Inkstų ligos vaikams: nuo simptomų iki veiksmingos prevencijos

Inkstai yra gyvybiškai svarbūs organai, atliekantys filtravimo funkciją organizme - jie šalina toksinus, reguliuoja skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, padeda palaikyti normalų kraujospūdį bei užtikrina tinkamą medžiagų apykaitą. Jie yra svarbiausias žmogaus organas, šalinantis medžiagų apykaitos produktus, reguliuojantis vandens ir druskų pusiausvyrą organizme. Deja, inkstų ligos dažniausiai yra „tylios“. Jos vystosi lėtai, be skausmo, o pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją.

Visgi inkstų ligos nesirenka amžiaus ar lyties, o jų simptomai dažniausiai atsiranda susirgimui jau pažengus. Su inkstų ligomis susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje, tarp jų net labai maži vaikai. Skaičiuojama, kad bene kas dešimto pasaulio gyventojo inkstų funkcija yra pablogėjusi. Todėl labai svarbu, kad jie būtų sveiki ir tinkamai atliktų savo darbą.

Inkstų anatomija ir pagrindinės funkcijos

Inkstai - tai nedidelis porinis pupelės formos organas, esantis nugaros dalyje šalia stuburo, žemiau diafragmos. Dešinysis inkstas yra kiek žemiau už kairįjį, nors jų padėtis nėra pastovi. Yra atvejų, kai žmogus gimsta tik su vienu inkstu, tačiau jeigu jis funkcionuoja normaliai, žmogaus gyvenimo kokybei tai įtakos neturi. Inkstų padėtis bei dydis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno sudėjimo.

Inkstai žmogaus organizme atlieka keletą svarbių funkcijų:

• Išskiriamoji funkcija. Inkstai filtruoja kraują, pašalindami kenksmingas medžiagas, cheminių procesų organizme metu susidariusius skilimo produktus, organizmui svetimas medžiagas. Visa kita grįžta į kraujotaką. Sutrikus inkstų funkcijai, nuodingos medžiagos kaupiasi organizme ir jį nuodija.
• Reguliacinė funkcija. Inkstai organizme palaiko skysčių ir mikroelementų bei rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.
• Endokrininė funkcija. Inkstai gamina hormoną eritropoetiną, kuris aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Inkstuose gaminamas ir fermentas reninas - jis dalyvauja kraujospūdžio reguliavimo procese. Taip pat šiuose organuose gaminama aktyvioji vitamino D forma kalcitriolis. Jis būtinas kalciui įsisavinti iš maisto ir padeda formuotis kaulams.

Dažniausios inkstų ligos

Inkstų uždegimas, arba kitaip - pielonefritas - tai inkstų taurelių, geldelių ir intersticinio audinio uždegimas. Jis gali pažeisti tik kažkurį vieną arba ir abu inkstus. Dėl anatomijos inkstų uždegimu dažniau suserga moterys, o ne vyrai. Ligos pradžia dažniausiai būna staigi. Retesniais atvejais inkstų uždegimo sukėlėjai yra virusai ar grybeliai, tačiau dažniausiai - bakterijos. Kartais infekciją gali sukelti bakterijos, į inkstus patekusios iš kraujo, sergant sepsiu, pūlinga angina ir kt. Inkstų uždegimas - tai infekcinės arba neinfekcinės kilmės liga, pažeidžianti inkstus ir sutrikdanti jų funkcijas. Jis gali išsivystyti dėl bakterinių infekcijų, autoimuninių reakcijų ar toksinių medžiagų poveikio.

Ūmus pielonefritas

Ūmus inkstų geldelių uždegimas (pielonefritas) - tai infekcinė inkstų liga, kuria dažniau serga moterys. Ūmus pielonefritas pasireiškia skausmu nugarinėje juosmens dalyje, karščiavimu, šaltkrėčiu, kartais žmogų pykina, jis vemia, pasikeičia šlapimo spalva, atsiranda nemalonus jo kvapas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų paskirtas specifinis antibakterinis gydymas. Negydytas ūmus inkstų uždegimas gali pereiti į lėtinę formą. Inkstų uždegimo trukmė priklauso nuo jo tipo ir gydymo efektyvumo - ūminis pielonefritas dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki dviejų savaičių, jei laiku pradedamas gydymas antibiotikais.

