Nėščiųjų teisės bandomuoju laikotarpiu ir ne tik
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas.
Priėmimas į darbą ir lygios galimybės
Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas.
Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo.
Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių.
Taip pat darbdavys privalo užtikrinti lygias galimybes mokytis, kelti kvalifikaciją, gauti lengvatas, vienodai vertinti darbą ir mokėti vienodą užmokestį už tokį patį ar lygiavertį darbą, taikyti vienodus atleidimo kriterijus (išskyrus įstatymų numatytas išimtis nėščiosioms ir tėvams).
Kasmetinės atostogos: prioritetas tėvams
Nors kasmetinės atostogos priklauso visiems darbuotojams, Darbo kodeksas numato prioritetą nėščiosioms ir darbuotojams, auginantiems vaikus, sudarant kasmetinių atostogų eilę darbovietėje - darbdavys turi atsižvelgti į jų pageidavimus.
Be to, šiems darbuotojams netaikomas reikalavimas būti nepertraukiamai išdirbus bent šešis mėnesius toje darbovietėje, norint gauti pirmąsias kasmetines atostogas.
Tikslinės atostogos: laikas šeimai
Bene plačiausiai žinomos teisės yra susijusios su tikslinėmis atostogomis vaikui gimti ir auginti.
Nėštumo ir gimdymo atostogos („Dekretas“)
- Trukmė: Moterims suteikiamos 126 kalendorinių dienų atostogos (paprastai 70 dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 dienos po jos).
- Komplikuoto gimdymo atveju ar gimus dviem ir daugiau vaikų, laikotarpis po gimdymo ilginamas iki 70 dienų (viso 140 dienų).
- Išmoka: Už šį laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 % gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio (apskaičiuoto pagal 12 mėn. pajamas iki atostogų), jei moteris atitinka būtinojo socialinio draudimo stažo reikalavimus.
- Įtaka kitoms atostogoms: Šios atostogos įskaitomos į darbo stažą kasmetinėms atostogoms gauti.
Tėvystės atostogos
- Trukmė ir laikas: Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos.
- Jas galima pasiimti bet kuriuo metu per pirmus vienerius vaiko gyvenimo metus (anksčiau terminas buvo trumpesnis - iki 3 ar 6 mėn.).
- Kas gali gauti? Teisę turi vaiko tėvas (biologinis ryšys svarbesnis nei santuoka).
- Nuo 2018 m. ši teisė taikoma ir įtėviams (terminai skaičiuojami nuo įvaikinimo įsiteisėjimo).
- Išmoka: Už šį laikotarpį „Sodra“ moka tėvystės išmoką, kuri taip pat sudaro 77,58 % gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei atitinkami stažo reikalavimai.
- Darbas kitoje vietoje: Dirbti kitoje darbovietėje per tėvystės atostogas nėra draudžiama, tačiau gautos pajamos gali sumažinti „Sodros“ mokamą išmoką.
Vaiko priežiūros atostogos
Tai plačiausios atostogos, kuriomis gali naudotis ne tik mama ar tėtis (įtėviai), bet ir seneliai ar kiti giminaičiai, faktiškai auginantys vaiką, taip pat globėjai.
- Trukmė: Suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai.
- Tėvai (ar kiti asmenys) gali šias atostogas imti visas iš karto, dalimis arba pakaitomis.
- Išmoka: Vaiko priežiūros išmoka mokama iš „Sodros“, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo.
- Nuo 2023 m. galioja nauja tvarka su neperleidžiamais mėnesiais:
- Pasirinkus gauti išmoką iki 18 mėn.: 2 mėn. vienam iš tėvų (neperleidžiami), 2 mėn. kitam (neperleidžiami) mokama 78% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Likusius 14 mėn. (perleidžiamus) vienas iš tėvų (arba pakaitomis) gauna 60% dydžio išmoką.
- Pasirinkus gauti išmoką iki 24 mėn.: 2+2 neperleidžiami mėnesiai apmokami po 78%. Likusius 8 mėn. iki vaikui sueis metai mokama 45% dydžio išmoka, o nuo metų iki dviejų - 30% dydžio išmoka.
