Institucinės vaikų globos pertvarka Lietuvoje: link šeimos ir bendruomenės
Lietuvoje vykdoma plataus masto institucinės vaikų globos pertvarka, kurios pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų saugioje ir mylinčioje šeimos aplinkoje. Iki šių metų pabaigos bus baigta įgyvendinti 2014 m. pradėta institucinės globos pertvarka, kuria siekiama užtikrinti sąlygas kiekvienam vaikui gauti į individualius poreikius orientuotas bendruomenines paslaugas, ugdyti pasitikėjimą savimi, paskatinti užmegzti socialinius ryšius ir įsilieti į bendruomenę.
Šiuo procesu taip pat siekiama keisti visuomenės požiūrį į globojamus vaikus, kuriant aplinką, tinkamą saugiai augti ir formuotis: šeimoje, bendruomenėje ir visuomenėje.
Pertvarkos gairės ir teisinė bazė
Institucinės globos pertvarka vykdoma pagal
Nuo šių metų vaikams institucinė globa nebegali būti naujai pradedama teikti vaikų globos namuose, o nuo 2021 m. tokia globa vaikų globos namuose iš viso nebegalės būti teikiama. Išimtis taikoma tik įstaigoms, gavusioms ES investicijų ar Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų lėšų - jose globa galės būti teikiama iki 2023 m. pabaigos.
Naujos paslaugos ir iniciatyvos bendruomenėse
Pertvarkos metu įteisintos ir išbandomos įvairios naujos paslaugos, skirtos palaikyti vaikų globą šeimos aplinkoje ir stiprinti bendruomenines paslaugas. Tarp jų - budinčių globotojų veikla, globos centrų kūrimas, apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga jaunuoliams, darbas su jaunimu gatvėje, laikino „atokvėpio“ paslauga šeimoms, atvejo vadyba bei bendruomeniniai vaikų globos namai. Visos šios paslaugos prisideda prie tikslo, kad vaikai augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje.
Šiuos tikslus įgyvendina ir konkretūs projektai. Pavyzdžiui, projekto ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas” tikslas - diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą. Projekto laikotarpiu bus teikiamos bendruomeninės paslaugos laikinai apgyvendintiems, tėvų globos netekusiems vaikams, išskyrus institucijoje globojamus vaikus, bei įvaikintiems vaikams.
Taip pat svarbus ir 2019-01-01 - 2023-06-30 vykdytas projektas „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“.
Plungės rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, socialinei įtraukčiai ir prasmingų veiklų organizavimui. Socialinės dirbtuvės suteikia galimybes tobulėti ir įsitvirtinti bendruomenėje. Tarp socialinių dirbtuvių dalyvių - ir Ingrida, kurios kelias tapo pirmųjų metų simboliu. Čia ji tobulino įgūdžius, stiprino pasitikėjimą savimi ir kartu su komanda žengė svarbų žingsnį į savarankišką darbą. Advento popietė buvo gera galimybė sustoti ir įvertinti, kur šiandien yra regiono socialinės dirbtuvės, kokie pokyčiai įvyko per metus ir ko siekiama toliau.
Naujas būdas kalbėti apie teises ir pasirinkimus prisideda prie vaikų ir jaunuolių įgalinimo. Tai daugiau nei edukacinis įrankis - kai teisės tampa suprantamos, atsiranda balsas.
„SOS vaikų kaimų“ patirtis ir sėkmės istorijos
Institucinės globos pertvarka paliečia ir didžiausią šeimą Lietuvoje - „SOS vaikų kaimus“. Dėl pasikeitusio įstatyminio reguliavimo, SOS šeimos, anksčiau gyvenusios vienoje teritorijoje, persikėlė į atskirus būstus. Pirmosios SOS šeimos persikraustė dar 2017 m., o iki šių metų pabaigos visos SOS šeimos gyvens atskirai. Per pertvarkos įgyvendinimo laikotarpį jau matoma teigiama naujojo modelio įtaka.
„Pastebime, kad galutinai persikraustę vaikai lengvai adaptuojasi, dalinasi gražiais įspūdžiais ir maloniomis emocijomis. Pasak jos, vaikai jaučiasi tvirčiau gyvendami atskirai su SOS mama - jie žino, kad gali savarankiškiau planuoti laisvalaikio veiklą, pasikviesti bendraamžių ir jaustis lygiaverčiais bendruomenės nariais be etikečių“, - džiaugiasi pertvarkos rezultatais specialistai.