Inkstų akmenys

Tai viena dažniausių šeimos gydytojo aptinkamų inkstų patologijų. Inkstų akmenys ilgai gali nesukelti jokio diskomforto, todėl pacientai net neįtaria susidūrę su šia liga. Tačiau akmeniui pajudėjus atsiranda stiprus skausmas juosmens srityje ir plinta į pilvo apačią, kirkšnį, dažnai norisi šlapintis, jaučiamas nemalonus pojūtis šlapinantis.

Ūmus inkstų pažeidimas (ŪIP) ir nepakankamumas

Ūmus inkstų nepakankamumas - tai per kelias valandas ar paras išsivystęs inkstų funkcijos sutrikimas. Ūminis inkstų pažeidimas yra rimta būklė, kuri išsivysto staiga ir paprastai trunka neilgai. Jį gali sukelti sutrikusi kraujotaka inkstuose po staigaus skysčių netekimo (pavyzdžiui, gausiai vemiant ir viduriuojant), po nudegimų, esant įvairios kilmės šokui. Priežastis gali būti ir apsinuodijimas maistu, cheminėmis medžiagomis, nefrotoksinių vaistų vartojimas. Esanti kliūtis nutekėti šlapimui (akmuo, navikas, prostatos hiperplazija ir kt.) taip pat gali sukelti ūmų inkstų nepakankamumą. Dėl šių priežasčių gali nukristi kraujospūdis, tuomet nebeužtikrinama inkstų kraujotaka, kas nulemia ūminį inkstų nepakankamumą. Esant šiai būklei, atsiranda pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, o tai skatina ligos progresavimą. Dėl ūmaus inkstų nepakankamumo sumažėja šlapimo kiekis, atsiranda tinimų, gali išsivystyti plaučių, smegenų edema. Kaupiantis toksinėms medžiagoms, gali sutrikti sąmonė, vystytis koma. Taip pat viena iš potencialių komplikacijų - urosepsis.

Lėtinės inkstų ligos (LIL)

Į šią sąvoką įeina daug inkstų ligų (pavyzdžiui: akmenligė, lėtinis inkstų uždegimas, glomerulonefritas, policistozė, diabetinė ar hipertenzinė nefropatija ir kitos ligos). Visoms šioms ligoms bendra yra tai, kad laikui bėgant vystosi lėtinis inkstų nepakankamumas. Kas dešimtas suaugęs žmogus serga kokia nors lėtine inkstų liga. Dažnas to net nežino, nes šios ligos vystosi „nebyliai“ arba simptomai būna nespecifiniai: blyški oda, pajuodę ir patinę paakiai, jaučiamas nuovargis, mieguistumas, vystosi mažakraujystė, osteoporozė. Kai sumažėja skysčio išskyrimas iš organizmo, atsiranda patinimų, pakyla kraujospūdis. Lėtinės inkstų ligos (LIL) atveju gydant nepasveikstama, liga bėgant laikui linkusi progresuoti. LIL gali sukelti inkstų nepakankamumą. Pasiekus galutinę inkstų nepakankamumo stadiją, prireikia inkstų persodinimo ar kraują valančio gydymo dialize - šis gydymas trunka visą gyvenimą.

D. Sukackienės teigimu, pagal mokslinę literatūrą lėtinės inkstų ligos būdingesnės moterims, nes joms dažniau pasireiškia šlapimo organų infekcijos ar nėštumo metu patirtų būklių, tokių kaip aukštas kraujospūdis ar eklamsija, sukeltos inkstų pažaidos.

Inkstų vėžys

Vien inkstų vėžiui būdingų simptomų nėra. Dauguma simptomų pasireiškia ir sergant nevėžinėmis inkstų ar šlapimo takų ligomis. Kol inkstų vėžys nėra progresavęs, pacientai nejaučia ir skausmo. Liga dažnai išaiškėja tiriant pacientą dėl visai kito sutrikimo.

