Indrės Sakalauskaitės kelias ir filosofija plastinėje ir rekonstrukcinėje chirurgijoje

Į susitikimą medicinos centre „Northway“ Indrė Sakalauskaitė atskuba pavėlavusi gerą pusvalandį. Galima tai suprasti - ji dirba ne tik šiame centre, bet ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje, taip pat studijuoja doktorantūrą. Vos tik prisėdame pokalbio, suprantu, kad, nors ir sukasi tokiu tempu, ji vis tiek puikiai geba sutelkti dėmesį į pašnekovą čia ir dabar.

Pasirodo, gydytoja įsitikinusi, kad gebėjimas išgirsti ir suprasti pacientą lemia net 90 proc. operacijos sėkmės. Indrė Sakalauskaitė yra viena jauniausių Lietuvos chirur­gių, be to - labai jauna. Ji teigia: „Galima išsigąsti ir vyriško kolektyvo, gal kas nors galvoja, kokį dviratį aš bandau išrasti. Bet ne dviratį išradinėju, tiesiog darau tai, kas man tikrai patinka. Jaučiu, kad galiu, matau, kad pacientės patenkintos. Tai - didžiausias motyvas, kuris veža į priekį.“

Ankstyvas pašaukimas ir išsilavinimas

Nuo mažens Indrė Sakalauskaitė žinojo, kad bus chirurgė, nes gimė medikų šeimoje. Jos mama - dermatovenerologė, tėtis - chirurgas, sesuo - ginekologė. „Mačiau gydytojų darbą nuo mažų dienų, įspūdį man darė nuolatiniai tėčio budėjimai, iškvietimai, bendravimas su pacientais, didžiulė atsakomybė ir kartu begalinis džiaugsmas. Didžiausias atpildas gydytojui - matyti laimingą pacientą“, - pasakoja I. Sakalauskaitė.

Tauragėje Indrė mokėsi mokykloje, kurioje buvo sustiprintas matematikos mokymas, bet nuo mažens jai labai patiko ir dailė. Ji netgi erzino tėvus, kad stos į Dailės akademiją. Dabar savo darbe ji gali tas žinias pritaikyti - kuria grožį, bet prireikia ir matematikos. „Tai - ne tik chirurgija, tai - jau matematika“, - teigia gydytoja.

2003 m. I. Sakalauskaitė baigė medicinos studijas Vilniaus Universitete. Nuo 2006 m. ji dirba plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja. Profesinė darbo patirtis prasidėjo 2006 m., dirbant Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių Klinikų Centro filiale. Taip pat ji dirbo Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoja Nacionaliniame vėžio institute Vilniuje.

Nuo 2009 m. specialistė nuolat tobulinasi plastinės, rekonstrukcinės ir estetinės chirurgijos srityse, yra mokslinių straipsnių bei pranešimų autorė. Gydytoja stažavosi plastinės chirurgijos klinikose bei centruose Italijoje, Danijoje, Kroatijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Monake, Austrijoje, Maltoje. Profesorius Kęstutis Vitkus yra I. Sakalauskaitės mokytojas. Paklausta, kodėl profesorius pasirinko ją, I. Sakalauskaitė teigia: „Reiktų profesoriaus klausti, bet mano rezidentūros vadovu tapo K. Vitkus, ir gal pamatė, kaip dirbu, susibendravom. Gal sutapo mūsų požiūris, charakteriai, operavimo stilius. Kas matė, kaip mes dirbame, sako matosi kaip mes susidirbę. Kartais man nereikia, kad profesorius sakytų, ką darys toliau, aš žinau sekantį veiksmą.“

Profesinės patirties ir stažuočių laiko juosta

Ši lentelė iliustruoja Indrės Sakalauskaitės profesinio tobulėjimo ir darbo patirties chronologiją.

