Kraujo spaudimo normos pagal amžių: išsamus gidas ir svarbūs rodikliai

Kraujo spaudimas - tai vienas svarbiausių rodiklių, nuolat stebimų medicinoje. Jis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai cirkuliuoja per kūną. Kraujo spaudimas nėra vien tik skaičius - tai svarbi informacija apie širdies ir kraujagyslių sveikatą bei organizmo būklę. Per didelis arba per mažas kraujo spaudimas gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi, todėl svarbu žinoti, koks yra normalus kraujo spaudimas pagal amžių.

Kraujospūdis svyruoja visą parą: dieną jis dažniausiai pakyla, o naktį - sumažėja. Kraujospūdis kyla ir mažėja, reaguodamas į įprastą veiklą, pavyzdžiui, miegą ir judėjimą. Skirtingos amžiaus grupės turi skirtingus „normalaus“ kraujo spaudimo diapazonus, nes su amžiumi keičiasi ir organizmo funkcijos.

Kas yra kraujospūdis ir ką reiškia skaičiai?

Kraujo spaudimas - tai jėga, kuria tekėdamas kraujas spaudžia arterijų sieneles. Nuo jo priklauso, kaip efektyviai organizmas aprūpinamas deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl kraujospūdis yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklių. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio milimetrais (mmHg).

Kraujo spaudimą apibūdina du skaičiai:

• Sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) rodo spaudimą arterijose, kai širdis plaka ir pumpuoja kraują. Tai yra slėgis į arterijų sieneles širdies susitraukimo metu.
• Diastolinis kraujo spaudimas (apatinis skaičius) yra slėgio arterijose rodmuo tarp širdies plakimų. Tai žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į arterijų sieneles tarp širdies susitraukimų.

Pavyzdžiui, jei kraujo spaudimas yra 120/80 mmHg, tai reiškia, kad sistolinis spaudimas yra 120 mmHg, o diastolinis - 80 mmHg. Spaudimas nustatomas su kraujospūdžio matuokliu.

Normalus kraujo spaudimas skirtingais gyvenimo etapais

Kraujo spaudimo normos nėra vienodos visiems - jos kinta priklausomai nuo žmogaus amžiaus, lyties ir net individualių savybių. Pavyzdžiui, vaikams ir paaugliams būdingas kiek žemesnis spaudimas nei suaugusiesiems, o senstant kraujo spaudimas linkęs didėti dėl arterijų sienelių standumo, įvairių organizmo pokyčių ir gyvenimo būdo.

Vaikų kraujo spaudimas

Mažų vaikų kraujo spaudimas paprastai yra žemesnis nei suaugusiųjų, nes jų širdis ir kraujagyslės dar tik formuojasi ir vystosi. Vaikų kraujospūdis vertinamas kitaip nei suaugusiųjų, nes jų normos nėra pateikiamos vienodais skaičiais. Standartiškai, vaikams iki 12 metų sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) yra 90-110 mmHg, o diastolinis (apatinis skaičius) - 55-75 mmHg. Kūdikiai turi žemiausią kraujospūdį iš visų vaikų grupių. Šiame amžiuje svarbiausia yra ne skaičiai, o bendras vaiko elgesys. Normalus kraujospūdis vaikystėje padeda įvertinti, ar širdies ir kraujagyslių sistema vystosi tinkamai.

Paauglių kraujo spaudimas

Paauglystės laikotarpiu kraujo spaudimas yra gana kintantis. Tai priklauso nuo brendimo metu vykstančių hormoninių pokyčių, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Paaugliams normalus kraujo spaudimas svyruoja apie 100-120 mmHg sistoliniam spaudimui ir 60-80 mmHg diastoliniam spaudimui. Paauglystėje, nuo maždaug 13 metų, kraujo spaudimas gali palaipsniui didėti dėl hormoninių pokyčių ir aktyvaus augimo.

Suaugusiųjų kraujo spaudimas

Suaugusiesiems normos yra vienodos nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tai reiškia, kad normalus kraujo spaudimas moterims ir vyrams vertinamas pagal tuos pačius ribinius dydžius. Optimalus kraujo spaudimas yra laikomas 120/80 mmHg arba šiek tiek žemesnis. Pasak daugumos sveikatos organizacijų, optimalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas yra apie sistolinis (viršutinis): 110-120 mmHg ir diastolinis (apatinis): 70-80 mmHg.