Inkstų ligos vaikams: iššūkiai ir ypatumai

Inkstų ir šlapimo takų ligomis vaikai serga gana dažnai. Vaikų ligoninės VUL Santariškių klinikų filialo Pediatrijos centro vadovė prof. dr. Augustina Jankauskienė teigia: „Inkstų ligomis serga ne tik suaugę žmonės, bet ir kūdikiai. Didžiausią susirūpinimą kelia vaikai, kuriems reikalinga pakaitinė inkstų terapija. Nemažėja įgimtų inkstų formavimosi ydų. Veikia ir paveldimumo veiksniai, dėl kurių inkstų funkcijos sutrikimų atsiranda paauglystėje.“

Vaikų inkstų ligų spektras yra labai platus: nuo ligų, kurios yra išgydomos ir nesukelia ilgalaikių pasekmių, iki gyvybei grėsmingų būklių. Šlapimo organų infekcijos ypač pavojingos iki penkerių metų amžiaus vaikams. Tada inkstai dar tik formuojasi, gali likti negrįžtamų pokyčių.

Pagrindinės inkstų ligos vaikams ir jų priežastys

Dažna vaikų ūminio inkstų pažeidimo priežastis yra hemolizinis ureminis sindromas. Ši liga išsivysto, kai raudonieji kraujo kūneliai yra suardomi, o maži trombai užblokuoja inkstų filtracinę sistemą. Kitos ūminio inkstų pažeidimo priežastys - traumos, nudegimai, skysčių netekimas (dehidratacija), kraujavimas, operacijos. Pasaulyje daug vaikų miršta nuo ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo.

Priklausomai nuo amžiaus, inkstų nepakankamumo priežastys skiriasi:

• Vaikų iki 4 metų pagrindinės inkstų nepakankamumo priežastys yra apsigimimai arba paveldimos ligos.
• Tarp 5-14 metų vaikų vyrauja paveldimos ligos, nefrozinis sindromas bei sisteminės ligos.
• 15-19 metų paaugliams inkstų nepakankamumą dažniausiai sukelia glomerulus (inksto komponentus, kurie filtruoja pro inkstų kapiliarus pratekantį kraują) pažeidžiančios ligos.

Lėtinės inkstų ligos (LIL) rizikos veiksniai vaikams yra įvairūs:

Inkstų ligų simptomai vaikams: kada sunerimti?

Prof. Augustina Jankauskienė pabrėžia: „Vaikų inkstų ligos dažnai prasideda tyliai ir nepastebimai, be skausmo. Neretai tėvai nekreipia pakankamo dėmesio į tokius dalykus kaip dažnesnis vaikų šlapinimasis dieną, naktinis šlapimo nelaikymas. Kai kada tėvai netgi savarankiškai nusprendžia, jog vaikas iš to išaugs, suranda priežasčių, tokių kaip peršalimas arba nuovargis.“ Ji tęsia: „Nors yra akcentuojamas vaikų naktinis šlapimo nelaikymas, tačiau dažniausiai tai nėra kokios inkstų ligos simptomas. Žymiai mažiau kalbama apie dieninį šlapimo nelaikymą, kuris paprastai būna lėtinės šlapimo infekcijos požymis.“

Tėvams rūpestį kelia ir įvairūs vaikų šlapinimosi sutrikimai. Vieni jų yra ryškesni, kiti - mažiau pastebimi. Šlapimo organų infekcijos ypač pavojingos iki penkerių metų amžiaus vaikams. Nemažai vaikų patenka į ligoninę su bendrais ryškiais uždegimo požymiais: karščiavimu, intoksikacija, ir kai kada ne iš karto pavyksta nustatyti susirgimo priežastis. Tokios būsenos labai pavojingos mažiems vaikams iki 5 metų, nes jų inkstai dar nėra brandūs. Dėl vėlai pradėto arba netinkamo gydymo juose gali likti randų, lemiančių negrįžtamų pasekmių, tarp kurių - ir arterinė hipertenzija.

Kiti inkstų ligas galintys įtarti simptomai, kai reikėtų sunerimti:

• Atsiranda galvos skausmai;
• Blogas apetitas, vėmimas;
• Skausmai juosmens srityje;
• Oda pabrinkusi, pablyškusi;
• Padidėjęs arterinis kraujospūdis;
• Pakitusi šlapimo spalva ir kiekis;
• Dieninis ar naktinis šlapimo nelaikymas ir kiti šlapinimosi sutrikimai.

