Išsamus gidas: viskas apie vaikų dantukus ir jų priežiūrą

Dantų priežiūros įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, todėl pirmosios dantukų valymo pamokos vaikams yra labai svarbios. Mažylių dantys išliks sveiki, jei jais tinkamai rūpinsitės nuo pat pradžių. Pirmieji dantukai - tikras džiaugsmas tėveliams. Nors, neretai, kol jie išdygsta, visą šeimyną kankina vaiko verkimas, irzlumas ir bloga savijauta. Tačiau tas gražus, mažas, baltut baltutėlis dantukas atperka viską. Nors jis ir labai mažas, tačiau jau yra. Ir valyti jį būtina? Tikrai taip.

Pieninių dantų svarba ir dygimas

Kūdikis gimsta su 20 dantų užuomazgomis po dantenomis. Pirmieji dantukai pasirodo dar kūdikystėje, tad mažylis pats negali jais pasirūpinti ir ši pareiga atitenka tėvams. Paprastai pirmieji pieniniai dantukai vaikams ima dygti apie 5-7 gyvenimo mėn. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad pirmieji dantukai išdygs gerokai anksčiau. Dantukai gali dygti skirtingai, tačiau vidutiniškai pirmasis pasirodo 4-6 mėnesių mažyliui. Dantukų dygimas turbūt vienas įsimintiniausių etapų tėveliams pirmaisiais vaiko metais, sukėlęs daugybę bemiegių naktų ir papildomų rūpesčių, kurie nesibaigia ir vėliau, kai reikia pradėti valyti dantukus, formuoti taisyklingus mitybos įpročius, taisyti pirmąsias skylutes. Reikia žinoti, kad tai nėra taisyklė - šie dantys kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu. Nustatyta, kad didesnė ankstyvo dantukų dygimo tikimybė yra tada, kai mama yra labai jauna. Tai gali lemti per didelis naujagimio svoris, persirgti tymai. Vėlyvą dantukų pasirodymą dažniausiai lemia sunkios ligos, tokios kaip rachitas, įvairios ūminės infekcijos, medžiagų apytakos sutrikimai.

Dygstančių dantukų simptomai ir palengvinimas

Artėjant šiam momentui pasirodo ir kitų būdingų požymių: padidėjęs seilėjimasis, patinusios, paraudusios dantenos. Gali būti šiek tiek aukštesnė už normalią kūno temperatūra. Kartu gali sumažėti apetitas, suprastėti miegas, norisi dažniau žįsti nusiraminimui, ypač naktį. Kūdikis tampa irzlus, regis, be jokios aiškios priežasties, yra neramus ar daug verkia, pirma kilusi tėvams mintis dažnai būna - kad mažylis susirgo.

Dygstantys dantukai turi būti itin kruopščiai valomi, nes apnašos, užsilaikiusios ant paburkusių dantenų, gali sukelti jų uždegimą ir dėl to sustiprėti nemalonūs jutimai bei skausmas. Gali padėti specialūs kramtukai. Prieš duodant kūdikiui galima trumpai palaikyti šaldytuve - vėsa greičiau nuramins susierzinusias dantenas. Vietoje jų tinka ir, švieži kietesni vaisiai, juos taip pat galima prieš tai šiek tiek atšaldyti. Jei kūdikis ypač neramus, nemiega, prastai valgo, vargsta pats ir vargina šeimos narius, būklę palengvinti padės vietinio poveikio nuskausminantys tepalai, geliai dygstantiems dantukams. Galima įsigyti geriamų nuskausminančių tirpalų arba homeopatinių preparatų, aliejų mišinių, kuriais tepami skruostai, smakras iš išorės vietose, ties kuriomis yra dygstantys dantys. Sumažinti dantenų jautrumą, irzlumą padeda šiltos vaistažolių arbatos. Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl priemonių dygstantiems dantukams naudojimo, turite kitų klausimų dėl tinkamos priemonės pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais.

Kodėl pieniniai dantys tokie svarbūs?