Chirurgės filosofija ir požiūris į pacientes

Indrė Sakalauskaitė pabrėžia, kad operuodamas turi priimti sprendimus čia ir dabar, nėra laiko konsultuotis ar pasižiūrėti vadovėlyje, kaip tai daroma. Kiekvienas atvejis individualus, nežinai, kaip pasisuks operacijos eiga. „Negali nuspėti, kokių traumų patyrę bus atvežti žmones, ir iš anksto pasiruošti. Arba atrodo, kas čia tokio - įdėti implantą, bet kai tokiu būdu tenka atstatyti nukarusias, po gimdymo formą praradusias krūtis, kai reikia atkurti ir jų formą, ir tūrį, tenka nemažai pagalvoti, kaip guls implantas, kad viskas atrodytų gražiai, simetriškai, natūraliai, kurioje vietoje formuoti spenelį, kad neatsidurtų nei per aukštai, nei per žemai. Tai - ne tik chirurgija, tai - jau matematika“, - aiškina ji.

Tiems, kurie pasirenka šią specialybę tik dėl to, kad ji populiari, pelninga ir lengva, tenka nusivilti, bet I. Sakalauskaitei taip nenutiko, nes žinojo, kas laukia. „Būna, kai dėl nuovargio ima svirti rankos, pagalvoju, kodėl pasirinkau tą profesiją, juk galėjau eiti lengvesniu keliu, bet pailsiu ir suprantu - jei dabar man būtų 18 metų, vėl stočiau ten pat“, - sako ji.

Kova su stereotipais

„Kurti grožį - ne gyvybes gelbėti. Turbūt dažnai susiduriate su požiūriu, kad estetinė chirurgija - tai nieko rimta, tik turtingų ponių kaprizų tenkinimas?“ - klausimas, su kuriuo gydytoja tikrai dažnai susiduria. Retas supranta, kad už to reklaminio fasado slepiasi sudėtingi, didelio profesionalumo reikalaujantys dalykai. „Jei kas nors praleistų su mumis dieną ir pamatytų, kokius darbus darome, gal pakeistų nuomonę. Tarkim, krūtų rekonstrukcinė operacija gali trukti nuo 6 iki 12 valandų. Visi garsūs plastinės chirurgijos chirurgai savo karjerą pradėjo nuo mikrochirurgijos, kai prisiuvami pirštai, atkeliami odos lopai, daugybė operacijų atliekama su mikroskopu, o kraujagyslės siuvamos už plauką plonesniu siūlu. Kad tai įvaldytum, reikia ne vienų metų patirties, didelio kruopštumo ir nestandartinio mąstymo“, - pabrėžia I. Sakalauskaitė.

„Manau, tas kvailas stereotipas, kad plastinė chirurgija kuria standartizuotas gražuoles, yra atėjęs iš blizgių žurnalų“, - teigia ji. Paprasti žmonės, ateinantys spręsti savo realių problemų, rezultatų viešai nedemonstruoja. Į gydytojos kabinetą dažniau ateina rimtus darbus dirbančios moterys - teisininkės, ekonomistės, mokytojos.

Moterys chirurgijoje

Chirurgija tradiciškai laikoma vyrų darbo sritimi. Net grožio pasaulyje dažniausiai skalpeliu darbuojasi stipriosios lyties atstovai. I. Sakalauskaitė mano, kad profesionalumas čia, kaip ir visose srityse, svarbesnis nei lytis. Plastinėje ir rekonstrukcinėje chirurgijoje moterų yra daugiau. Ši sritis reikalauja daug kruopštumo, atidumo, intuicijos. „Mes, moterys, ją turime geresnę (nepykit, vyrai). Vis dėlto, norint, kad vyrų kolektyvas tave pripažintų, neužtenka gražių akių - savo darbu turi įrodyti, kad esi kažko verta“, - šypsosi gydytoja.