Profesorė A. Jankauskienė perspėja: „Jeigu vaikas karščiuoja be peršalimo simptomų, neviduriuoja arba karščiavimo priežastis neaiški, ir tėvai, ir šeimos gydytojai arba gydytojai pediatrai turėtų susimąstyti apie galimą šlapimo organų infekciją. Jeigu vaikas ima šlapintis dažniau nei kiti, nors ir neskausmingai, arba labai retai, jeigu vaiko noras šlapintis toks staigus, kad jis negali net trumpam sulaikyti šlapimo, ir keletas lašiukų patenka į kelnaites, į tai reikia atkreipti dėmesį ir konsultuotis su gydytojais.“

Inkstų ligos yra tylios. Net ir esant inkstų nepakankamumui paciento nusiskundimai būna bendro pobūdžio: nuovargis, fizinio vystymosi atsilikimas, mažakraujystė. Tokia patologija pasitaiko retai, ir šeimos gydytojas per visą savo darbo laiką gali netgi nė karto su tokiu ligoniu nesusidurti, nes vienintelis specifinis susirgimo požymis šlapimo tyrime - žemas šlapimo lyginamasis svoris, rodiklis, reiškiantis, kad inkstai dirba tuščiomis apsukomis. O tai reiškia, kad inkstai filtruoja tik vandenį, bet silpnai atlieka savo pagrindinę funkciją apvalyti organizmą nuo šlakų ir druskų. Tik į šį rodiklį paprastai nekreipiama dėmesio. Skausmas šlapinantis - nėra pagrindinis susirgimo rodiklis.

Prof. A. Jankauskienė pateikia pavyzdį: „Berniukui 13 metų, pati paauglystė, kai daugelis vaikų tįsta tiesiog akyse: per vasarą ūgteli net keletu centimetrų. Šio vaiko ūgis, deja, liko toks pat, kaip ir pernai, todėl per kūno kultūros pamoką jis atsidūrė rikiuotės pabaigoje. Rudenį tikrinant sveikatą paaiškėjo, kad išliko ir toks pat žemas, kaip pernai, hemoglobino lygis, gydytoja vėl diagnozavo mažakraujystę. Nepadėjo nei tėvų rūpinimasis, nei dėmesys mitybai, nei vitaminai. Vaikas blyškus, greitai pavargsta, daug šlapinasi - per dieną apie 2,5 litro. „Keista, kad tie dalykai nesukėlė daugiau klausimų šeimos gydytojai, - sako gydytoja nefrologė prof. A. Jankauskienė. - Šiuo metu tas berniukas dializuojamas mūsų ligoninėje, diagnozė - galutinė inkstų funkcijos nepakankamumo stadija.“ Taigi, norime atkreipti dėmesį, kad fizinio vystymosi atsilikimas, greitas nuovargis, vaiko vangumas dėl energijos trūkumo, blogas apetitas, mažakraujystė gali būti rimtos inkstų ligos požymiai.

Diagnostika ir gydymas

Inkstų uždegimo tyrimai padeda tiksliai nustatyti ligą ir jos priežastį. Dažniausios ligos ir sutrikimai, kurių metu tikslinga vaikų nefrologo konsultacija, yra šlapimo pūslės, šlapimo takų ar inkstų geldelių uždegimas, baltymo, eritrocitų ar leukocitų kiekio pokyčiai šlapimo tyrime, bei ryškėjantys rachito požymiai vaikui, gydomam adekvačiomis vitamino D dozėmis.

Tyrimų svarba

Net ir šlapimo tyrimas tokiu atveju gali neparodyti ligos, jei neįvertinami visi reikalingi rodikliai. Todėl ištiriant būtina atkreipti dėmesį ne tik į eritrocitų ir baltymo rodiklius. Inkstų veiklos sutrikimams nustatyti būtina įvertinti šlapimo lyginamąjį svorį. Dažnai jis būna žemas paveldimomis ligomis sergantiems vaikams. Svarbu šlapimą tyrimui paimti ryte. Tada tiksliai parodoma, kaip inkstai per naktį sugeba koncentruoti šlapimą. Šlapimo tyrimui tinkamiausias yra rytinis šlapimas. Tėvai nėra specialistai, todėl privalo vaiką reguliariai atvesti profilaktiniams tyrimams.