Suaugusiųjų kraujospūdžio normų rodmenys:

• Žemas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 90 iki 100 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 60 iki 65 mm Hg.
• Normalus: normalaus kraujospūdžio rodmuo yra mažesnis nei 120-129/80-84 mm Hg.
• Aukštas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 130 iki 139 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 80 iki 84 mm Hg. Gydytojai paprastai negydo aukšto normalaus kraujospūdžio vaistais. Vietoj to, jūsų gydytojas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą.

Vyresnio amžiaus žmonių kraujo spaudimas

Vyresnio amžiaus žmonėms kraujospūdis dažnai būna aukštesnis nei jaunystėje, tačiau tai nereiškia, kad jiems galioja kitokios normos - diagnostinės ribos senjorams yra tokios pačios kaip suaugusiesiems ir hipertenzija nustatoma nuo 135/85 mmHg. Senstant, kraujo spaudimas linkęs didėti. Dėl arterijų sienelių standumo, sumažėjusio fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių kraujagyslių elastingumas mažėja, kas lemia padidėjusį spaudimą. Vis dėlto su amžiumi kraujagyslės standėja, mažėja jų elastingumas, todėl sistolinis kraujospūdis populiacijoje natūraliai linkęs kilti. Vyresniems žmonėms dažnai norma laikoma 130-140 mmHg sistoliniam ir 70-90 mmHg diastoliniam spaudimui, tačiau geriausia, kad spaudimas būtų kiek įmanoma artimas suaugusio žmogaus normoms, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kraujo spaudimo normos pagal amžių: lentelė

Ši lentelė yra tik orientacinė, nes kiekvieno žmogaus organizmas gali reaguoti skirtingai, tačiau ji padeda įsivertinti, ar jūsų spaudimas yra normos ribose.

Faktoriai, lemiantys kraujo spaudimo pokyčius su amžiumi

Kraujo spaudimą veikia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, kurie skiriasi priklausomai nuo amžiaus ir asmens gyvenimo būdo. Nors amžius yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos kraujo spaudimui, tai tik viena dalis iš viso paveikslo. Dienos spaudimo svyravimus gali lemti net ir tai, ar prieš matuojant išgėrėte kavos ar patyrėte stresą.

Genetiniai veiksniai ir paveldimumas

Genetika išties yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių polinkį į aukštą ar žemą kraujo spaudimą. Pavyzdžiui, jei šeimoje yra žmonių su hipertenzija, yra didesnė tikimybė, kad spaudimas gali būti didesnis ir kitiems šeimos nariams.

Gyvenimo būdas

Mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas ir stresas taip pat yra nepaprastai svarbūs veiksniai, lemiantys kraujo spaudimą. Nesubalansuota mityba, per daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus gali prisidėti prie kraujospūdžio padidėjimo. Fizinio aktyvumo stoka taip pat gali lemti padidėjusį spaudimą. Ilgalaikis psichologinis krūvis gali kelti tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą. Daugelis žmonių net nesusieja savo emocinės būklės su kraujospūdžio šuoliais - bet ryšys tarp jų tiesioginis.

Ligos

Kai kurios sveikatos būklės, tokios kaip cukrinis diabetas, inkstų ligos ir hormonų disbalansas, dažnai sukelia kraujospūdžio pokyčius. Cukrinis diabetas gali pakenkti kraujagyslių sienelėms, o tai sukelia hipertenziją, o inkstų ligos dažnai tiesiogiai veikia spaudimą, nes inkstai atsakingi už skysčių pusiausvyrą organizme. Spaudimą dažnai veikia ir širdies ritmo ar vožtuvų problemos. Tokiais atvejais būtina ne tik stebėti spaudimą, bet ir gydyti pagrindinę ligą, kuri sukelia svyravimus.

Ką reiškia aukštas ir žemas kraujo spaudimas?

