Pirmadienio popietę Lietuvą pasiekė liūdna žinia - anapilin iškeliavo žinoma verslininkė, Vilniaus restorano „Amatininkų užeiga“ įkūrėja ir savininkė Irena Marozienė. Jai buvo 63-eji metai. Moteris mirė eidama 64-uosius metus, 2022 m. birželio 20 d. Žinią apie skaudžią netektį pirmadienio popietę pirmiausia pranešė verslininkės dukra Birutė Marozaitė, vėliau patvirtino ir antroji dukra Justina Marozaitė.

Mirties priežastis buvo nelaimingas atsitikimas. Dukra Birutė atskleidė, kad I. Marozienė lemtingą dieną pasijuto blogai dėl per žemo kraujo spaudimo. Apsvaigus galvai, ji neišlaikė pusiausvyros ir krisdama mirtinai prasiskėlė galvą. Ši žinia sukrėtė visus, kas pažinojo aktyvią, energingą ir savimi besirūpinusią moterį.
Irena Marozienė buvo puikiai žinoma pramogų pasaulyje ir restoranų versle, kuriame sukosi daugiau nei 30 metų. Ji buvo daugelio prisimenama kaip Vilniaus senamiesčio simboliu tapusios „Amatininkų užeigos“ įkūrėja. Šis restoranas, įsikūręs Vilniaus centre, ilgus metus džiugino miesto gyventojus ir svečius.

Verslininkė didžiavosi, kad prieš daugiau nei 30 metų įkurta „Amatininkų užeiga“ atlaikė visas krizes, taip pat ir karantino pančius. Legendinio sostinės restorano savininkė ne kartą yra pasakojusi apie meilę ir atsidavimą savo darbui. Tačiau verslui ne visada buvo lengva. I. Marozienė yra sakiusi, kad verslus Vilniaus senamiestyje žlugdo ne tik koronavirusas, bet ir kilpinis eismas. Dėl koronaviruso, jos skaičiavimais, restoranas neteko apie 60 proc. klientų - užsieniečių.
Nors buvo itin atsidavusi verslui, I. Marozienė prieš kelerius metus mylimo verslo valdymą perdavė dukrai Birutei. „Iš tiesų, restoranui vadovauja Birutė, o aš čia esu tik patariamasis balsas. Kai jai kyla klausimų, ji manęs vis ko nors paklausia, kai man kyla klausimų, aš pasakau savo nuomonę… Nesisuku šiame versle pilnu tempu. Tiksliau: kūnas jau nesisuka, bet galva - visada sukasi. Galvą atjungti yra labai sudėtinga. Iš kitos pusės, jei ne dirbti, tai ką veikti? Man šis verslas yra svarbus, tad ir sukuosi“, - kalbėjo I.Marozienė, pabrėždama, kad verslas išliko jos gyvenimo dalimi.
Irena Marozienė ne kartą samprotavo apie atėjusią brandą ir teigė, kad niekada neslėpė savo metų ir nesibaimino senatvės. „Tikiu, kad metai yra mano turtas. Juo ir mėgaujuosi“, - šypsojosi ji, pasitikusi 63-iąjį gimtadienį. Daugelį metų verslą auginusi garsi moteris yra sakiusi, kad neretas senjoras pats kaltas dėl savo neįdomaus gyvenimo, jei jo pasaulis apsiriboja tik televizoriumi. Ji tikėjo, kad nuo paties asmens priklauso, koks bus jo „aukso amžius“.
„Tai kaip tik puikus laikas mėgautis gyvenimu, nes vaikai užauginti, dažnam į darbą jau eiti nebereikia. Reikia senti išdidžiai!“, - entuziastingai kalbėjo I. Marozienė. Dar neseniai, likus mėnesiui iki mirties, laidoje „Sveikas rytojus“ ji pabrėžė, jog atėjus brandai moteriai svarbiausia yra pagarba sau ir sveikata. „Per gyvenimą turėjau keletą gana sudėtingų operacijų, viena jų - stuburo, po kurios pusę metų negalėjau vaikščioti. Gyvenime buvo visko, tačiau pagrindinė paslaptis yra susitvarkyti su savo galva“, - tvirtino I. Marozienė. Verslininkė išskyrė, jog net ir užklupus sunkumams, labai svarbu yra dirbti su savimi ir nepasiduoti. „Džiaugiuosi, jog sulaukiau tiek metų - daug kas nesulaukia tiek, kiek aš turiu. Tai ir reikia švęsti!“, - sakė moteris.
Irena Marozienė susilaukė dviejų dukrų - Birutės ir Justinos. Jos asmeninis gyvenimas ne visada buvo lengvas. 2009 metais verslininkė išsiskyrė su vyru Vaidotu Marozu, su kuriuo po vienu stogu pragyveno dvidešimt šešerius metus. Skyrybų paprašė I.Marozienė, pavargusi taikstytis su vieneriais metais vyresnio sutuoktinio meilės nuotykiais. „Daug metų kentėjau vyro neištikimybę. Skyryboms pribrendau ne iškart. Ilgai svarsčiau ir dvejojau“, - kalbėjo Irena. Moteris manė, kad vyro neištikimybė - „nepagydoma“.