Arterinio kraujospūdžio matavimas: mitai ir realybė

Viena pagrindinių vaikų inkstų ligų profilaktikos priemonių - arterinio kraujospūdžio matavimas. Aišku, arterine hipertenzija vaikai serga rečiau nei suaugusieji. Tačiau tvirtinimas, kad mažieji pacientai negali turėti padidėjusio kraujospūdžio - mitas. Antras mitas yra tai, kad jo nereikia gydyti, o tik stebėti. Trečias mitas - kad tai neturi ilgalaikių pasekmių. Skirtingai nei suaugusiems, vaikams antrinė arterinė hipertenzija beveik 80 proc. atvejų atsiranda dėl inkstų ligų.

Prof. A. Jankauskienė kategoriškai nesutinka su Lietuvoje vis dar gajumi mitu, kad vaikams kraujospūdžio matuoti nereikia. „JAV mokslininkų duomenimis apie 3 proc. vaikų serga arterine hipertenzija. Skirtingai nuo suaugusiųjų, kurie daugiausia serga pirmine arterine hipertenzija, vaikams dominuoja antrinė. Pagrindinės jos priežastys (net 80 - 90 proc.) yra inkstų ligos. Likusioji dalis - dažniausiai pirminė arterinė hipertenzija nutukusiems paaugliams. Būtina griauti mitą, kad vaikai neturi arterinės hipertenzijos.“ Profesorė įsitikinusi, jog šis mitas palaikomas dėl gana keistų ir smulkmeniškų priežasčių, mat, norint išmatuoti vaikų kraujospūdį, reikia keleto - bent penkių - įvairaus dydžio manžečių, skirtų įvairaus amžiaus vaikams. Be to, norint tiksliai įvertinti vaiko kraujospūdį, reikia atsižvelgti į jo amžių, lytį ir ūgį, vadovautis specialiomis lentelėmis. „Tai - ne galimybių, tai - požiūrio problema,“ - teigia profesorė ir primena, kad Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, rekomenduojama vaikams nuo 3 metų amžiaus kiekvieno apsilankymo poliklinikoje metu būtinai pamatuoti kraujospūdį. Vyresniam nei trejų metų vaikui poliklinikoje turi būti pamatuotas kraujospūdis. Tai - nekainuojantis, bet efektyvus metodas. Mažesniems vaikams jis matuojama, jei yra specifinės indikacijos.

Dėl inkstų ligų būtina stebėti rizikos grupes: neišnešiotus naujagimius, gimusius per mažo svorio, gydytus intensyviosios terapijos skyriuje. O neišnešiotiems, gimusiems mažo svorio, gydytiems naujagimių reanimacijos skyriuose dėl sepsio, plaučių ir kitų sveikatos problemų vaikams, kurių inkstai, galimai, turi mažiau nefronų ir yra lengviau pažeidžiami, kraujospūdį reikia matuoti ir iki vienerių metų.

Gydymas

Gydymas priklauso nuo ligos tipo, sunkumo ir priežasties. Jeigu nustatyta, kad inkstų uždegimą sukėlė bakterijos, skiriama antibiotikų. Tinka ir geriamieji, ir į veną leidžiami antibiotikai. D. Sukackienė ramina, kad šlapimo organų infekcijos dažniausiai išgydomos antibakteriniais vaistais. Greitesniam ir efektyvesniam gydymui būtina gerti kuo daugiau skysčių - bent 2,5-3 litrus per dieną. Kartais prireikia ir chirurginio gydymo. „Kuo anksčiau diagnozuojamas lėtinis susirgimas, tuo didesnė tikimybė, kad jis lėčiau progresuos ir pavyks suvaldyti komplikacijas. Tačiau ligai pažengus, skiriamas gydymas hemodialize, peritonine dialize ar inkstą transplantuojant.“

Lietuvoje šiuo metu dializuojami 8 vaikai. Prof. A. Jankauskienė teigia: „Tie skaičiai labai greitai kinta, nes vieni vaikai tampa suaugusiais, kiti - transplantuojami, ligonių skaičius kinta. Tačiau kiekvienas sergantis vaikas - tai atskira skausmo ir vilčių istorija. Turime vieną mergytę, kuriai dabar jau penkeri. Ji dializuojama nuo pirmosios gyvenimo savaitės. Dabar jau rengiame ją transplantacijai. Visų mylimas pacientas - dar pusantrų metukų neturintis berniukas su įgimta inkstų patologija.“

Prevencija ir sveika gyvensena

Sunkios ligų prevencija vaikystėje gana paprasta: sveika gyvensena, tinkama mityba be saldiklių ir konservantų, be energinių gėrimų, be žalingų įpročių, o ligų perspėjimas ankstyvame amžiuje - nereikalaujantis sudėtingų ir brangių tyrimų. Dėmesys kokybiškam gyvenimo būdui, įskaitant sveikesnį maisto racioną ir žalingų įpročių atsisakymą, - bene veiksmingiausia inkstų problemų prevencija.