Kraujo spaudimo nukrypimai nuo normos gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Kraujo spaudimo pokyčiai - tiek padidėjęs, tiek sumažėjęs kraujo spaudimas - gali turėti neigiamą poveikį sveikatai, todėl svarbu suprasti, ką reiškia šie rodikliai ir kokia jų įtaka organizmui.

Aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija)

Aukštas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, yra diagnozuojamas tuomet, kai kraujo spaudimas yra nuolat didesnis nei 140/90 mmHg. Hipertenzija apibūdinama kaip būklė, kai kraujo spaudimas nuolat viršija normos ribas, tai yra, sistolinis spaudimas dažniausiai viršija 140 mmHg, o diastolinis - 90 mmHg. Ši būklė yra pavojinga, nes ilgainiui padidėjęs spaudimas gali pažeisti kraujagysles, širdį ir sukelti infarktą ar insultą. Pasirodo, kraujospūdžio problemos kamuoja kas trečią žmogų.

Hipertenzijos laipsniai:

• I laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius yra nuo 140 iki 159 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 90 iki 99 mm Hg.
• II laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius nuo 160 iki 179 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 100 iki 109 mm Hg ar didesnis.
• Hipertenzinė krizė: sistolinis skaičius viršija 180 mm Hg arba diastolinis skaičius viršija 110 mm Hg. Šiame diapazone esantis kraujospūdis reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jei, esant tokiam aukštam kraujospūdžiui, atsiranda kokių nors simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, galvos skausmas, dusulys ar regėjimo pokyčiai, reikia skubios medicinos pagalbos.

Dažniausiai hipertenzija nejaučiama: nėra nei skausmo, nei akivaizdžių signalų. Dalis žmonių patiria galvos skausmus, dusulį, svaigulį, bet tai nėra patikimi požymiai. Tačiau net ir be simptomų aukštas kraujospūdis gali pakenkti jūsų kraujagyslėms ir organams, ypač smegenims, širdžiai, akims ir inkstams. Netinkamai arba iš viso negydomas aukštas spaudimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Esant tokiai būklei, didžiausias krūvis tenka širdžiai. Nesiimant jokių priemonių, išauga kairiojo jos skilvelio padidėjimo rizika.

Žemas kraujo spaudimas (hipotenzija)

Kai kraujo spaudimas yra per žemas, tai vadinama hipotenzija. Medicininis žemo kraujospūdžio terminas yra hipotenzija. Hipotenzija yra būklė, kai kraujo spaudimas yra žemesnis nei įprasta - sistolinis spaudimas mažesnis nei 90 mmHg, o diastolinis - žemesnis nei 60 mmHg. Nors kai kuriems žmonėms žemas spaudimas yra natūralus ir nesukelia problemų, jis gali tapti pavojingu, jei kraujas nepakankamai aprūpina smegenis ir kitus organus deguonimi. Dėl to žmogus gali jausti galvos svaigimą, nuovargį. Žemas kraujospūdis kartais gali sukelti nuovargį ar galvos svaigimą.

Žemo kraujo spaudimo (hipotenzijos) simptomai:

• nuovargis arba energijos trūkumas;
• galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimo pojūtis, kai atsikeliate iš gulimos, sėdimos padėties arba stovite;
• liūdesys, prasta nuotaika;
• matymas „lyg per miglą“, kai jūsų regėjimas yra nesufokusuotas.

Hipotenzija dažnai gali būti susijusi su dehidratacija, ilgalaikiu badavimu, kai kuriomis ligomis ar medikamentų poveikiu. Hipotenzijos priežastys gali būti dehidratacija, netinkama mityba, kraujotakos sutrikimai, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, hormoniniai pokyčiai ar tam tikrų vaistų vartojimas.

Kas sukelia žemą kraujospūdį?

• nėštumas, dėl padidėjusio nėščiosios ir augančio vaisiaus kraujo poreikio;
• sutrikusi kraujotaka, sukelta širdies sutrikimo, pvz. širdies priepuolio;
• dehidratacija;
• endokrininės sistemos sutrikimai (pvz. diabetas, skydliaukės ligos);
• ilgalaikis gulimas rėžimas;
• didelis kraujo netekimas dėl traumos;
• kraujo infekcijos.