Nepaisant išsiskyrimo, ji padėjo Vaidui atsistoti ant kojų. Pati Irena atviravo, kad nors po skyrybų nenusivylė vyrais ir tikėjosi dar kada nors ištekėti, ji mėgavosi ramiu gyvenimu. Ji mėgo keliauti, lankytis renginiuose ir parodose, susitikti su draugais ir išsimiegoti iki soties. Verslininkė tikino nesanti išlaidi, ir pragyvenimui jai nedaug reikėjo.
Irena atviravo, kad Dievas davė jai labai nuostabų laiką gimti, nes per jos gimtadienį visada šviečia saulė. „Per mano 55 metus tik kartą lijo. Tai buvo didžiausias šokas mano šeimai.“ Paklausta apie plastinę chirurgiją, I.Marozienė teigė, kad šiuo metu nenori jokios pagalbos, tačiau ateityje neatmeta galimybės atlikti nedideles korekcijas, tačiau operuotis nesiryžtų.
| Įvykis | Metai / Amžius |
|---|---|
| Įkurta „Amatininkų užeiga“ | Prieš daugiau nei 30 metų |
| Išsiskyrė su vyru Vaidotu Marozu | 2009 m. |
| Perdavė restorano valdymą dukrai Birutei | Prieš kelerius metus |
| Paskutinis gimtadienis | 63-iasis |
| Mirties data | 2022 m. birželio 20 d. |
Irenos Marozienės dukros socialiniuose tinkluose pasidalino skaudžia netekties žinia ir kvietė atsisveikinti su mama taip, kaip ji pati norėjo - pakeliant šampano taurę. „Mūsų mamos ir mūsų šeimos artimuosius, draugus ir bičiulius kviečiame su mama Irena Maroziene atsisveikinti taip, kaip ji pati ir norėjo, pakeliant šampano taurę kartu. Lauksime „Stiklių“ kiemelyje, ketvirtadienį bet kada 15:00-18:00 valandomis. Prašome atnešti tik po vieną baltą rožę, po to su sese išbarstyme žiedlapius vėjyje“, - dalinosi dukra Birutė.

Visi ją pažinoję vieningai sutaria, kad Irena buvo energija, gerumu ir nuoširdumu spinduliuojantis žmogus. Jos artimas draugas, stilistas Mantas Petruškevičius, pažinojęs Ireną mažiausiai 20 metų, negailėjo gražių žodžių: „Ireną prisimenu kaip tikrą energijos šaltinį. Ji buvo mano viena artmiausių draugių, ji buvo labai patikima. Tikrai labai didelis praradimas visam mūsų draugų ratui, kad išėjo tokia gera, energinga ir mylinti gyvenimą moteris.“ Jis tikina, kad apie Ireną Marozienę gražų žodį galėtų pasakyti kiekvienas: „Manau, kad ji buvo atsidavusi ir šeimai, ir darbui. ... Į ją visada buvo galima kreiptis pagalbos bet kokiais klausimais. Ji buvo tas žmogus, kuriam galėjai skambinti nors vidury nakties - ji pagelbėdavo visais klausimais.“
Dizaineris Egidijus Rainys, pažinojęs Ireną apie 15 metų, prisimena ją kaip linksmą, pozityvų, draugišką ir itin ištikimą žmogų, kompanijos sielą. „Man šiandien visą dieną galvoje paskutinis mūsų pokalbis, vykęs penktadienį, skamba. Ji sakė, kad viskas gerai, turime gyventi, džiaugtis gyvenimu. Jos pozityvumas užkrėtė ir užbūrė. Ji buvo tiesiog lyderė“, - teigė E. Rainys, patvirtindamas, kad žinia apie jos mirtį buvo visiškai netikėta, nes moteris buvo sveika.
Vilniaus tarybos narys, otorinolaringologas Darius Rauba, artimas I. Marozienės bičiulis, taip pat dalijosi prisiminimais apie jos šviesią asmenybę: „Ji buvo turtinga tiek išore, tiek vidumi. Kaip mes žinome, dažnai turtingi žmonės gyvena sau ir yra abejingi aplinkiniams, o ji buvo dosni ir gyveno ne dėl savęs, bet dėl kitų. Ji gyveno dėl to, kad visiems, kurie šalia jos, būtų linksma ir gera.“ Anot D. Raubos, verslininkė visuomet mėgo būti tarp žmonių, organizuodavo šventes ir susitikimus. Rūpestingumas buvo vienas ryškiausių jos bruožų - ji nuolat teiraudavosi bičiulių, kaip laikosi, ir nepamiršdavo jų aplankyti.
D. Rauba su I. Maroziene susipažino daugiau nei prieš penkiolika metų, kai ji tapo jo paciente, o vėliau tapo labai artimais draugais. „Ji visada palaikė ir mano darbe, ir kai jai reikėdavo [palaikymo] - kreipdavosi. Ir visus medicininius klausimus, ir sveikatos problemas, didžiausias paslaptis patikėdavo“, - dalinosi jis. D. Raubos teigimu, pastaruoju metu verslininkė sveikatos problemomis nesiskundė, buvo laiminga ir planavo ateitį, įskaitant Joninių šventimą ir nakvynę jos sodyboje.