Sveiki pieniniai dantys vaikui yra labai svarbu. Pieniniai dantys išlaiko ir sudaro burnoje tarpus, kurie reikalingi dygstant nuolatiniams dantims. Šie dantukai padeda vystytis vaiko žandikauliui, formuoja veidą, taip pat turi įtakos augimui ir svoriui bei vaiko virškinimo organų sistemos veiklai, nes pieninių dantukų dėka maistas yra gerai sukramtomas. Sveiki pieniniai dantys sudaro ir sveiką aplinką nuolatinių dantų formavimuisi. Laikinieji dantukai reikšmingi vaiko raidai - ne tik maisto kramtymui, bet ir taisyklingam žandikaulių augimui, kalbos formavimuisi.

Deja, neretai manoma, kad pieninių dantų taisyti nėra būtina - juk jie vis tiek iškris. Tokia nuostata yra net labai žalinga - juk dėl sugedusių dantų vaikams tenka patirti dideles kančias, jiems sunkiai sekasi užmigti naktimis, o vizito pas odontologą „laukiama“ kaip didžiausio siaubo. Sugedęs pieninis dantis gali būti įvairių infekcijų šaltinis, be to, sukelia didelį diskomfortą mažyliui - skausmą ir baimę eiti pas gydytoją. Negydomi dantukai gali pradėti skaudėti, sukelti infekciją, dėl kurios silpnėja bendra organizmo būklė, vaikas darosi irzlus, gali sutrikti jo miegas, mityba. Nors pieniniai dantys laikui bėgant tikrai iškris, tačiau negydomi pieniniai dantys gali pažeisti būsimo nuolatinio danties užuomazgą. Todėl pieninius dantukus būtina prižiūrėti ir gydyti, nes sugedę pieniniai dantys yra potencialus infekcijos židinys vaiko organizme, o per anksti jų netekus gali atsirasti nuolatinių dantų sąkandžio problemų.

Dantų higiena nuo pirmųjų dienų

Kada reikia pradėti valyti dantukus? Vaikų dantis pradedame valyti vos jiems išdygus - tai galima daryti drėgna marle, spec. servetėle ar švariu audėklu ryte ir vakare, prieš einant miegoti. Iš pradžių galima naudoti marlės atraižas, sudrėkintas drungnu virintu vandeniu, o vėliau - specialų kūdikių dantims skirtą šepetėlį (kai išdygs pieniniai kandžiai). Taip valyti galima tol, kol dantų paviršius lygus ir yra paprastos anatominės struktūros bei iki kol vaikučiui neišdygsta pirmieji pieniniai krūminiai dantukai, t. y. maždaug iki 1 metų. Išdygus pirmajam dantukui jį vertėtų pradėti valyti du kartus per dieną ryte ir vakare. Valymui naudokite silikoninį antpirštį, specialų, kūdikiams skirtą dantų šepetėlį arba vieno danties šepetėlį. Dantukų valymas būtinas iš karto dantukui išdygus. Vos pamačius pirmą, išdygusį dantuką, būtina jį prižiūrėti. Valyti dantukus tokiems mažiems vaikučiams reikėtų su specialiu šepetėliu, kuris būna itin švelnus, minkštas, gali būti silikoninis. Svarbu žinoti, jog pradėjus anksti valyti dantukus Jūs ne tik apsaugosite juos nuo karieso, tačiau ir pripratinsite vaikutį jais rūpintis.

Tinkamos priemonės dantų valymui

Siekdami išsaugoti dantukus sveikus - svarbu kruopšti ir taisyklinga jų priežiūra, naudojant tinkamas priemones. Svarbu, jog dantų šepetėlis bei dantų pasta vaikams būtų ne tik kokybiški, bet ir atitiktų vaiko amžių. Tokiu būdu užtikrinsite efektyvią dantukų priežiūrą bei žinosite, jog pastą naudoti saugu. Mat skiriasi ne tik fluoro kiekis, bet ir kitos sudedamosios dalys. Vėliau reikia įsigyti minkštą vaikišką dantų šepetuką (pagal vaiko amžių) ir valyti dantukus juo. Kūdikiams skirtas dantų šepetėlis turi būti minkštais, apvaliai sustatytais šereliais. Žvėryno odontologijos klinikoje, parduotuvėse ar vaistinėse rasite tokių dantų šepetėlių, kurie yra pritaikyti specialiai kūdikiams, tad tokios produkcijos įsigijimas tikrai nesudarys keblumų. Labai svarbu, jog dantų valymui naudojamas šepetėlis būtų patogaus dydžio ir tilptų vaiko burnytėje, o šepetėlio šereliai minkšti ir nežalojantys burnos audinių.