SOS mama Giedrė dalijasi savo įspūdžiais: „Nors iš pradžių atsargiai reagavome į žinią, kad reikės išsikraustyti iš „SOS vaikų kaimo“, apžiūrėję naująjį butą, kuris mums labai patiko, persikraustėme vos per dvi dienas. Dabar čia gyvename jau antri metai. Vaikai priprato ir jaučiasi puikiai. Jiems patinka, kad nėra teritoriją juosiančios tvoros ir jie turi savo namų raktus, ko neturėjo, kai gyvenome „SOS vaikų kaime“. Pagerėjo vaikų mokslų rezultatai, jie kur kas labiau atsipalaidavę. Kaip ir tikrose šeimose, vaikai namuose jaučiasi saugūs, planuoja gerai baigti mokyklą ir studijuoti. Nuolat diskutuojame, kokiu keliu geriau jiems sukti.“
„SOS vaikų kaimai“ - didžiausia šeima Lietuvoje, globojanti 1000 vaikų ir padedanti jiems turėti galimybę džiaugtis vaikyste. Jų misija yra, kad kiekvienas vaikas augtų šeimoje, todėl svarbu ne tik aprengti ir pamaitinti vaiką, bet ir užtikrinti saugų ir laimingą jo gyvenimą. Ši organizacija teikia įvairiapusišką pagalbą ir net 7 skirtingas paslaugas:
| Paslaugos tipas | Aprašymas |
|---|---|
| Nuolatinė globa | Ilgalaikė globa vaikams šeimos aplinkoje. |
| Trumpalaikė globa | Laikina globa, kai šeimai reikia pagalbos ar vaikas negali būti šeimoje. |
| Jaunimo namai | Pagalba jaunuoliams pereinant į savarankišką gyvenimą. |
| Globos centras | Koordinuoja globėjų paiešką, rengimą, teikia pagalbą esamiems globėjams. |
| Pagalba rizikos šeimoms | Prevencinė pagalba, siekiant išsaugoti vaiką biologinėje šeimoje. |
| Dienos centrai | Socialinės ir edukacinės paslaugos vaikams ir šeimoms dienos metu. |
| Advokacija | Vaikų teisių gynimas ir atstovavimas. |
Iššūkiai ir tobulintinos sritys
Nors nuo 2017 m. vaikų, esančių institucinėje globoje, sumažėjo daugiau nei perpus, t. y. 1 293 vaikais, tačiau 2020 m. pirmą pusmetį vaikų, globojamų vaikų globos namuose, dar buvo 1 205. Konstatuota, kad tokia padėtis daugiausia priklauso nuo savivaldybių požiūrio į likusių be tėvų globos vaikų gerovę. Deja, vien tik pasiekimų nepakanka, ir vis dar yra sričių, kurioms reikia daugiau dėmesio.
Pasitarime, kuriame dalyvavo SADM, ŠMSM, SAM, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Biržų, Lazdijų, Kelmės, Kupiškio, Šilutės rajonų ir Kauno miesto savivaldybių atstovai, pabrėžta, kad turi būti skiriama daugiau dėmesio darbui su šeimomis, žmonės raginami tapti nuolatiniais globėjais ir taip kelti šio statuso prestižą.
Kalbant apie Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių (TBK) veiklą savivaldybėse, atkreiptas dėmesys, kad yra neišgrynintos TBK funkcijos ir per platus vykdomų funkcijų spektras - nuo darbo su individualiais vaiko atvejais iki darbo su švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros sistemomis ir sisteminių pokyčių inicijavimu savivaldybėse. Taip pat aiškiai nenustatyta TBK vieta, pavaldumas savivaldybės administracijos direktoriui (priklausomumas vienai kuriai pagalbos sričiai ir neturėjimas įgaliojimų priimant reikiamus sprendimus), trūksta metodinės pagalbos. Šie iššūkiai rodo, kad pertvarka, nors ir sėkmingai juda į priekį, dar reikalauja nuolatinių pastangų ir sisteminių sprendimų.
tags: #institucines #vaiku #globos #pertvarkos #vykdymas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