Žemas kraujo spaudimas pavojingas tada, kai jis krinta staiga ir dėl tam tikrų ūmių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu sergant infekcine liga, karščiuojant jums staiga nukrito kraujo spaudimas - galima įtarti kraujo užkrėtimą arba kitaip sepsį. Po traumos, jei įvyksta vidinis kraujavimas, spaudimas taip pat nukrenta. Taip pat ir įgėlus bitei, dėl anafilaksinės reakcijos į alergeną, be įprastų įgėlimų simptomų, gali svaigti galva, padažnėti širdies pulsas, pažemėti spaudimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Tiek hipertenzija, tiek hipotenzija gali turėti įtakos gyvenimo kokybei, todėl, pastebėjus, kad kraujo spaudimas yra nuolat aukštas ar žemas, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris padėtų nustatyti priežastis ir pasiūlytų tinkamiausią gydymą. Nors kraujo spaudimas gali natūraliai svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, emocijų ir dienos ritmo, yra požymių, kurie rodo, kad reikia nedelsiant kreiptis į sveikatos specialistą. Kraujo spaudimo problemos, jei jos nėra kontroliuojamos, gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai, todėl itin svarbu veikti laiku.

Simptomai, rodantys, kad jums reikia gydytojo pagalbos

Kai kurių žmonių kraujo spaudimo pokyčiai yra besimptomiai, tačiau kai kurios būklės - ypač stipri hipertenzija ar hipotenzija - gali sukelti pastebimus simptomus. Kreiptis į gydytoją patariama, jei dažnai jaučiamas galvos skausmas (ypač pakaušyje), svaigulys, regėjimo pokyčiai, dusulys ar nuovargis, nes tai gali rodyti padidėjusį kraujo spaudimą. O žemo spaudimo simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, blyškumas ar sąmonės praradimas, taip pat reikalauja gydytojo apžiūros.

Svarbus yra ankstyvas aptikimas. Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti pastebėti bet kokius pokyčius, ypač kai jus kamuoja šokinėjantis kraujo spaudimas. Gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, ypač jei yra hipertenzijos ar hipotenzijos rizika. Naudojant kraujo spaudimo matuoklį, galite sekti savo sveikatos būklę, užrašyti rodmenis ir, esant nukrypimams nuo normos, kreiptis į gydytoją. Be to, gydytojas gali rekomenduoti pakeisti tam tikrus gyvenimo įpročius, kurie padėtų stabilizuoti kraujo spaudimą.

Pasak kardiologės, sveikiems asmenims, kurių kraujospūdis yra optimalus (120/80 mm Hg), kartotinis arterinio kraujo spaudimo matavimas tikslingas mažiausiai kas 5 metus, o esant galimybei ir dažniau. Jeigu arterinis kraujo spaudimas yra normalus (120-129/80-84 mm Hg), kartotinis matavimas turėtų būti atliekamas mažiausiai kas 3 metus.

Kraujospūdžio matuokliai: kokie jie būna ir kaip išsirinkti geriausią?

Kraujospūdžio matuoklis - tai prietaisas, skirtas matuoti kraujo spaudimą arterijose. Šis prietaisas padeda nustatyti sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą bei širdies ritmą, kurie yra svarbūs rodikliai vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Kraujospūdžio matuokliai gali būti mechaniniai, automatiniai arba pusiau automatiniai.

