkelių - vėliau jie išnyksta savaime.
• Kartais plaštakos ir pėdų oda būna melsvokos, tamsesnės nei kūnelis, arba pusė kūnelio tamsesnė už kitą - taip esti dėl nevienodo kraujo pasiskirstymo, kai kūdikis pajudins kojytes ir rankytes - odos spalva normalizuosis.
• Naujagimis su aplinka kontaktuoja per lytėjimą. Per odą mažylis jaučia šilumą ir šaltį, minkštumą ir kietumą. Sveiką naujagimį ramina prisilietimas prie motinos kūno, pasitenkinimą pajunta žįsdamas.
• Regos vystymasis yra ilgiausias. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos, truputį žvairuojančios. Tikroji akių spalva išryškėja nuo trečio mėnesio. Naujagimis dar aiškiai nemato, tačiau stipriai užsimerkia reaguodamas į ryškią šviesą.
• Naujagimis girdi gerai, tačiau labiausiai jam patinka ramūs ir ritmingi garsai. Į triukšmą ar aštrius garsus mažylis reaguoja neigiamai.

Judėjimas ir refleksai

• Naujagimis juda padrikai, iš esmės tai tik refleksiniai judesiai.
• Ramiai gulinčio naujagimio rankos sulenktos per alkūnes, o kojos per kelius - tai normali jo padėtis, padedanti apsisaugoti nuo šalčio. Po 2-2,5 mėnesio jos išsitiesia pačios, negalima bandyti jų ištiesti per prievartą (išskyrus darant masažą).
• Išvystant mažylį gali drebėti viena koja ar rankytė - taip jis reaguoja į vėsesnį orą, kuris sudirgino galūnės nervus. Tai nereiškia, kad mažyliui per šalta ar jam traukuliai, augant šis refleksas dingsta savaime.
• Naujagimis sėdėti nemoka, nenulaiko tiesiai galvos. Mažylio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis.
• Pirmomis savaitėmis palietus naujagimio padą koja išsitiesia, o kita koja tuo pačiu metu linksta. Jei kūdikis laikomas stačias ant kieto pagrindo, prisitaikius prie jo judėjimo, jis pradės eiti - tai tik refleksas.
• Naujagimis taip pat refleksiškai čiumpa daiktus.
• Lengvai perbraukus pirštu per naujagimio burnytę - jis ima sukinėti galvytę į visas puses ieškodamas motinos krūties. Įkišus švarų pirštą jam į burną mažylis iš karto ima jį čiulpti - tai naujagimio čiulpimo refleksas, užtikrinantis maitinimąsi.

Maitinimas ir virškinimas

• Naujagimio skrandžio talpa pirmą parą būna labai maža - apie 10 mililitrų. Tačiau skrandžio tūris greitai didėja ir jau dešimtą parą siekia 100 ml.
• Maitinti mažylį reikia vos šiam užsigeidus (netgi kas valandą ar dvi), naujagimiai įprastai mitybos režimo neturi. Trečią - ketvirtą gyvenimo savaitę maitinimų skaičius mažėja.
• Geriausia vaikutį maitinti motinos pienu, kuris aprūpina naujagimį visais gyvybei būtinais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.
• Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias tris paras po gimimo mažai šlapinasi, kas dešimtas pirmą kartą nusišlapina tik antrąją parą. Pirmą savaitę kartu su šlapimu gali išsiskirti šlapimo rūgštis.
• Dažniau šlapintis naujagimis pradeda tuomet, kai suvalgo daugiau mamos pieno (šlapinasi nuo kelių iki keliasdešimties kartų per parą).
• Tuštinasi naujagimis 6-8 kartus per parą (praktiškai po kiekvieno maitinimo). Tais atvejais, kai mažylis gauna nepakankamai maisto, jis gali tuštintis rečiau.

Dažnos naujagimių būklės ir priežiūra

Naujagimių gelta

Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti.

Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta. Dažniausiai dėl geltos baimintis nereikia, nes tai yra ne liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinamoji naujagimių būklė.

Gydymas

Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti. Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Dėl mėlynosios šviesos poveikio bilirubinas žymiai lengviau bei greičiau pasišalina iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus naujagimių geltos gydymo būdas.

Vykstant fototerapijai gali atsirasti švelnus bėrimas, jis gydymui pasibaigus išnyks. Taip pat vaikas gali būti mieguistesnis nei įprastai, dažniau tuštintis arba nesituštinti visai. Kartais, kai bilirubino kiekis kraujyje ypač didelis, gali būti perpilamas pakeičiamasis kraujas.