Dantų pasta: kada ir kokia?

Su vaikiška dantų pasta mažylį galima supažindinti tik sulaukus 12 mėn. Kol vaikas išmoks teisingos burnos higienos, rekomenduojama naudoti befluores vaikiškas pastas, kad vaikas išmoktų skalauti nenurydamas pastos. Dantų pasta be fluoro vaikams puikiai tinka patiems mažiausiems, kurie pastą dažnai nuryja. Dantukų valymui nuo pat pirmojo dantuko išdygimo rekomenduojama naudoti kūdikiams skirtą dantų pastą. Kūdikiams skirtose pastose dažnai nėra fluoro arba yra nedidelis jo kiekis.

Naudojant fluoro turinčias vaikiškas dantų pastas, pradžioje reikia tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelius ir tik po pusės metų dėti pastos pagal mažylio rankos mažojo pirštelio nago ilgį. Kokio dydžio nagas, tiek ir pastos dedama ant šepetėlio, taigi augant vaikui nagas ilgėja, o pastos kiekis didėja. Norint turėti sveikus ir gražius dantukus, vaikai privalo ne tik juos prižiūrėti, bet ir leisti tai daryti gydytojui odontologui.

Pagal 2009 m. Europos Sąjungos standartus vaikams rekomenduojama skirtingo fluoro kiekio dantų pasta:

Dažniausiai iki 2-3 metų vaikams gaminama tokia dantų pasta, kuri neturi fluoro, tačiau tam tikrais atvejais gali tikti ir tokios dantų priežiūros priemonės, kuriose yra šios sudėtinės dalies. Rekomenduojama pasikonsultuoti su odontologu, kuris pasakys, ar galima naudoti tokią dantų pastą. Paprastai iki trejų metų vaikams, kurių dantys yra sveiki, tinka dantų pasta, turinti 500 ppm fluoro. Dantų pastos kiekis turėtų būti labai nedidelis - ja tiesiog suvilgykite šerelių galiukus. Nuo pirmojo vaikučio dantuko tinkamiausia dantų pasta su 1000 fluoridų koncentracija (1000 ppm F-), o kiekio užtenka labai mažo - vos suvilgyti šepetėlio šerelius, tad net vaikučiui nurijus dantų pastos, žalos nepatirsime. Jeigu abejojate, kurį šepeėlį ar dantų pastą pasirinkti, visada drąsiai klauskite savo odontologo.

Kaip valyti vaiko dantis ir formuoti įpročius?

Dantukus valyti reikėtų ryte bei vakare. Iki 7-8 metų vaiko dantis turėtų valyti tėveliai - 2 kartus per dieną apie 2 minutes arba kol visi dantys kruopščiai nuvalomi. Patogiausia valyti dantis vaiką pasisodinus vaiką ant kelių (šiek tiek pasukus šonu į save). Vaikų dantys valomi taip pat, kaip ir suaugusiųjų, - sukamaisiais judesiais, iš viršaus į apačią, įstrižai ir skersai. Jei nesate tikri, kad vaiko dantis išvalysite tinkamai, pirmiausia galite paprašyti odontologo, kad pamokytų, kaip tą padaryti. Išvalę dantis paprašykite vaiko, kad išspjautų susidariusią pastos ir seilių košelę. Jei vaikas nemokės to padaryti, dantų pastos likučius pabandykite sugerti servetėle (būtent dėl šios priežasties mažyliams rekomenduojama dantų pasta be fluoro). Kai vaikas išmoks išspjauti dantų pastos likučius, paprašykite, kad jis burną praskalautų vandeniu. Dantų paviršiuje kaupiasi apnašos, gali tarpti bakterijos, o pieniniai vaikų dantys yra mažiau atsparūs.