Kraujospūdžio matuoklių tipai

• Mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai. Šie spaudimo matuokliai dažniausiai naudojami medicinos įstaigose ir laikomi labai tiksliais. Mechaninį spaudimo matuoklį sudaro manometras (slėgio rodiklis), rankinė pompa ir stetoskopas, todėl norint išmatuoti kraujo spaudimą reikia specialių įgūdžių. Mechaniniai matuokliai laikomi patikimais ir ilgalaikiais, tačiau jei spaudimą reikia matuoti kasdien, toks matuoklis gali būti nepatogus. Tokiu atveju jums tinkamesnis bus automatinis kraujospūdžio aparatas.
• Automatiniai matuokliai. Automatiniai, arba elektroniniai, spaudimo matuokliai yra patogiausi kasdieniam naudojimui, nes jie automatiškai pripučia manžetę ir nustato spaudimą bei pulsą. Paprastai jie turi didelį ekraną, kuriame rodoma informacija, o kai kurie modeliai netgi gali išsaugoti matavimo istoriją. Automatiniai matuokliai gali būti dviejų tipų - matuojantys spaudimą ties žastu ir riešu:
  • Žasto matuokliai. Šie matuokliai matuoja kraujo spaudimą uždedant manžetę ant žasto. Jie yra laikomi tikslesniais nei riešo matuokliai ir dažnai rekomenduojami žmonėms, kurie turi problemų su kraujospūdžiu ir turi dažnai matuoti spaudimą.
  • Riešo matuokliai. Šie prietaisai kompaktiški, lengvi ir patogūs nešiotis, todėl jie ypač tinka tiems, kurie nori turėti matuoklį kelionėse arba su savimi kasdien. Visgi riešo matuokliai laikomi mažiau tiksliais. Todėl jie labiau tinka jauniems bei sveikatos problemų neturintiems žmonėms, kuriems reikia tik retkarčiais patikrinti kraujo spaudimą.
• Pusiau automatiniai matuokliai. Šie matuokliai sujungia automatinio ir mechaninio matuoklių savybes. Manžetė pripučiama rankiniu būdu, bet rezultatas rodomas elektroniniame ekrane. Jie yra patogesni už mechaninius, tačiau reikalauja daugiau veiksmų nei pilnai automatiniai modeliai.

Kaip išsirinkti geriausią kraujospūdžio matuoklį?

Norint išsirinkti geriausią bei patogiausią kraujospūdžio matuoklį, atsižvelkite į keletą svarbių faktorių:

• Naudojimo dažnumas ir tikslumas. Jei kraujospūdį reikia matuoti dažnai, pavyzdžiui, kasdien, geriausia rinktis žasto automatinį matuoklį dėl jo tikslumo ir patogumo. O jei prietaisas jums reikalingas tik kartkartėmis spaudimui patikrinti, gali pakakti ir riešo matuoklio.
• Matavimo istorijos saugojimo galimybė. Kai kurie automatiniai matuokliai turi atminties funkciją, leidžiančią išsaugoti kelių matavimų rezultatus. Tai naudinga žmonėms, kuriems reikia sekti spaudimo pokyčius tam tikrą laiką ir pateikti informaciją gydytojui.
• Ekrano dydis ir duomenų aiškumas. Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama rinktis matuoklius su didesniu ekranu ir aiškiais skaičiais, kad būtų lengviau perskaityti rodmenis. Kai kurie matuokliai taip pat turi spalvotus indikatorius, rodančius, ar spaudimas yra normos ribose.
• Papildomos funkcijos. Kai kurie matuokliai turi papildomas funkcijas, pavyzdžiui, aritmijos indikatorių, kuris praneša apie širdies ritmo sutrikimus. Tokie modeliai gali būti naudingi žmonėms, kurie serga širdies ligomis ir jiems svarbu sekti ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą.
• Kaina ir patikimumas. Renkantis matuoklį svarbu atkreipti dėmesį į kainos ir kokybės santykį. Nors mechaniniai matuokliai yra pigesni, o taip pat patikimi ir ilgaamžiai, jie gali būti nepatogūs pastoviam naudojimui. Tuo tarpu automatiniai matuokliai yra patogūs, tačiau gali kainuoti daugiau. Žinoma, visuomet galite pasidomėti ir kitų vartotojų atsiliepimais apie skirtingus modelius, kad pasirinkti būtų lengviau.

Kaip palaikyti normalų kraujo spaudimą?

Normalų kraujospūdį palaiko keli kasdieniai įpročiai, veikiantys kompleksiškai. Gydytojas gali rekomenduoti pakeisti tam tikrus gyvenimo įpročius, kurie padėtų stabilizuoti kraujo spaudimą.