Svorio pokyčiai ir maitinimas

Natūralu, kad iškart po gimimo naujagimiai netenka svorio, nes džiūsta oda, iš jos pasišalina vandens ir druskų perteklius. Išnešioti vaikučiai praranda apie 5-10 procentų savo gimimo svorio, prieš laiką gimusieji - apie 15-20 procentų. Neišnešiotukams reikia daugiau kalorijų ir energijos. Be to, jie turi mažyčius skrandukus ir vienu metu gali priimti nedaug maisto. Todėl maitinami ne rečiau, kaip kas 2-4 valandas.

Slaugantis personalas nustatys tinkamą maitinimo režimą ir normas, reguliariai (kasdien) matuos kūdikio svorį bei stebės augimą. Būtina stengtis, jog ankstukas jaustųsi ramiai ir patogiai. Kuo patogiau vaikas jaučiasi, tuo daugiau kalorijų sutaupo augti.

Šilumos reguliavimas ir odos priežiūra

Ankstukai gimsta nespėję sukaupti pakankamai riebalų poodyje, todėl neturi natūralios apsaugos nuo šalčio. Neišnešioti mažyliai dar negali drebėti. Todėl visiems neišnešiotiems naujagimiams būtina pagalba. Ankstukai gyvena šiltuose inkubatoriuose, o visi naujagimių skyriai yra pačios šilčiausios vietos.

Visi daiktai, kurie bus naudojami, turi būti pašildyti - rankos, inkubatorius, apklotai, patalynė, drabužiai, čiužinys, vanduo prausti, rankšluosčiai džiovinti. Prieš guldant vaikutį ant vėsių paviršių (svarstyklės, rentgeno aparatas ir pan.) būtina patiesti šiltą apklotą.

Neišnešiotų kūdikių oda yra labai gležna. Viršutinis odos sluoksnis yra toks plonas, kad nepajėgus tinkamai apsaugoti viduriniojo augančio odos sluoksnio. Saugant mažylio odą imamasi daug priemonių: naudojami specialūs medicininiai pleistrai, minkšti barjerai. Prausimuisi naudojamas specialios temperatūros šiltas vanduo. Nuolat palaikoma tinkama oro drėgmė inkubatoriuje.

Kvėpavimo sutrikimai ir širdies veikla

• Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto.
• Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba.
• Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies. Jei papildomo deguonies nepakanka, kvėpavimo takuose sudaromas nuolatinis teigiamas slėgis.
• Pačiais sunkiausiais atvejais naujagimis prijungiamas prie aparato, kuris iš dalies arba visiškai pakeičia mažylio kvėpavimą (dirbtinis kvėpavimas). Kartu į plaučius sušvirkščiamas dirbtinis surfaktantas.
• Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs.
• Jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija).
• Apnėjoms gydyti, skatinant naujagimio kvėpavimo centrą, skiriamas medikamentas kofeinas. Apnėjų profilaktikai rekomenduojamas kengūros metodas.
• Daugelio neišnešiotų kūdikių širdelė plaka nuo 120 iki 160 kartų per minutę. Jei kūdikio širdelė sulėtėja iki mažiau nei 100 dūžių per minutę, tai laikoma bradikardija.

Odos spalvos pokyčiai ir infekcijos

• Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze.
• Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę.
• Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas.

Didelio gimimo svorio naujagimiai ("Galiūnai")

4 kg ir daugiau sveriantys naujagimiai laikomi didelio gimimo svorio. Kartais jie vadinami hipertrofiškais arba makrosomiškais - ypač sveriantys 4,5 kg ir daugiau, o 5 kg ir daugiau - tiesiog gigantais.

Mitas apie liesą mamą ir stambų naujagimį

Tarp žmonių vis dar plačiai paplitęs įsitikinimas, kad antsvorį turinčių motinų naujagimiai gimsta taip pat stori ir drūti. Tačiau tyrimai parodė, kad yra kitaip. Motinos, kurioms nėštumo pradžioje trūko svorio, jau nėštumo pradžioje ir vėliau priauga daugiau, nei normalų ar per didelį kūno masės indeksą turinčios motinos. Mokslininkai mano, jog nėštumo metu liesos moters organizmas pirmiausiai stengiasi atgauti trūkstamą kūno masę iki fiziologiškai įprastinės.

