Vaikų globos namų sistemos transformacija: nuo institucijos link bendruomenės
Pastarieji metai Lietuvoje, kalbant apie vaikų globos sistemos reformas, buvo patys aktyviausi. Buvo priimtas įsakymas „Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo", kuris ir išjudino seną, ydingą ir vaikų poreikių neatliepiančią vaikų globos namų sistemą. Jo tikslas - atsisakyti institucinės globos pripažįstant, kad ši sistema yra netinkama ir yra senas, posovietinis palikimas. Tad buvo pradėtas vaikų globos namų išformavimas iškeliant vaikus gyventi į butus šeimynomis.
Bendruomeniniai globos namai - artimesnė aplinka
Kaimyniniame Rokiškio rajone jau veikia net keturi bendruomeniniai vaikų globos namai. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena po 7-8 vaikus. Kambariuose jie įsikūrę po vieną ar du. Kiekviena šeimyna turi savo mokėjimo korteles ir kartu su auklėtoja eina į parduotuvę apsipirkti. Vyksta normalus gyvenimas, kaip įprastoje šeimoje.
Anksčiau vaikai, grįždami iš išvykų, sakydavo, kad grįžta į „internatą“, o dabar, kai grįžtame iš kelionių, jie sako - „grįžtame namo“. Šalčininkų vaikų globos namuose vaikai taip pat gyvena šeimynos pagrindu, yra suremontuoti, turi savo miegamuosius, buities, namų darbų ruošos kambarius. Daug lėšų įstaiga gauna iš savivaldybės biudžeto, taip pat padeda rėmėjai.
Emocinis ryšys ir vaiko adaptacija
Vaikų globos namai - tas pasaulis, kurio tikrojo gyvenimo pulso neužčiuopsime vien skaitydami straipsnius. „Čia tikrai netrūksta džiaugsmų bei šviesių istorijų“, - patikina vaikų globos namų „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma Juškevičienė. Ji drąsiai neigia visuomenės galvose įsismelkusį mitą, neva į globos namus patenka tik socialinės rizikos šeimų vaikai.
Vaikai negalėdami augti su savo biologine šeima išgyvena tėvų ilgesį, jaučia pyktį, neviltį, o tai daro neigiamą įtaką jų savivertei. Dėl šių priežasčių vaikai yra jautresni, labiau pažeidžiami. Visgi, vaiko elgesiui turi įtakos ir aplinkos sąlygos, ir raidos stadijos, kurias jis pereina. Praktikoje pastebima, kad vaikai tik persikėlę pas įtėvius būna ramūs, baikštūs, tačiau vaikas augdamas šeimoje pripranta, prisiriša prie žmonių, pamažu vis labiau atsiskleidžia ir išreiškia savo tikrąsias emocijas.
| Paslaugos tipas | Tikslas | Poveikis |
|---|---|---|
| Palydimoji globa | Savarankiškumo ugdymas | Padeda pereiti į pilnametystę |
| Savaitgalio globa | Socializacija ir ryšiai | Suteikia pasitikėjimo savimi |
| Bendruomeniniai namai | Šeimos modelio atkūrimas | Sumažina institucinę traumą |
Palydimoji globa ir savarankiškumo ugdymas
Susiduriama su supaprastinta ir pasenusia samprata, kad pilnametis yra suaugęs ir nepriklausomas. Jaunuoliams iš globos namų sulaukus 18 metų valstybės globa baigiasi ir jie turi išsikraustyti bei pradėti gyventi savarankiškai. Tačiau vaikai, gyvenantys šeimoje, neatsiskiria nuo tėvų vos sulaukus pilnametystės.
Palydimoji globa yra viena iš tų priemonių, galinčių suteikti reikiamą palydėjimą jaunuoliui, ką tik palikusiam globos namus. Tai yra globos forma, kai teikiama ilgalaikė kompleksinė pagalba jaunuoliams, kurie išeina iš globos namų, globėjų šeimos ar šeimynos ir pradeda savarankišką gyvenimą. Pagrindinis palydimosios globos tikslas yra padėti jaunuoliui išmokti būtinų įgūdžių, padėsiančių jam tvarkytis su kasdieninėmis gyvenimo užduotimis.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