- Visus išmokos skaičiavimo niuansus reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
- Pranešimas darbdaviui: Apie vaiko priežiūros atostogų pradžią, pabaigą, pertraukimą ar grįžimą į darbą anksčiau laiko darbdavį reikia įspėti raštu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Grįžimas po atostogų: darbo vietos garantija
Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų.
Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą.
Jei tokio pasiūlyti negali arba darbuotojas nesutinka, darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal tam tikras taisykles, dažnai numatant išeitinę išmoką.
Kitos lengvatos ir teisės
Nemokamos atostogos
Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į nemokamas atostogas (jų trukmė priklauso nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus, nustatyta Darbo kodekse).
Taip pat tėvas turi teisę į nemokamas atostogas žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
Darbdavys privalo tenkinti prašymą dėl šių atostogų.
Papildomos poilsio dienos („Mamadieniai“ / „Tėvadieniai“)
Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę).
Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę).
Šios dienos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį.
Teisė į jas įgyjama pateikus prašymą ir vaiko gimimo dokumentus.
Pailgintos kasmetinės atostogos
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 d. per savaitę).
Nuotolinis darbas
Darbo kodeksas numato teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu.
Darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą (nebent įrodytų, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas), jei jį pateikia:
- Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja.
- Darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų (pagal naujausias ES direktyvas).
- Darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba prižiūrintis neįgalų asmenį.
Darbo sąlygos ir saugumas
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos.
Draudžiama jas skirti dirbti kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis.
Jei darbas kelia pavojų, darbdavys privalo perkelti į kitą tinkamą darbą.
Taip pat šios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti naktį, viršvalandžių, budėti ar vykti į komandiruotes be jų sutikimo.
Jos turi teisę į apmokamą laiką sveikatos patikrinimams nėštumo metu.
Apsauga nuo atleidimo iš darbo
Nėščiosios ir tėvai, auginantys mažus vaikus, turi papildomą teisinę apsaugą nuo atleidimo iš darbo.
Nėščiosios
Nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicininė pažyma apie nėštumą, darbo sutartis su ja negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva ar valia (išskyrus labai retas išimtis, pvz., įmonės likvidavimas ar terminuotos sutarties pabaiga).
Net ir bandomuoju laikotarpiu nėščiosios negalima atleisti darbdavio iniciatyva.
Svarbu: Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, pagrindais.
Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus.
Tėvai vaikų iki 3 metų
Su darbuotoju, auginančiu vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės (pagal DK 57 str. - svarbu pasitikslinti aktualią redakciją ir taikymą).
Darbuotojai atostogose
Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negalima nutraukti darbdavio valia.
Bandomasis laikotarpis ir nėštumas
Bandomasis laikotarpis paprastai yra laikomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytas darbuotojo išbandymas, kad darbdavys per nurodytą laikotarpį įvertintų darbuotojo tinkamumą pavestam darbui, užduočių atlikimo efektyvumą, savarankiškumą ir kitas darbuotojo darbines savybes.
LR Darbo kodeksas (toliau - LR DK) numato itin plačias garantijas nėščioms moterims ir įsakmiai nurodo, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą.
Vienintelės šios nuostatos išimtys yra nurodytos LR DK 136 str. 1 ir 2 d. (tai apima tokius atvejus kaip darbuotojo nuteisimas bausme, darbdavio likvidavimas, įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimas nutraukti darbo sutartį ar kiti itin išimtiniai atvejai), taip pat pasibaigus laikinosios darbo sutarties terminui.
Momentas, nuo kurio darbdavys nebegali atleisti nėščios moters, yra medicininės pažymos pateikimas, taigi patartina tokią pažymą darbdaviui pristatyti kiek įmanoma operatyviau.
Nuo to momento, kai pateiksite darbdaviui privačios ar valstybinės medicinos įstaigos išduotą medicininę pažymą apie nėštumą, darbdaviui neliks nieko kita, tik atėjus išbandymo laikotarpio pabaigai leisti Jums dirbti pagal Jūsų pasirašytos darbo sutarties nuostatas.
Tokiu atveju darbdavys Jūsų negalės atleisti iki tol, kol nepraeis vienas mėnuo po nėštumo ir gimdymo atostogų.
Vėliau (iki tol, kol vaikui sueis treji metai) darbdavys Jus galės atleisti nebent esant Jūsų kaltei (LR DK 132 str.).