Nepakankamą kūno masės indeksą turinčių nėščiųjų kiekvienas priaugtas kilogramas vidutiniškai padidina naujagimio kūno masę beveik 50 g, o tuo tarpu antsvorį turinčių motinų kiekvienas priaugtas kilogramas naujagimio kūno masę padidina tik vos 12 g. Taigi - dručkiai, sveriantys daugiau nei 4 kg gimsta liesoms mamytėms.

Ar didelis naujagimis - gerai?

Vienareikšmiškai galima pasakyti, kad itin didelio svorio naujagimis - vargas ir jam pačiam, ir mamai. Tai didina nėštuminio diabeto, padidinto kraujospūdžio riziką motinoms, neabejotinai didina gimdymo užbaigimą per cezario pjūvį, pooperacinių komplikacijų riziką. Pagal Lietuvos statistikos duomenis gimdymų, užbaigtų per cezario pjūvio operaciją vis daugėja. Atitinkamai labai gilių tarpvietės plyšimų gimdymo metu padaugėjo.

Pasaulio sveikatos organizacija pasaulio šalių medikams primygtinai rekomenduoja cezario pjūvio operacijų skaičių palaikyti ne daugiau 15 proc. visų gimdymų.

Ką daryti, kad vaikutis įsčiose nenutuktų?

Tyrimai parodė, jog mažai judančių, nesportuojančių mamyčių naujagimiai taip pat gimsta didesnės kūno masės, nei reguliariai sportuojančių ar fizinį darbą nėštumo metu dirbančių moterų. Didelės reikšmės turi dieta. Moterų, kurios pirmąjį nėštumo trimestrą gausiai naudojo baltyminius produktus, naujagimiai taip pat sveria virš 4 kilogramų.

Rekomendacijos normaliam svoriui palaikyti:

• Rūpintis subalansuota mityba jau prieš nėštumą, kad susiformuotų geri mitybos įpročiai.
• Prieš nėštumą sportuoti, o pastojus tęsti tinkamą nėščiųjų sportą.
• Merginoms niekada net nepradėti rūkyti, o jei tokia bėda atsitiko, planuojant pastoti būtinai mesti šį ypač vaikelį žalojantį įprotį. Rūkančių ar prirūkytoje patalpoje būnančių, pasyviai rūkančių motinų vaikeliai gimsta ne tik mažo gimimo svorio, bet ir pažeista centine nervų sistema.
• Kontroliuoti priaugamą svorį per nėštumą. Mokslininkai yra net pateikę rekomendacijas mažą kūno masės indeksą turinčioms moterims (mažiau 19,8 KMI) priaugti 12,5-18,0 kg, o turinčioms normalų kūno masės indeksą (19,8-26,0 KMI) - priaugti 11,5-16,0 kg. Atitinkamai per didelį kūno masės indeksą turinčioms moterims (daugiau 26,0 KMI) rekomenduojama priaugti 7-11,5 kg. Taip galėtų būtų sumažinta rizika gimdyti per didelio svorio naujagimį.

Labai svarbu atsiminti, jog mama, jos gyvenimo būdas programuoja vaikelio sveikatą dar jo net nepradėjus. Prasidėjus vaiko gyvybei mamos įsčiose ir jam gimus vyksta 1000 dienų sveikatos programavimas.

„Galiūnų“ maitinimas

Ypač paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad daugiau 4 kg gimusį naujagimį reikia kažkaip ypatingai maitinti, kad jam nepakaks motinos pieno ir reikia duoti papildomai mišinuko arba net košę nuo 3 mėnesių. Naujagimiams „galiūnams“ galioja tos pačios maitinimo taisyklės, kaip ir gimusiems normalaus svorio.

Juos reikia pažindyti po gimdymo per pirmas 2 valandas ir maitinti kas 1,5-2-3 val. pagal naujagimio poreikį, nedarant pertraukų naktį. Papildomą maitinimą reikia pradėti nuo 6 mėnesių, tęsiant žindymą tokiu pačiu ritmu. Deja, labai dažnai dažnas kūdikio noras žįsti, ypač „dručkio“, yra interpretuojamas kaip maisto trūkumas ir nemotyvuotai pradedamas primaitinimas mišinuku ar košėmis. Gerai būtų, kad šias pasenusias žinias pakeistų nuo amžių amžinųjų žinotos ir šiuo metu mokslo įrodymais pagrįstos žinios.

Mažo gimimo svorio ir neišnešioti naujagimiai

Neišnešiotais naujagimiais laikomi mažyliai, gimę iki 36 nėštumo savaitės imtinai, jie paprastai sveria iki 2500 g. Naujagimis, gimęs mažesnio nei 2,5 kg svorio, laikomas mažo gimimo svorio, mažiau 1,5 kg - labai mažo gimimo svorio, o mažiau 1 kg - ypatingai mažo gimimo svorio. Medikų žargonu, naujagimis, kuris neatitinka gimimo svorio pagal nėštumo trukmę, vadinamas hipotrofišku.