Norint išsaugoti sveikus inkstus, reikėtų:

• Reguliariai mankštintis. Fizinis aktyvumas greitina medžiagų apykaitą, padeda sumažinti kraujospūdį, kartu ir lėtinių inkstų ligų riziką.
• Kontroliuoti gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Cukrinis diabetas visame pasaulyje yra pagrindinė galutinio inkstų nepakankamumo priežastis, todėl svarbu, kad sergantieji diabetu ne tik reguliariai atliktų inkstų funkcijos tyrimus, bet ir palaikytų artimą normai cukraus kiekį kraujyje.
• Stebėti ir kontroliuoti arterinį kraujospūdį. Hipertenzija serga ne tik suaugusieji. Ja gali sirgti ir vaikai. Aukštas spaudimas yra viena iš pagrindinių lėtinės inkstų ligos priežasčių. Sergantieji arterine hipertenzija privalo stebėti ir kontroliuoti arterinį kraujo spaudimą, reguliariai lankytis pas gydytoją ir vartoti paskirtus vaistus.
• Sveikai maitintis ir palaikyti normalų kūno svorį. Tai gali padėti išvengti cukrinio diabeto, širdies ligų, nutukimo ir kitų ligų, sukeliančių inkstų pažeidimą. Nepaisant skirtingų priežasčių, sveikesnė mityba - vienas prioritetų, kuris ne tik padeda išvengti inkstų ligų, bet ir apskritai gyventi kokybiškiau. Valgykite daugiau vertingo augalinio maisto. Venkite inkstus apkraunančių produktų. Sūrus, labai aštrus maistas kenkia inkstams, todėl stenkitės juo nepiktnaudžiauti. Apribokite baltyminio maisto vartojimą. Baltymų perteklius taip pat gali neigiamai paveikti inkstų funkcionavimą. „JAV atlikti tyrimai parodė, kad lėtine inkstų liga sergantys pacientai, valgę riebius, augaliniame aliejuje keptus (angl. deep fried) patiekalus ir perdirbtus jo produktus, turėjo 50 proc. didesnę riziką.“
• Saikingai vartoti druską. Papildomai nesūdyti jau pagamintų patiekalų ir riboti daug druskos turinčio maisto vartojimą. Vartojant daug druskos, organizme kaupiasi skysčiai ir didėja kraujo spaudimas.
• Vartoti pakankamai skysčių. „Kartais tenka iš pacientų išgirsti mintį, kad jei jie mažiau gers skysčių, inkstai pailsės. Ši nuomonė klaidinga. Inkstai yra organas, kuris „mėgsta“ dirbti. Todėl būtina kasdien išgerti ne mažiau kaip 1,5-2,5 litro skysčių.“ Tai užtikrins reikiamą vandens ir druskų balansą.
• Vengti žalingų įpročių.
• Sureguliuoti darbo ir poilsio režimą. Vengti stresų.
• Saikingai vartoti vaistus, kurių neskyrė gydytojas. Dažnas ir gausus vaistų nuo skausmo vartojimas gali sukelti inkstų pažeidimą. BENU vaistininkė Laura Mockutė priduria, kad inkstų problemų riziką turi ir tie, kurie piktnaudžiauja nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo: diklofenaku, neocitramonu, paracetamoliu, ibuprofenu.
• Gydyti lėtinius infekcijos židinius (kariesą, lėtinį tonzilitą ir kt.) bei ūmius infekcinius negalavimus, nes šie gali tapti inkstų ligos priežastimi ateityje.
• Venkite peršalimo. Jei jūsų šlapimo takai yra jautrūs ir jau tekę sirgti kažkuria iš infekcijų, labai svarbu vengti peršalimo.
• Taisyklingai naudokite tualetinį popierių.
• Vartokite maisto papildus ir probiotikus. Dažniausiai šlapimo takų sveikatos palaikymui skirtų papildų sudėtyje yra spanguolių ir jų ekstraktų, česnakų, vitamino C ir kt. Taigi, inkstų uždegimo ignoruoti ir gydytis vien naminėmis priemonėmis, pavyzdžiui, spanguolių sultimis, nereikėtų. L. Mockutė atsigręžia į ligos pobūdžiui subalansuotą maisto produktų ir inkstams vertingų papildomų medžiagų pasirinkimą. „Agurkai, arbūzai, agrastai skatina šlapimo išsiskyrimą. Šlapimo takų infekcijų, uždegimų atvejais į mitybos racioną pravartu įtraukti serbentus, spanguoles, mėlynes, bruknes. Papildai su aminorūgštimis, pavyzdžiui, metioninu, skaido inkstams kenkiančius riebalus, o D-manozė - natūralus augalinis monosacharidas gelbsti turint problemų su šlapimo takais.“