„Sakyčiau, kad chirurgijoje - netgi trigubai (juokiasi)“, - atsakydama į teiginį, kad moteris turi pasiekti dvigubai daugiau nei vyras, kad būtų pastebėta. „Laimei, mes studijavome dvi merginos, tad mums buvo lengviau atsilaikyti. Specialybė nebuvo tokia sunki kaip ta psichologinė atmosfera: kaip čia dabar - atėjo merginos ir siekia tų pačių pozicijų, kurios jau seniai yra vyrų, bet kai pamatė, kad atėjome ne reklamos suviliotos, o rimtai nusiteisusios dirbti, į savo ratą priėmė gana šiltai, ir tada prasidėjo tikras, įdomus darbas.“

Pacienčių lūkesčiai ir gydytojos atsakingumas

Gydytoja konsultuoja asmenis nuo 18m. „Nėra taip, kad moteris atsikelia ryte ir galvoja: „Gal šiandien pas plastinės chirurgijos chirurgą užsukti?“ Daugumos pacienčių sprendimai yra ilgai brandinti ir apgalvoti. Ilgai kalbuosi su jomis, pasakoju apie galimas pasekmes, gresiančias komplikacijas. Jei moteris tai girdėdama neišsigąsta, vadinasi, sprendimas čia ateiti nėra jos įgeidis“, - pabrėžia I. Sakalauskaitė.

„Ateina visokių, bet tai nereiškia, kad visas puolu operuoti. Kai kuriuos žmones nuo operacijų stengiuosi atkalbėti. Yra moterų, kurios kas porą savaičių jaučia būtinybę ką nors pasidaryti, bet man estetinė chirurgija - ne verslas, o medicina“, - sako ji. Kartą labai graži, simpatiška mergina paprašė putlesnių lūpų. Gydytoja pasakė, kad ji labai graži, bet nemano, kad jai pavyks padaryti gražiau, nei yra.

Tas pat ir su krūtine. Tokių, kurios turėtų C dydžio ir dar prašytų padidinti, nedaug. Paprastai ateina merginos, turinčios minusinio dydžio krūtinę, lygią ar net įdubusią. Sumažinti krūtinę - irgi nemenkas iššūkis. Kartą buvo atėjusi pacientė, dėvinti J dydžio liemenėlę. „Pabandykit įsivaizduoti, kas tai per dydis, einantis po A, B, C, D, E, F, G, H… Ji visą gyvenimą kankinosi, kentė nugaros skausmus, rankų tirpimą“, - prisimena gydytoja.

Be saiko operuotis linkę dismorfinį kūno sutrikimą turintys žmonės, jie negali adekvačiai įvertinti savęs. Reikia būti pakankamai profesionaliam ir sąmoningam, kad tai pastebėtum ir nepultum operuoti, nes tokiam žmogui reikia psichiatro pagalbos. I. Sakalauskaitė prisimena atvejį, kai 24-erių metų merginai, kuriai jau buvo padarytos 5 ar 6 plastinės operacijos, atvirai pasakė, kad jai reikia ne chirurgo, o psichologo arba psichiatro pagalbos. Mergina įsiklausė.

Konsultacija - tai labai rimtas darbas, nes būtent per ją pamatai, ar žmogui reikalinga ta operacija, ar tai padės, pakeis jo gyvenimą, ar tai nėra tik nesąmoningas įgeidis.

Estetinė ir rekonstrukcinė chirurgija: niuansai ir tendencijos

I. Sakalauskaitė dirba estetinėje ir rekonstrukcinėje chirurgijoje, nes tai - neatsiejama. „Jei nemoki rekonstrukcijos, vargu, ar suprasi, kas yra estetinė chirurgija. Išmokti visko niekada neįmanoma. Tokia medikų duona - mokytis reikia kiekvieną dieną. Skaityti, važinėti į stažuotes, tobulėti. Viskas keičiasi, žengia į priekį. Medžiagos, technologijos, medicina...“, - teigia gydytoja.

Valstybėje rekonstrukcija dar nėra vertinama. „Gaila, kad mūsų valstybė nesuvokia, jog krūtis yra toks pat organas, kaip ir pirštas ar koja. Turėti abi krūtis nėra moters užgaida, tai fiziologiška, nors ir nėra gyvybiškai svarbu“, - pabrėžia I. Sakalauskaitė.