Neišnešiotų naujagimių ypatybės

• Neišnešioti naujagimiai dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti dėl dar nesusiformavusio arba labai plono poodinio riebalų sluoksnio.
• Paprastai neišnešioti naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos, jei gimsta su plaukučiais - tai jie ploni, panašūs į pūką.
• Neišnešioti mažyliai ypač neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiais ūminėmis ligomis.
• Maitinami dažniau, jų svoris padvigubėja 2-4 mėnesiais.
• Nors mažylio protinė branda pradžioje nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais, tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius, vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimę naujagimiai.
• Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė.
• Dėl to, kad neišnešioto naujagimio vidaus organai dažnai nėra iki galo subrendę, jie dažniau serga rachitu ir kai kuriomis kitomis ligomis.

Apie „skruzdėliukus“ (hipotrofiškus naujagimius)

Gimus naujagimiui, kartais galime matyti, kad jis ilgas, liesas, galvutė didelė. Tai vėlyvoji, asimetrinė hipotrofija, atsiradusi dėl sutrikusių riebalų kaupimo. Tokia hipotrofija yra palankesnė tolesnei mažylio raidai. Tačiau, kai gimsta simetriškai atrodantis, liesas vaikelis, mažute galvele - tai rodo sutrikusį visų ląstelių vystymąsi, taigi ir smegenų ląstelių (o tai gali nulemti įvairius tolesnės raidos sutrikimus).

Tokiems naujagimiams po gimimo ypač atidžiai stebimas cukraus kiekis kraujyje. Jei jis per mažas ir nepasiseka koreguoti ankstyvu, ypač dažnu žindymu, tai tuomet palaikoma gliukozės lašine infuzija. Žemas cukraus kiekis - hipoglikemija - tokiems naujagimiams yra pavojinga, nes gali pažeisti smegenis ir tolesnė tokio vaikelio raida taip pat gali sutrikti.

Hipotrofiški mažyliai neturi pakankamai riebalų atsargų poodiniame sluoksnyje, dėl to jie labai jautrūs atvėsimui. Jei „skruzdėliukams“ nepakanka šilumos ant mamytės krūtinės, tokiems mažyliams gali prireikti papildomų šilumos šaltinių - šildomų čiužinių ar lempų, o kartais net inkubatorių. Jų elgesys, jei nėra gretutinių ligų, būna toks pat kaip išnešiotų, jie aktyvūs, nori ypač dažnai valgyti, kartais būna piktoki.

Echoskopijos patikimumas ir doplerometrija

Kai vaisiaus hipotrofija nustatoma tiriant echoskopu, mamytės ir tėveliai labai sunerimsta. Echoskopinio tyrimo tikslumas su leistina 10 proc. paklaida yra 94 proc. Tai labai patikimas tyrimas. Šiais laikais stebimas ne tik vaisiaus kūnelio augimas echoskopu, bet atliekama ir doplerometrija, t.y. pastebėjus sulėtintą vaisiaus augimą, stebima ir smegenų kraujotaka. Pastebėjus nepageidaujamus pakitimus smegenų kraujotakoje, jei yra ir vaisiaus hipotrofija, provokuojamas gimdymas. Dažniausiai atliekama skubi cezario pjūvio operacija net esant neišnešiotam vaisiui.

Pernešioti naujagimiai

Pernešiotu naujagimiu laikomas vaikas, gimęs po 42 nėštumo savaitės, nepriklausomai nuo to, ar jo kūno masė yra normali. Pernešiotų naujagimių oda blyški, nėra pūkinio dangalo. Mažylis dažnai gimsta jau su ilgais nagučiais ir plaukais, jų oda būna sausa, pleiskanojanti, tokie mažyliai paprastai yra dirglūs. Pernešioti naujagimiai, kaip ir neišnešioti, gali dažniau sirgti, todėl į namus jie išrašomi tik tuomet, kai kruopščiai patikrinama jų sveikata.

tags: #itaria #dideli #naujagimi

• Istorija apie Šiluvos stebuklingą atvaizdą
• kaip organizuoti sporto šventę darželinukams
• Idėjos mergaičių šukuosenoms
• Dažnas kūdikio valgymas naktį
• Paslaugos senjorų globos namuose Pakruojyje