Sergantieji cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir tie, kurių šeimoje yra sergančiųjų inkstų ligomis, turi periodiškai atlikti tyrimus (šlapimo, kreatinino kiekio nustatymą), sekti kraujospūdį. Tai padės laiku diagnozuoti inkstų ligas. Tyrimai yra visiškai nesudėtingi ir juos gali atlikti šeimos gydytojas.

Kitos profilaktinės priemonės vaikams: laiku reaguoti į šlapimo spalvos pakitimus, šlapinimosi įpročių sutrikimus - jei vaikas šlapinasi labai retai, du tris kartus per parą.

Pasaulinė inkstų diena ir sąmoningumo didinimas

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 10-ąją jau 11 kartą minima Pasaulinė inkstų diena. Pasaulinė inkstų diena - tai pasaulinė kampanija, skirta informuoti visuomenę apie inkstų sveikatos svarbą. Ji minima kasmet daugiau nei 90 šalių. Visame pasaulyje vyksta daugybė renginių, kuriuose siekiama informuoti visuomenę apie inkstų ligų rizikos veiksnius, ligų prevenciją, mokyti, kaip gyventi su inkstų ligomis. Pasaulinė inkstų diena suvienija įvairias suinteresuotas šalis: pacientus, gydytojus, sveikatos priežiūros specialistus, politikus, farmacijos įmones, savanorius ir kt.

Kiekvienais metais dėmesys skiriamas tam tikrai temai. 2016 m. Pasaulinė inkstų diena buvo skirta vaikų inkstų ligoms. Pasaulinė nefrologų draugija siekia, kad pasaulyje vaikai nemirtų nuo ūmaus inkstų funkcijos nepakankamumo. Todėl būtina šviesti visuomenę, tėvus ir globėjus, vykdyti ligų prevenciją, propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Svarbu, kad visi žinotų apie inkstų pažeidimo riziką ir kad su tuo reikia kovoti nuo vaikystės, kad inkstų ligos būtų nustatytos kuo anksčiau ir sulauktų tinkamo gydymo.

Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės nefrologai kartu su Vaikų, sergančių inkstų ligomis, fondu nori atkreipti dėmesį į blogą vaikų hipertenzijos diagnostiką ir kviečia registruotis tėvus, kuriems kelia nerimą vaikų sveikata. Vaikų nefrologai kovo 10 dieną pamatuos ir įvertins pacientų - nuo naujagimių iki 7 metų amžiaus - kraujospūdį, o fondas dar finansuos ir vitamino D koncentracijos organizme tyrimą. Nors inkstų ligomis sergančių vaikų skaičiai nėra įspūdingi, problemų kelia labai mažiems pacientams sutrinkanti inkstų veikla. Rūpinimasis vaikų sveikata - tai geriausia investicija į ateities visuomenės sveikatą.

tags: #inkstu #ligos #vaikams

• Saugumas ir komfortas su Rodi XP
• kaip sukurti estetišką ir funkcionalią daržo erdvę
• Vaikai, gimę 9, 18 ar 27 dienomis
• Jūsų išsamus gidas po priešmokyklinio ugdymo pažymėjimo programą
• Kaip mankštinti 7 mėnesių kūdikį