Nors dantukų valymas prasideda nuo dantų pastos ir šepetėlio, nepamirškite vaikui suteikti informacijos ir apie tarpdančių valymą. Dantų valymo įgūdžiai susiformuoja 6-7 metų vaikui, kai jau išmoksta rašyti, valdyti rašymo priemones. Iki šio amžiaus tėveliai turėtų valyti dantis arba pabaigti šią procedūrą. Taip pat rekomenduojama nepamiršti tarpdančių siūlo, mat dantukai neretai genda iš tarpdančių, kuriuose ir kaupiasi maistas. Siūlą mažesniems vaikams naudoti gali būti sudėtinga, tačiau jei visa šeima naudoja tarpdančių irigatorių, supažindinkite su juo ir mažylį. Irigatorius veikia švelniau, tad nesukels vaikui neigiamų emocijų, taip pat jį gali būti patogiau naudoti, kai vaiko tarpdančius išvalyti reikia tėvams. Vaikui sulaukus daugiau nei metų, jau galite pratintis prie dantų valymo šepetėliu, kiek vėliau supažindinkite jį ir su tarpdančių valymu: nuo 6 metų naudokite burnos irigatorių. Be to, vaikams nuo trijų metų rekomenduojama pradėti naudoti ir tarpdančių siūlą, nes, vystantis žandikauliui, atsiranda tarpai tarp dantų ir gerėja sąlygos vystytis ėduoniui tarpdančiuose.

Kaip padaryti dantų valymą smagesniu?

Maži vaikai dažnai priešinasi dantų priežiūros rutinai. To išvengti padės žaidimai, atlygių sistema ir keletas kitų triukų. Leiskite vaikui pačiam pasirinkti dantų šepetėlį - taip jis bus labiau motyvuotas valytis dantis. Mažyliui sulaukus pusantrų metų, drauge išrinkite jam dantų šepetėlį - mėgstama spalva dantų valymo procesą padarys smagesniu. Puikiai veikia ir maži smėlio laikrodžiai, kad vaikas matytų, kiek dar laiko reikia valytis dantis. Leiskime vaikams pasirinkti norimą dantų šepetėlį ir pastą. Parodykite, iš kokių priemonių (atitinkančių pagal amžių) galima rinktis ir tegul vaikas pats išsirenka tai, kas jam patinka labiausiai. Kiek paaugusius vaikus galima motyvuoti gražiu šepetėliu, įjungti muziką ar net filmuką apie dantų valymą, kol šie yra valomi. Leiskite vaikui pažaisti su šepetėliu, jį pakramtyti, pajausti burnytėje. Vaikutis gali turėti šepetėlį, kuriuo dantukus valo savo žaisliukams. Kruopštus dantų valymas - tėvelių pareiga, mat mažieji ne visada lengvai prisileidžia.

Būkite kūrybiški - dantų valymo metu dainuokite vaikams daineles, sekite pasakas, kurkite istorijas, kaip kutenate dantukus, kad jie būtų švarūs, sveiki ir t. t. Patiems mažiausiems galima duoti į rankytę barškutį ar kramtuką, tėveliai gali užsidėti nuotaikingus akinius ar kitą aksesuarą. Raskite patogų ir vaikučiui tinkamą laiką - nebijokite paieškoti tokio dienos laiko, kai valymas vaikučiui malonesnis. Galbūt dantukus galime išsivalyti kartu žaisdami vonioje. Dantukų valymo kalendorius - tai gali būti puikus metodas, padedantis ugdyti pastovumą ir pareigingumą valantis dantukus. Būkite kantrūs - dantų valymas vaikams tikrai gali užtrukti, taigi kantrybės tikrai reikės. Todėl suskirstykite šį procesą į kelis etapus. Leiskite vaikui tyrinėti pačiam - nors iki 7-8 metų dantukus vaikams turėtų kruopščiai išvalyti tėveliai, leiskite mažyliui priprasti prie dantų šepetėlio ir dantų valymo. Pirmiesiems vaiko dantukams reikia ypatingos priežiūros! Svarbiausia - būkite kantrūs ir švelnūs vaikučiui ir sau. Dantų valymas kelia iššūkių, taip pat gali kelti įvairias emocijas ir vaikams, ir tėveliams. Taip pat suteikite jam visą reikalingą informaciją: kaip valytis dantis, kodėl tai reikia daryti ir kokios pasekmės laukia. Jei dar nepradėjote mokytis valytis dantų, duokite vaikui tiesiog pažaisti su dantų šepetėliu, leiskite „išvalyti“ dantis lėlei ar meškiukui.

