Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas: esminiai ypatumai ir skirtumai

Švietimo sistema Lietuvoje yra suskirstyta į aiškius etapus, pradedant ankstyvuoju ugdymu, kuris apima ikimokyklinį ir priešmokyklinį laikotarpius. Nors dažnai šie etapai painiojami, jie turi esminių skirtumų, susijusių su vaiko amžiumi, ugdymo tikslais bei privalomumu.

Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis ir nėra privalomas (išskyrus atvejus, kai nustatyta, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje). Tai yra kryptingas edukacinis procesas, skirtas vaikams nuo gimimo iki jie pradeda priešmokyklinį ugdymą, įprastai - kol sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas taip pat priskiriamas neformaliajam švietimui, tačiau nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. jis yra privalomas vaikams, kai jiems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.

Pagrindiniai ugdymo tikslai ir aplinka

Ikimokyklinio ugdymo tikslas - sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis savo tempu. Šiuo laikotarpiu dėmesys skiriamas ne tik baziniams įgūdžiams, bet ir vaiko socialinių kompetencijų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir savarankiškumo ugdymui. Vaikai mokosi per penkias pagrindines sritis: socialinę, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninę.

Priešmokyklinis ugdymas veikia kaip „tiltas“ tarp darželio ir mokyklos. Tai laikotarpis, kai vaikai pradeda giliau pažinti rašytinę kalbą, skiria ir jungia garsus, pažįsta žodžių sandarą, lavina dėmesio koncentraciją ir kantrybę. Minimali priešmokyklinio ugdymo programos trukmė - 640 valandų, ir ji vykdoma pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.

Finansavimo tvarka

Abiem atvejais, nepriklausomai nuo to, ar vaikas lanko privačią, ar valstybinę įstaigą, jam yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Valstybė kiekvienam vaikui skiria lėšų 4 valandoms per dieną (20 val. per savaitę) ugdyti. Jei ugdymas trunka ilgiau, trūkstamas lėšas skiria įstaigos steigėjas, sumoka tėvai arba paaukoja rėmėjai.

Tėvų vaidmuo ir šeimos ugdymas

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal priešmokyklinio ugdymo programas. Norą ugdytis šeimoje turi pareikšti pats vaikas ir jo tėvai (globėjai). Nors tėvai neturi turėti specialaus pedagoginio išsilavinimo, jie privalo užtikrinti vaiko socializaciją, dalyvavimą neformaliajame ugdyme bei periodinį sveikatos tikrinimą. Mokykla, prie kurios priskiriamas vaikas, aprūpina jį vadovėliais, paskiria konsultuojančius mokytojus bei du kartus per metus vertina mokinio pažangą ir pasiekimus.

tags: #ikimokyklinis #ir #pradinis #ugdymas

• Kaip užtikrinti vaiko saugumą lovytėje
• Kaip pasirinkti tepalą nuo randų vaikams
• vaiko teisė į būstą: ką svarbu žinoti tėvams
• Kodėl verta rinktis dideles kaladėles vaiko kūrybiškumui?
• greičio ir nuotykių kupini lenktynių žaidimai vaikams