Virgilijus Noreika: Lietuvos operos legenda ir jo gyvenimo kelias

Netekome vieno garsiausių Lietuvos operos solistų, Lietuvos nacionalinės ir kultūrinės meno premijos laureato Virgilijaus Noreikos. Jam ėjo 83-eti. Prisiminkime maestro tokį, koks jis dar buvo prieš keletą metų, besiruošiantis savo 80-mečio jubiliejui. Negailestingai tiksintis gyvenimo laikrodis žymiausiam Lietuvos tenorui Virgilijui Noreikai jau buvo suskaičiavęs 80 dūžių, tačiau muzikos patriarchui tai nė motais - jis išliko didžiu artistu ir pedagogu.

Scenos gyvenimo statistika ir kūrybinis palikimas

V. Noreikos gyvenimas skambėjo ir skamba visomis muzikinės gamos natomis. Jis pelnytai vadinamas Lietuvos operos legenda; dar ir į mūsų šalies rekordų knygą jį derėtų įrašyti kaip ilgiausiai scenoje dainuojantį ir dideles koncertų sales surenkantį solistą. Tai liudija ir įspūdingi skaičiai:

• Scenos uždanga jam pakilo apie 3000 kartų;
• Rampos šviesoje stovėjo daugiau kaip 5000 valandų;
• Dainavo 900 spektaklių;
• Sukūrė 46 vaidmenis;
• Scenoje „mirė“ daugiau kaip 200 kartų;
• Gastroliavo 49 šalyse.

Režisierės Laimos Lingytės dokumentinis filmas „Briliantinis tenoras“ atskleidė išskirtinio talento žmogaus 55-erių metų kūrybinį kelią, o muzikologo Viktoro Gerulaičio knyga „Virgilijus Noreika: „Ir kur benueičiau...“ įamžino maestro prisiminimus.

Šaknys ir vaikystės metai

Sakoma, kad žmogaus lemtis užkoduota dar prieš jam ateinant į šį pasaulį. V. Noreika visada prisimindavo tėvelius Marcijoną ir Leoną Noreikus. „Abiem tėvams, kurie kilę nuo Joniškio krašto, jų santuoka buvo antroji, o aš - jų „bendras produktas“. Mamytė sakė, kad vos tik atsiradęs šiame pasaulyje labai garsiai surėkiau“, - šypsodavosi Šiauliuose gimęs tenoras.

Muzikinio kelio pradžia

Mažasis Virgilijus scenoje debiutavo, kai jam buvo šešeri. Būdamas 10 metų, jis su tėvais persikėlė į Vilnių ir mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. „Man pasiūlė pūsti trimitą, kad pravėdinčiau plaučius. Juo sėkmingai pusantrų metų grojau pučiamųjų instrumentų orkestruose, bet labai norėjau dainuoti. Pasisekė... Buvau pervestas į chorinio dainavimo skyrių“, - pasakojo solistas.

Tarptautinis pripažinimas ir pedagoginė veikla

V. Noreikos talentas buvo įvertintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 1965-1966 metais jis stažavosi Milano teatre „La Scala“, būdamas pirmasis iš pokario Lietuvos dainininkų. Tenoras dainavo kartu su pasaulinėmis garsenybėmis, o laikraščiai jį dažnai gretindavo su Placido Domingo ir Luciano Pavarotti.

Nuo 1976 metų V. Noreika dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tarp profesoriaus mokinių yra žinomi solistai Edgaras Montvidas, Merūnas Vitulskis, Eugenijus Chrebtovas, Liudas Norvaišas, Laimonas Pautienius, Mindaugas Zimkus, Kęstutis Alčiauskis, Audrius Rubežius, Ignas Misiūra-Tumanovas, Jovita Vaškevičiūtė, Marta Lukošiūtė ir kiti.

Asmeninis gyvenimas ir atsidavimas scenai

Maestro didžiavosi savo šeima. Pragyventus metus kartu su savo žmona, buvusia balerina, o dabar pedagoge Loreta Bartusevičiūte-Noreikiene, jis vadino laimingiausiu gyvenimo laikotarpiu. Būtent jai solistas per kiekvieną koncertą skirdavo dainą „Švelnumas“.

Nors V. Noreikos gyvenime būta išbandymų, įskaitant pasitraukimą iš teatro vadovo pareigų 1975 metais, jis niekada nenustojo mylėti muzikos. „Dainos ir arijos kaip vaikai, kurio nors gyvenimo laikotarpio prisiminimas. Ir nereikia norėti, kad visi tie prisiminimai būtų nuspalvinti rožinėmis spalvomis“, - pabrėždavo solistas.

tags: #ilona #visnevskaja #gimimo #diena

• kiaušidžių rezervo tyrimas: išsamus gidas
• sužinokite daugiau apie motociklų ir dviračių galines žvaigždes
• Kauno akušerijos paslaugų raida
• Parama daugiavaikėms šeimoms, vykdančioms individualią veiklą
• Kaip dirbtinis apvaisinimas padeda įgyvendinti tėvystės svajonę