Mitybos įtaka vaikų dantų sveikatai

Dantukų sveikata priklauso ir nuo mitybos, ir nuo higienos. Vaikų mityba turi įtakos dantų būklei, ir atsakymas yra vienareikšmiškas - tikrai taip. Didžiausias dantų siaubas, be abejo, yra saldumynai, kurių didžioji dalis vaikų valgo pernelyg daug. Kitas dantų priešas - tai saldūs gėrimai, kurie šiuo metu taip pat yra labai populiarūs. Tėvelių užduotis - pasirūpinti, kad saldumynų kiekis būtų ribojamas (saldainius ar kitus saldžius gaminius visada galima pakeisti riešutais ar kitais sveikais produktais). Deja, vaikai visada ima pavyzdį iš tėvų, tad ir Jūs patys turėsite pasistengti maitintis sveikiau. Jei žiūrėdami televizorių nuolat valgote saldumynus, natūralu, kad vaikai norės daryti tą patį. Saldūs gėrimai, dažnas užkandžiavimas dieną palaiko rūgščią terpę burnoje, kuri ardo dantukų emalį. Išdygus dantukams, nuo šių gėrimų reikia atpratinti - prieš miegą ar naktį pasiūlyti vandens ar čiulptuką.

„Buteliuko kariesas“ ir maitinimo įpročiai

Ėduonis gali pažeisti net ką tik išdygusį kūdikio dantuką, o dėl to kaltas vadinamasis buteliuko kariesas. Ką tik išdygusį kūdikio dantuką iš tiesų gali pažeisti ėduonis, tačiau tai nebūtinai bus buteliuko ėduonis, kuris dabar literatūroje dažniau vadinamas ankstyvosios vaikystės ėduonimi. Šios ligos priežasčių labai daug ir dažniausiai jos yra kompleksinės, t. y. negalime vienareikšmiškai teigti, kad tik maitinimas iš buteliuko yra ėduonies priežastis. Pirmuosius dantukus pažeidžia vadinamasis „buteliuko kariesas“. Pagrindinė jo atsiradimo priežastis - jau dantukų turinčio vaiko maitinimas pieno mišiniu ar įvairiais saldžiais skysčiais (pavyzdžiui, saldinta arbata) prieš nakties miegą ir naktį. Nemaža dalis tėvų duoda vaikams pieno buteliuką, kad vaikas greičiau užmigtų, tačiau nesusimąsto, kad tai gali būti žalinga vaiko dantims. Pienas pradeda kauptis ant priekinių dantų, jis greitai virsta rūgštimis, kurios žaloja vaiko dantis. Taigi, pieno buteliuką reikėtų duoti ne tada, kai vaikas ruošiasi miegoti, o vienerių metų vaikus jau reikėtų pratinti gerti iš puodelio.

Žindymas - gamtos dovana vaiko burnytei ir dantukams. Jis užtikrina ir bendrą vaiko sveikatą, ir suteikia dantims bei kaulams reikalingus mikroelementus. Pats žindimo veiksmas labai naudingas vaiko veido, gomurio ir žandikaulių taisyklingam augimui (vėliau - taisyklingam sąkandžio susiformavimui). Taigi, žindančioms mamoms sakau, kad jas labai palaikau. Mamos pienas savaime ėduonies nesukelia, tad pasirinkus tinkamas maitinimo nurauktu pienu priemones ir dantų priežiūros priemones vaiko dantukai gali būti tokie pat sveiki, kaip ir žindant mažylį.

