Ikimokyklinio ir Priešmokyklinio Ugdymo Priemonės bei Metodai: Detalus Katalogas
Ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas. Tuo tarpu priešmokyklinis ugdymas yra privalomas, ir jis pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai. Švietimo sistemos tikslas - užtikrinti, kad vaikas būtų sveikas, orus, bendraujantis, smalsus, kuriantis ir sėkmingai besiugdantis. Šių lūkesčių siūloma siekti per aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių.
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, pasižymi jam būdingu raidos tempu ir turi skirtingą ugdymosi patirtį, todėl to paties amžiaus vaikų pasiekimai natūraliai gali skirtis. Vaiko pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis.
Ikimokyklinio ir Priešmokyklinio Ugdymo Ypatumai
Ugdymo turinys, kurį sukuria kiekvienas ikimokyklinio ugdymo teikėjas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Nėra apibrėžta, kiek minučių ar valandų turi būti skiriama būtent ugdomajai veiklai. Veiklos rūšys yra integruojamos atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus ir gyvenimo ritmą.
Ugdymo sritys ir ugdomosios kompetencijos
Ugdymo procese lavinamos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra tarpusavyje susijusios ir ugdomos integraliai. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.
Kalbos ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas nėra privalomas. Tačiau dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą. Analogiškai, priešmokyklinio ugdymo įstaigose užsienio kalbų mokymas taip pat nėra privalomas, bet dauguma įstaigų į ugdymo programas savarankiškai įtraukia užsienio, dažniausiai anglų, kalbos mokymą.
Ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę turės būti skiriamos valstybinės kalbos mokymui kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams. Kitakalbiams ir mišrių kalbiniu požiūriu šeimų vaikams sudaromos nuoseklios lietuvių kalbos ugdymo(si) programos.
Pedagoginės Priemonės ir Metodai
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai būtų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui. Taip pat auklėtojas, pedagogas turėtų naudoti subalansuotus metodus, pavyzdžiui, išlaikyti pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir pačių vaikų sugalvotų veiklų.
Pagrindiniai ugdymo metodai
Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Šis metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti. Taip pat taikomi stebėjimo, tyrinėjimo, demonstravimo, pokalbio, pasakojimo, diskusijų, problemų sprendimo, projektinės veiklos ugdymosi metodai. Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška.
Teisės aktai nenurodo konkrečių ugdymo metodų, bet kelia tam tikrus reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams. Sudaromos sąlygos skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, kūrybiškumui. Vaikas turi patirti kūrybos ir atradimo džiaugsmą ir sėkmę.
Ugdymo priemonių įvairovė
Ugdymo procese ugdytojas parenka, kokias ugdymo priemones naudoti: užduočių knygas, žaislus, audio-vizualines priemones ir kt. Vaikai taip pat yra ugdomi naudojant įvairias medžiagas - vandenį, molį, popierių, audinius ir pan. Ugdymo procese taip pat gali būti auginami gyvūnai, pavyzdžiui, laikomos žuvytės akvariume.
Ugdymo priemones, kaip ir metodus, mokytojas pasirenka laisvai. Priemones perka kiekvienas ugdytojas iš ugdymui skirtų lėšų, kurios yra įskaičiuotos į bendras mokymo lėšas.
Pažinimo ir kitų kompetencijų lavinimas pagal amžiaus grupes
Štai keletas pavyzdžių, kaip kompetencijos lavinamos skirtingose amžiaus grupėse:
- 2 - 3 m. amžiaus grupė:
- Pažinimo kompetencijos lavinimas.
- Sensorikos lavinimas.
- Spalvų supažindinimas, smulkiosios motorikos lavinimas.
- 3 - 6 m. amžiaus grupė:
- Pažinimo kompetencijos lavinimas.
- 4 - 5 m. amžiaus grupė:
- Pažinimo kompetencijos lavinimas.
- Sensorikos ir smulkiosios motorikos lavinimas.
- 4 - 6 m. amžiaus grupė:
- Pažinimo kompetencijos lavinimas.
- 5 - 6 m. amžiaus grupė:
- Pažinimo kompetencijos lavinimas.
- Visos priešmokyklinio amžiaus grupės:
- Foneminio suvokimo lavinimas, skiriant naminių gyvulių ir paukščių garsus.
Vaikų Pasiekimų Vertinimas
Ikimokykliniame ugdyme mokytojai nuolatos teikia vaiką motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus. Santykinai yra išskiriami du amžiaus laikotarpiai vaiko pasiekimams: nuo gimimo iki trejų metų ir nuo trejų iki šešerių metų. Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis ir virš pagrindinio lygio.
Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti. Informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose.
Formuojamasis vertinimas
Formuojamasis vertinimas - tai mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį ar programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Mokytojas atlieka vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą pagal visas ugdomas kompetencijas ir visose aprašytose pasiekimų srityse, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia rekomendaciją. Jei vaiko visų kompetencijų raiška yra iki pagrindinio ar aukštesnio pasiekimų lygio, vaikas toliau tęsia mokymąsi pagal pradinio ugdymo programą.
Metodinės Medžiagos Rinkiniai ir Inovacijos
Vienas iš ikimokyklinio ugdymo metodinės medžiagos rinkinių siekių yra tobulinti ikimokyklinio ugdymo praktikos kokybę, padedant pedagogams į praktiką diegti mokslo pažanga grindžiamą ugdymą ir inovatyvius pedagoginius metodus bei priemones.
Pavyzdžiui, „I rinkinys“ - tai rekomendacijos pedagogams, ugdantiems vaikus nuo gimimo iki 3 metų. Rinkinį sudaro 8 knygelės: „Judantys laiptai“, „Aš“ pasaulis“, „Smėlio dėžė“, „Kalbos spintelė“, „Atradimų takelis“, „Korys“, „Puodų orkestras“, „Medžiagų dialogai“ ir priedai knygelių rinkiniui iki 3 m. Ši medžiaga parengta ir išleista įgyvendinant ESF finansuojamą projektą „Inovacijos vaikų darželyje“, kurį inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir vykdė Nacionalinė švietimo agentūra.
tags: #ikimokyklinis #priesmokyklinis #ugdymasugdymosi #priemoniu #katalogas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