• Subalansuota mityba. Joje turėtų būti mažiau druskos, perdirbtų produktų ir sočiųjų riebalų, o daugiau daržovių, vaisių bei pilno grūdo produktų. Mityboje didinti daržovių (4-5 porcijos bent 300 g daržovių per dieną), vaisių, žuvies, riešutų, nesočiųjų riebalų rūgščių kiekį, mažinti raudonos mėsos, riebių pieno produktų. Papildomas vandens suvartojimas. Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte hipotenzijos, kuri gali įvykti dėl dehidratacijos, ypač jei vemiate ar viduriuojate. Suvartokite pakankamai skysčių treniruotės metu ir kai esate karštoje vietoje.
• Svorio kontrolė. Jei žmogus turi antsvorio, svorio kontrolė tampa svarbia viso proceso dalimi - tai vienas veiksmingiausių būdų be vaistų sureguliuoti kraujospūdį ir išvengti ilgalaikių komplikacijų. Nutukusiems asmenims bei turintiems antsvorio mažinti svorį keičiant mitybą, didinant fizinį aktyvumą.
• Daugiau judėkite. Jei ilgą laiką stovėdami jaučiate, kad jums nukrito kraujo spaudimas, pabandykite pajudėti vietoje. Esant galimybei, padarykite pertrauką ir atsisėskite. Net 30 min. pasivaikščiojimas per dieną gali padėti sumažinti spaudimą ir pagerinti širdies būklę.
• Streso valdymas. Ilgalaikis psichologinis krūvis gali kelti tiek sistolinį, tiek diastolinį spaudimą.
• Kokybiškas miegas, pakankamas vandens kiekis ir reguliarus dienos ritmas. Visa tai padeda kraujotakai stabilizuotis ir palaikyti pastovesnius rodmenis.
• Žalingų įpročių apribojimas. Jei rūkote ir jums diagnozuotas aukštas kraujo spaudimas, gydytojas tikriausiai patars mesti rūkyti. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti organizmo audinius ir sukietinti kraujagyslių sieneles. Taip pat piktnaudžiavimas alkoholiu gali padidinti kraujospūdį.

Jei jaučiate, kad kraujospūdis nukrito po valgio, gydytojas gali pasiūlyti valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau arba valgyti kitokį maistą. Venkite staiga atsistoti po valgio. Dėl vaistų vartojimo pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku.

Kaip teisingai matuotis kraujo spaudimą?

Norint gauti tikslius duomenis, svarbu laikytis matavimo taisyklių. Vaistininkė sako, kad matuoti kraujo spaudimą reikia nusiraminus ir atsipalaidavus. Norint gauti tikslius duomenis svarbu nusivilkti storus rūbus, pasilikti tik su lengva palaidine, kuri neveržia, ranką laikyti širdies lygyje, nejudėti ir nekalbėti. Prieš matavimąsi verta nurimti. Prieš matuojant arterinį kraujo spaudimą, pailsėkite 5 minutes. Jei reikia, arterinis kraujo spaudimas matuojamas kelis kartus, palaukiant 2 minutes. Geriausia matuoti sėdint patogiai, ant rankos, kuri yra lygi, o ne ištiesta.

„Jeigu laikėtės visų nurodymų ir pasimatavus spaudimą pamatėte, jog jis padidėjęs, reikėtų nepanikuoti, nusiraminti, nes emocijos spaudimą gali padidinti dar labiau. Siūlyčiau ramiai pasėdėti, pakvėpuoti ir po 10-15 min. pasimatuoti dar kartą. Nusiraminus jis jau gali būti mažesnis“, - patarė specialistė. Matuojantis kraujo spaudimą svarbu atkreipti dėmesį ir į pulsą. Jeigu ryte, ramybės būsenoje širdies susitraukimų rodmuo padidėjo iki 100-120, tai jau yra ritmo sutrikimas dėl kurio reikėtų pasikonsultuoti su sveikatos specialistais.

tags: #5 #metuku #vaiko #kraujo #spaudimas #normalus

• Turiningas laisvalaikis vaikams su LRT
• vaikų paėmimo tvarka ir priežastys
• "Kastytis" - ikimokyklinio ugdymo apžvalga
• Mankšta vaikams: nuo kūdikystės iki paauglystės
• Kaip pateikti prašymą tėvystės atostogoms