Kiti kenksmingi įpročiai

Dar vienas dantims kenksmingas įprotis - nykščio čiulpimas. Iki vienerių metų amžiaus vaikams tai nėra labai žalinga, tačiau šiam įpročiui užsitęsus tarp priekinių dantų gali atsirasti plyšys ir taip formuotis netaisyklingas sąkandis.

Griežimo dantimis (bruksizmo) priežastys gali būti labai įvairios. Viena jų - tai netaisyklingas sąkandis arba nuolatinių dantų dygimas. Taip pat šį įprotį gali lemti magnio, vitamino B5 trūkumas ar netaisyklinga mityba, taip pat ir stresas ar įvairios ligos. Jei pastebite, kad vaikas griežia dantimis, rekomenduojama pasikonsultuoti su odontologu ir išsiaiškinti to priežastis. Likus valandai iki miego ribokite vaiko fizinį aktyvumą. Domėkitės vaiku: visada pasiteiraukite, kaip praėjo diena, kas vaikui neduoda ramybės, ir t.t. Jei po nakties vaikas skundžiasi skaudančiu žandikauliu, pagelbės rankšluosčio, suvilgyto šiltu vandeniu, kompresas. Taip pat nakties metu gali būti naudojamos specialios dantų kapos, kurias galima užsakyti Žvėryno odontologijos klinikoje.

Apsilankymai pas vaikų odontologą

Pirmąjį apsilankymą pas odontologą reikėtų planuoti vaikui sulaukus 1-2 metų. Pirmą kartą reiktų apsilankyti išdygus pirmiesiems dantukams. Gydytojas patars, kaip prižiūrėti vaiko dantis, pakonsultuos, kokias priemones geriausia pasirinkti, ir t.t. Apsilankymai pas odontologą neturėtų kelti siaubo. Kuo anksčiau vaikas bus pratinamas prie odontologinių procedūrų, tuo mažesnis bus nerimas prieš vizitą. Odontologai visada stengiasi su vaikais elgtis kuo švelniau, tad baimė tampa ne tokia didelė. Statistika rodo, kad vaikų dantims yra skiriamas pernelyg mažas dėmesys: net 86 proc. 7-8 metų amžiaus vaikų dantys jau yra pažeisti ėduonies. Išdygus dantukams, nuo šių gėrimų reikia atpratinti - prieš miegą ar naktį pasiūlyti vandens ar čiulptuką.

Kada ir kodėl lankytis pas odontologą?

Pirmasis apsilankymas turėtų būti suplanuotas, kai vaikui prasikala pirmasis dantukas. Specialistų nuomonė, kada vaikui reikėtų pirmą kartą apsilankyti pas odontologą išsiskiria. Vieni gydytojai rekomenduoja apsilankyti išdygus pirmiesiems dantukams, t.y. 5-6 mėnesį, kiti siūlo palaukti, kol išdygs daugiau dantukų, pasirodys ir krūminiai dantys. Svarbu, kad pirmoji apžiūra vaikui būtų įdomi ir maloni, tuomet ateityje išvengsite gydytojų baimės. Jeigu tik turite galimybę, pasirinkite darbo su vaikais patirtį turintį odontologą. Pirmoji apžiūra netruks ilgai, vos 10-15 min. Odontologai turi ir spalvotų plombų bei kitų priemonių vaikams sudominti, bet susitarti su mažyliu vis tiek gali būti sudėtinga. Dėl to atlikite „namų darbus“: paaiškinkite mažyliui apie odontologą, kodėl reikia pas jį eiti ir kokia bus procedūra. Kruopštus dantų bei tarpdančių valymas ir reguliarūs apsilankymai pas gydytoją odontologą užtikrins sveiką ir gražią šypseną. Pirmąjį apsilankymą pas odontologą reikėtų planuoti vaikui sulaukus 1-2 metų. Ėduonis jau gali būti pažeidęs dantis, tad juos reikėtų plombuoti. Pas odontologą būtina apsilankyti, jei matote, kad ką tik išdygę dantys neilgai trukus pradeda gesti.