Darbo sutarties nutraukimo ypatumai
Bet kuriai sutarties šaliai nusprendus nutraukti darbo sutartį bandomuoju laikotarpiu, tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas kitą darbo sutarties šalį turi įspėti ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki įspėjimo termino pabaigos.
Darbuotojas be svarbių priežasčių gali nutraukti darbo sutartį - darbdaviui turi pateikti raštišką prašymą ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki numatomos paskutinės darbo dienos.
Tokiu atveju išeitinė išmoka nemokama.
Jeigu darbuotojas nori nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių, užtenka darbdavį įspėti likus 5 darbo dienoms iki numatomos paskutinės darbo dienos.
Svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį, yra šios: užsitęsusios prastovos ne dėl darbuotojo kaltės, ilgiau nei 2 mėnesius nemokamas atlyginimas, liga, neįgalumas, artimųjų slauga, sukakęs pensinis amžius.
Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jį reikia įspėti ne ne vėliau kaip likus mėnesiui iki numatomos paskutinės darbo dienos.
Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus, taikomas 2 savaičių įspėjimo terminas.
Svarbu paminėti, kad šis terminas dvigubinamas, jeigu darbuotojui iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5 metai, o trigubinamas, kai atleidžiami neįgalūs asmenys, nėščiosios ar darbuotojai, kuriems iki senatvės pensijos liko mažiau nei 2 metai, kurie turi vaikų iki 14 metų ar augina neįgalų vaiką iki 18 metų.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kuri siekia 2 jo VDU.
Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei metus - 0,5 jo VDU dydžio išeitinė išmoka.
Nutraukiant darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, tai padaryti galima be įspėjimo nemokant išeitinės išmokos.
Darbdavys, sužinojęs apie bent vieną iš išvardytų priežasčių ar gavęs priežastį patvirtinantį dokumentą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo nutraukti darbo sutartį.
Jis taip pat turi išmokėti išeitinę išmoką 4 punkte nurodytu atveju (kai darbuotojas dėl sveikatos nebegali eiti pareigų): darbuotojui išmokama 2 jo VDU, jeigu darbo santykiai tęsiasi iki metų - 1 jo VDU dydžio išeitinė išmoka.
Išeitinę išmoką privalu išmokėti ir darbdavio bankroto atveju.
Darbuotojus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, atleidžiant grupę darbuotojų - ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, reikia raštu įspėti apie būsimą darbo sutarties nutraukimą.
Praėjus 15 darbo dienų nuo įspėjimo įteikimo dienos su darbuotojais nutraukiamos darbo sutartys.
Laikinojo darbo sutarties nutraukimas. | Teisinėkonsultacija.lt
Darbo laiko ir pertraukų ypatumai
Darbo laikas, kuris yra sutrumpintas iki 4 val. Tai dar viena galimybė dirbti nepilną dieną.
Krūtimi maitinančiai darbuotojai papildomai, ne rečiau kaip kas 3 val. suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui žindyti.
Darbuotojai pageidaujant, šios pertraukos gali būti prijungtos prie pietų pertraukos, perkeltos į darbo dienos pabaigą.
Ginčų sprendimas
Pasitaiko atvejų, kai nutraukus darbo sutartį tarp darbuotojo ir darbdavio kyla ginčų, kuriuos sprendžia Darbo ginčų komisija.
Tačiau kartais, neradus kompromiso, kreipiamasi net į teismą.
Svarbu pasirinkti tinkamą darbo sutarties nutraukimo pagrindą.
Geriausiu darbo sutarties nutraukimo pagrindu laikomas nutraukimas šalių susitarimu, tačiau ne visada pavyksta rasti bendrą ir abi šalis tenkinantį sprendimą.
Nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu gali pasiūlyti bet kuri iš šalių.
Pasiūlymą reikia pateikti raštu, įvardijant visas darbo sutarties nutraukimo sąlygas (sutarties pabaigos datą, kompensacijos dydį, nepanaudotų atostogų suteikimo ir atsiskaitymo tvarką).
Jeigu atsakančioji šalis sutinka su pasiūlymu, sutikimą turi išreikšti raštu.
Neatsakius per 5 darbo dienas, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.
tags: #isidarbinau #budama #nescia #bandomuoju #laikotarpiu #2019m
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
