Refleksija Vaikų Darželyje: Ugdymo Tobulinimo Raktas

Refleksija yra būtina norint mokytis. Tarptautinių žodžių žodyne rašoma, kad refleksija yra: 1) gilus susimąstymas, samprotavimai, pagrįsti ko nors analize; 2) pažinimas, kurio objektas yra pats pažįstantysis subjektas. Refleksija, tai tarsi žiūrėjimas į veidrodį ir apibūdinimas to, ką matote. Ji yra svarbi mokymosi dalis. Refleksija padeda tobulinti savo įgūdžius ir peržiūrėti darbų efektyvumą, o ne tiesiog daryti dalykus taip, kaip visada.

Ar naudotumėtės patiekalo receptu antrą kartą, jei patiekalas nepavyko gaminant pirmą kartą? Jūs arba pakoreguosite, arba ieškosite naujo. Lygiai taip pat ir ugdymo procese, be apmąstymo sunku suprasti, kas veikia, o kas ne.

Kodėl refleksija yra esminė ugdymo procese?

Dažnai kyla klausimas, kodėl pamokoje „nelieka laiko“ refleksijai, nors ji yra itin vertingas įrankis. Pasak Julijos Ladygienės, refleksija - tai duomenys, o juose - mokinių grįžtamasis ryšis, kuriame parašyta: ką keisti, ką palikti; argumentai, kaip patobulinti ugdymo(si) procesą ir kaip jį padaryti efektyviu. Jos teigimu, iš mokinių refleksijų galime suprasti, kas iš tikro veikia ir yra naudinga. Pedagogas turi pasirinkti tokius refleksijų metodus, kurie padėtų sužinoti informaciją apie mokinio veiklą ir rezultatus. Iš mokinių refleksijos mokytojai gauna grįžtamąjį ryšį, kokie jo mokymo(si) metodai veikia. Norint sėkmingai taikyti refleksiją ugdymo procese, verta susipažinti su įvairiais metodais.

Efektyvūs refleksijos metodai vaikų darželyje

Norisi pasidalinti būdais, kurie, nors ir nėra nauji, tačiau galimai mokytojų užmiršti ir netaikomi.

1. Nebaigti sakiniai

Kiekvienam mokiniui pamokos pabaigoje išdalijami lapeliai su nebaigtais sakiniais. Tai leidžia vaikams struktūruotai išreikšti savo mintis ir jausmus apie pamoką, suteikiant jiems aiškią gairę, kaip pradėti apmąstymus. Pavyzdžiui, vaikai gali užbaigti sakinius „Man labiausiai patiko...“, „Man buvo sunku...“, „Aš išmokau...“.

2. Mokymosi dienoraštis

Mokymosi dienoraštis skatina mokinius apmąstyti, ko ir kaip mokosi, ir tai laisvai aprašyti. Jį galima pasitelkti norint įvertinti mokymąsi, palyginti, kaip pasimokius pasikeitė dalyko supratimas. Dienoraštis suteikia erdvės asmeniniam apmąstymui ir ilgalaikiam mokymosi progreso stebėjimui, leidžiant vaikams fiksuoti savo įžvalgas ir augimą.

3. Spalvoti dražė saldainiai

Pamokos pabaigoje, apibendrinant išmoktą medžiagą ar darbą grupėmis, mokiniams galima pasiūlyti įvairiaspalvių dražė saldainių. Kiekviena spalva atspindi skirtingą apmąstymo klausimą:

Šis žaismingas metodas leidžia vaikams lengvai ir vizualiai išreikšti savo emocijas ir nuomonę, net ir tiems, kuriems dar sunku formuluoti sudėtingas mintis žodžiais.

4. Darbų vertinimas

Ant lentos sukabinami atlikti darbai ir mokiniai vertina savo draugų darbus. Svarbu pabrėžti, kad vertinti galima tik kitų vaikų/grupių darbą. Tai skatina kritinį mąstymą, empatiją ir bendradarbiavimą, leidžiant vaikams mokytis vieniems iš kitų ir plėtoti vertinimo įgūdžius.

5. „Naujienų reporteris“

Mokytojas elgiasi taip, tarsi jis būtų naujienų reporteris ir apklausia skirtingus dalyvius apie jų mokymosi rezultatus, sėkmes ir nesėkmes pamokoje. Tai bendra refleksija, kurios metu mokiniai dalinasi savo atsakymais su „pranešėju“ ir likusia grupe. Šis metodas padeda ugdyti viešojo kalbėjimo įgūdžius ir gebėjimą apibendrinti patirtį, skatinant aktyvų dalyvavimą.

6. Interviu

Mokiniai ima interviu vienas iš kito, užduodami klausimus, kuriuos mokytojas parašė lentoje. Klausimai yra susiję su pamokos tikslu. Pavyzdžiui, galima užduoti šiuos klausimus: „Kas jums buvo įdomiausia paskutinės pamokos metu?“, „Kaip patirtis, įgyta pamokos metu, pakeitė jūsų patirtį?“, „Kur gali pritaikyti gautas žinias?“. Interviu pabaigoje kiekviena pora padaro išvadą jų diskutuojama tema. Tada komanda susitinka su kita pora, iš viso jau keturi žmonės. Jos tarpusavyje pasidalina savo išvadomis ir sujungia jas į vieną. Šį įrankį galima naudoti tiek proceso pradžioje, tiek ir proceso eigoje, siekiant gilinti supratimą ir skatinti diskusijas.

7. Kortelės

Kortelės, pažymėtos numeriais ar temomis, leidžia vaikams greitai ir konkrečiai išsakyti savo apmąstymus. Pavyzdžiui:

• „2 kortelė - Norėčiau pasidžiaugti...“
• „7 kortelė - Mano kitas konkretus žingsnis buvo...“

Visi turi ne daugiau kaip vieną minutę pasidalinti savo mintimis. Tai padeda vaikams struktūruotai ir glaustai išreikšti savo mintis, lavinant gebėjimą apibendrinti ir išskirti svarbiausius dalykus.

Labai norisi palinkėti nebijoti bandyti įvairius refleksijos metodus, nes tik pamėginus suvoksime jų naudą ir prasmę ikimokykliniame ugdyme.

tags: #refleksija #vaiku #darzelyje

• sužinokite daugiau apie Vilniaus Santariškių lopšelį-darželį
• Kaip suderinti darbą ir vaikų priežiūrą, kai darželis vasarą nedirba
• Kūdikių tyrelių gaminimas
• Auklės paieška Jonavoje: naudingi patarimai tėvams
• Formų, spalvų ir motorikos ugdymas su Eichhorn