Labai svarbu tinkamai nuteikti vaiką - nekalbėkite apie tai, kad jam skaudės „tik truputį“ - vaikus gąsdina ir labai nedidelis skausmas, todėl apie tai geriau nekalbėti. Verčiau papasakokite vaikui, kad odontologas „spalvotais klijais“ suklijuos skaudantį dantį, „nubaus“ danties skausmą, ir t.t. Vaikams pakelti skausmą yra kur kas sunkiau nei suaugusiesiems, tad pasirūpinkite, kad jūsų vaikas nekentėtų. Šiuolaikinis vaikų dantų gydymas tikrai nėra skausmingas, tačiau baimę neretai kelia įrankiai, esantys odontologo kabinete. Jei vaikui bus žaismingai paaiškinta, kas tai yra, ir kam to reikia, procedūra nekels didelės baimės. Kartais tėveliai daro labai didelę klaidą - vizitą pas odontologą traktuoja kaip bausmę, o tuomet, jei vaikas neklauso, jis gąsdinamas odontologijos gydytojais. Būtent tai gali tapti odontologų baimės priežastimi, todėl elkitės apgalvotai.

Dažniausios klaidos ir klausimai

Turbūt dažniausia klaida yra ta, kad tėvams per vėlai susirūpina vaikų dantukais. Tada, kai šie sugenda ir pradeda skaudėti. Taip pat, atėjus tėvams į konsultaciją, dažnai jie išsiduoda, kad naktimis mėgsta duoti įvairias saldžias arbatėles arba sultis. Tai irgi nemaža klaida dantukų priežiūroje. Jei sulaukęs minėto amžiaus kūdikis tampa irzlus, regis, be jokios aiškios priežasties, yra neramus ar daug verkia, pirma kilusi tėvams mintis dažnai būna - kad mažylis susirgo.

Ar reikia gydyti pieninius dantukus, jei jų neskauda? Šį klausimą ypač dažnai išgirstu iš tėvų. Bet turiu patikinti, kad visus dantukus reikia taisyti, nesvarbu ar tai pieniniai, ar nuolatiniai. Nuolatiniai dantys dygsta tame pačiame kaule kaip ir pieniniai, o jei pirmieji dantukai negydomi ir supūliuoja, nukenčia ir ateityje išdygsiantys dantukai, kurie dėl uždelsto ar neįvykusio praeityje gydymo gali turėti dėmelių, nelygumų, būti pakitusios spalvos.

Šiuolaikinės dantų gydymo ir prevencijos priemonės

Kai norima apsaugoti dantų emalį ir užkirsti kelią bakterijų kaupimuisi, silantai gali tapti puikia išeitimi. Silantai paprastai naudojami nuolatiniams dantims saugoti. Dantų dengimas silantais yra gana paprasta ir greitai atliekama procedūra, kurios metu dantų paviršius yra užliejamas specialia apsaugine medžiaga. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šis metodas sumažina ėduonies atsiradimo tikimybę net 80-90 procentų, o silantų veiksmingumas išlieka net iki 8 metų. Šią procedūrą odontologai rekomenduoja atlikti vaikams, kuriems išdygo nuolatiniai dantys. Be to, silantai išskiria fluorą, kuris sutvirtina danties emalį.

Fluoras didina atsparumą ėduoniui, todėl šios medžiagos aplikacijos gali ilgiau išlaikyti sveikus dantis. Vizito pas odontologą metu vaiko dantys gali būti padengiami fluoro plėvele - ji išsilaiko iki 12 valandų, tačiau per šį laiką dantys spėja pasisavinti mineralines medžiagas. Dantų atsparumas ėduoniui paprastai išlieka maždaug 3-4 mėnesius. Ši paslauga yra teikiama ne tik suaugusiesiems, bet taip pat ir vaikams.

Profesionali burnos higiena

Didžioji dalis vaikų dantis valo nereguliariai arba netaisyklingai, tad būtina kartą per pusę metų apsilankyti odontologijos klinikoje, kurioje bus atliekama profesionali burnos higiena. Vizito metu apžiūrimi vaiko dantys, parodomos vietos, kurios valomos nepakankamai. Tikrai neverta laukti, kol vaikui pradės skaudėti dantis, nes tokiu atveju apsilankymas odontologijos klinikoje bus siejamas su neigiamais prisiminimais. Pirmąjį vizitą planuoti tada, kai vaikui prasikala pirmasis dantukas.