Pasaulyje rekonstrukcinės operacijos neretai atliekamos kartu su onkologinėmis, nes viename skyriuje dirba ir onkomamologai, ir plastinės chirurgijos chirurgai. Moteris pabunda po narkozės su krūtimi, todėl nepajunta tokio šoko. Pas mus plastinės chirurgijos chirurgai į operacinę nekviečiami, nes vis dar įsivaizduojama, kad onkologija - tai rimta chirurgija, o plastinė - ne tokia svarbi. „Operacijos išlaidas kompensuoja, bet implantų - dar ne“, - apgailestauja gydytoja.

Populiarios procedūros ir jų reikšmė

Šiandien estetinės ir medicininės intervencijos - nebe prabangos paslauga. Plastinės chirurgijos sritis nuolat auga, tobulėja ir atspindi pasaulines tendencijas bei pacientų poreikius. Vis dažniau taikomos minimaliai invazinės ir tausojančios procedūros, leidžiančios pasiekti geresnių rezultatų ir sutrumpinti atsigavimo laikotarpį. Be estetikos, daug dėmesio skiriama ir funkciniams sprendimams, pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimams šalinti.

Nosies plastika

Nosies plastika - viena sudėtingiausių, bet kartu ir įdomiausių plastinės chirurgijos sričių. Nosis, kaip centrinė veido dalis, stipriai veikia išvaizdą, o deformacijos - nuo įgimtos kuprelės iki potrauminių pažeidimų - gali daryti įtaką ir kvėpavimui. „Nosyje slypi visokiausių „povandeninių akmenų“, visokių siurprizų pasitaiko, bet tai ir įdomu“, - taip aiškina savo profesinį pasirinkimą I. Sakalauskaitė. Chirurginiu požiūriu nosis - palanki sritis: jos kraujotaka gera, tad žaizdos gyja gerai, o randai praktiškai nematomi. Operacijos gali būti atliekamos visus metus, o gijimas, priklausomai nuo intervencijos sudėtingumo, trunka nuo savaitės iki kelių mėnesių.

„Mommy makeover“ ir pokyčiai po gimdymo

Vertindama dažniausius nusiskundimus, „Northway“ medicinos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Indrė Sakalauskaitė išskiria, kad daugiausiai nerimo moterims po gimdymo kelia pakitusi krūtinė ir pilvas. Po žindymo laikotarpio praėjus metams ar pusantrų, moterys kreipiasi dėl pakitusios krūtų formos, pasmukusios pilvo sienos, padidėjusio pilvuko ir išsitampiusios odos. Beveik kiekvienai gimdžiusiai moteriai pasireiškia pilvo raumenų diastazė - pakinta vadinamoji baltoji pilvo linija, ji būna prasitampiusi. Nors ir kiek rečiau, bet būna, kad moterys kreipiasi ir dėl pakitusių mažųjų lytinių lūpų, kurios ištįsta.

„Moterys skundžiasi, kad po nėštumo sportuojant virš bambos atsiranda guzas - tai minėta diastazė. O kai kurioms moterims, darant pilvo preso pratimus, pilvas neatsistato. Priešingai - tik dar labiau išsipučia. Taip nutinka dėl prasiskyrusių tiesiųjų pilvo raumenų, todėl pilvo preso pratimai po nėštumo dažniausiai yra nerekomenduojami. Nuo jų diastazė tik dar labiau padidės“, - įspėja gydytoja. Sunkumų dėl pakitusių formų patiriančios moterys į gydytojus kreipiasi praėjus pusantrų ar dviejų metų laikotarpiui po gimdymo. Tais atvejais, kai problemų natūraliai išspręsti nepavyksta, o jos moterims sukelia nepatogumų, problemos sprendžiamos chirurginiu būdu atliekant pilvo, krūtų, lytinių lūpų plastiką.