Gydymas raminamaisiais preparatais (sedacija) ir bendrinė nejautra

Jei vaikas nesileidžia gydomas, visada rekomenduojama įvertinti padėtį, kokios tokio elgesio priežastys: galbūt pasirinktas netinkamas laikas, nes vaikas turi rūpesčių namuose ar mokykloje? Galbūt netinkamas dantų gydytojas, pakeistas kitu, kuriuo vaikas labiau pasitikės, problemą išspręs? O gal jei nėra ypatingos skubos, dantų gydymą galima atidėti vėlesniam laikui? Šių ir panašių klausimų - priežasčių gali būti tikrai daug. Niekada nereikia daryti skubotų išvadų, nuleisti rankų po „pirmų bandymų“.

Pirmiausia galima pasakyti, kad didžiausias skirtumas nuo įprastinio dantukų gydymo yra tas, kad dantukai gydomi vaikui miegant (narkozėje). Dantų gydymo bendrinėje nejautroje principas - vienos procedūros metu sugydyti visus dantukus ir/ arba pašalinti komplikuotus, stipriai pažeistus dantukus. Taip pat gydymo metu dantukai padengiami silantais, kurie užpildo vageles ir neleidžia juose užsilaikyti maistui, apnašoms.

Sedacija - reiškia raminimą, slopinimą. Priklausomai nuo jos pobūdžio, ir slopinimas gali būti ir labai paviršutiniškas, ir gilus. Sedacijos, sukeltos geriamaisiais medikamentais, sąmonės slopinimo lygis yra labai žemas, vaikas gali blaškytis, todėl šios nejautros metu galima atlikti trumpą procedūrą (pavyzdžiui, pakeisti danties vaistus). Kai reikia pašalinti vieną ar du dantukus, ar sugydyti vieną nekomplikuotą, dažnai naudojama kaukinė nejautra. Ją taikome, kai numatyta gydymo trukmė yra 15- 30 min.

Galima būtų sakyti, kad bendrinė nejautra yra kenksminga tiek pat, kiek ir paprasti vaistai. Sedacijos, atliktos geriamaisiais medikamentais, metu, vaikams duodami tie patys vaistai, kurie naudojami ir premedikacijai prieš dantukų gydymą bendrinėje nejautroje. Jų skilimo laikotarpis - laikas per kurį preparatas pasišalina iš organizmo - yra ilgiausias iš visų naudojamų medikamentų vaikų anestezijos metu, kiti vaistai pasišalina dar greičiau. Galima sakyti, kad po 6 valandų visus vaistus organizmas pašalina, o liekamųjų medžiagų ar reiškinių nebelieka paros bėgyje. Vieno seanso metu stengiamasi sugydyti visus dantukus, kad nereikėtų lankytis kas savaitę ar mėnesį. Nors laiko apribojimų ir nėra. Be abejo, savaime suprantama minimali rizika, kaip ir po bet kokių intervencijų, išlieka. Pirmiausia reikėtų paruošti vaiką psichologiškai (aišku, kiek tai yra įmanoma) - negąsdinti vizitu, nepapirkinėti vaiko dovanėlėmis, pasakyti, kad gydytojas tik suskaičiuos dantukus. Jokiu būdu neįtikinėti, kad neskaudės, nes tai automatiškai žadina vaiko nerimą ir baimę. Galbūt po konsultacijos su didžiulėmis tėvelių ir specialistų pastangomis netgi pavyks pasiekti kompromisą ir dantukus gydyti įprastai, galbūt gydysime miegant.

tags: #informacija #vaikams #apie #dantukus

• Išsami apžvalga: BABĒ Raminamasis Micelių Prausiklis Gelis
• reikalavimai auklėms Prancūzijoje
• Kaip veikia apsaugos nuo smurto orderis ir kokios jo spragos?
• Kaip teisingai pasirinkti sauskelnių dydį ir svorį
• išsamus gidas tėvams apie būdravimą