Estetinės injekcijos

Rūpintis savimi nereiškia rūpintis tik higiena. „Kodėl turi atrodyti pavargusi, susenusi ir pikta, jei yra galimybių to išvengti? Stiprios mimikos raukšlės gali kamuoti jau nuo jaunystės. Jauniausiai pacientei, kuriai suleidau botulino toksino, buvo 24-eri metai, ji turėjo labai stiprias pykčio raukšles kaktoje“, - pasakoja I. Sakalauskaitė. Kai pradėjo mokytis chirurgijos, į grožio injekcijas žiūrėjo gana skeptiškai. Atrodė, kad tai - ne medicina, bet kai dirbi toje srityje, važinėji į stažuotes, kongresus, supranti, kokios aukso vertės yra tos injekcijos.

Botulino toksinas leidžia aktyviai moteriai atrodyti gerai ir atitolinti senatvę. „Manau, kad mažiausiai kas antra moteris yra tai išbandžiusi, nors vis dar vengiama apie tai kalbėti. Šios injekcijos, kaip ir užpildai, skirti vidutinio amžiaus moterims, vėliau jau nepadeda. Botulino toksinas neatpalaiduoja itin gilių raukšlių, o nuo hialurono rūgšties pertekliaus vyresnių moterų veidai neretai atrodo keistai patinę. Viskam savas laikas. Veido patempimo operacijos nepatarčiau daryti iki 50 metų. Tinkamiausias tam laikas - 55-60 metų, tuo metu veido audiniai ryškiausiai nusėda“, - pataria gydytoja.

Gydytoja sako, kad chirurgija dar neteko pasinaudoti, bet botulino toksino į kaktą susileidžia. „Mes dažnai dirbame su mikrochirurginiais akiniais, žiūrime pro mikroskopą, tad tenka nuolat raukti kaktą. Jei ne šis vaistas, tarpuakyje turėčiau labai gilias raukšles. Matau, kaip tai padeda, todėl ir kitoms moterims galiu rekomenduoti“, - sako ji. Labai svarbu atrasti aukso viduriuką tarp visiško nesirūpinimo savo išvaizda ir persistengimo.

Asmeninės įžvalgos ir motyvacija

„Manau, viskas suderinama, viskas įmanoma. Mano tėtis teisingai sakydavo, kad gyvenime viską reikia daryti vienu metu. Negalima atidėlioti karjeros dėl vaikų ar vaikų - dėl karjeros“, - tvirtina I. Sakalauskaitė. Šiuo metu pagrindinis dalykas jai yra karjera. „Ji laimingiausia - operacinėje!“, - teigiama apie gydytoją.

I. Sakalauskaitės pomėgis dabar yra ultra light lėktuvai. Ji norėtų išmokt pilotuot. „Medikai yra taip įsigudrinę viską suderinti, kad laisvą laiką tikrai išnaudoji. Dažnai klausia, kaip mes galim po 24 valandų budėjimo dar eiti operuoti. Organizmas prisitaiko prie tokio ritmo. Tai neįmanoma atrodo tik iš pat pradžių. Man didžiausias malonumas - būti operacinėje. Tai - svajonė, kurios siekiau. Operacinėje pamirštu viską“, - atvirauja chirurgė.

Paklausta, kokių savybių turi turėti būsima chirurgė, I. Sakalauskaitė atsako: „Noro. Ryžto. Užsispyrimo. Kruopštumo. Drąsos. Kantrybės. Siekti savo svajonės, daryti, nebijoti.“

tags: #indre #sakalauskaite #gimimo #metai

• Sveikatos ugdymas ikimokyklinukams
• Vilniaus lopšelis-darželis "Delfinukas"
• Kaip atpažinti, kad katė laukiasi
• Patarimai, kaip užmegzti ryšį su vyru, kuris jau turi vaikų
• Švelnumas Jūsų Šventei: Melsvai Rožinės Krikštynos