Vilties teorija motinystėje: kaip įveikti iššūkius ir atrasti prasmę

Motinystė dažnai piešiama tik rožinėmis spalvomis, tačiau realybė neretai būna kupina iššūkių, kurie mus tikrina, augina ir moko. Dviejų vaikų mama Erika Karpavičė, susidūrusi su ankstuko gimimu ir kitais sunkumais, atvirai dalijasi savo patirtimi, pabrėždama, kad svarbu ne bėgti nuo tikrovės, o ieškoti būdų ją įveikti. Būtent sunkiuoju laikotarpiu jai gimė projektas „Viltis žemėje“, skirtas padėti kitoms panašaus likimo šeimoms.

Kas yra viltis motinystėje?

Viltis nėra pasyvus lūkestis, kad viskas stebuklingai susitvarkys. Tai veikiau aktyvi konstanta, kuri daro gyvenimo sunkumus pakeliamus. Kaip teigė Desmondas Tutu: „Viltis yra galimybė matyti šviesą nepaisant visos tamsos“. Pozityviosios psichologijos atstovas Martinas Seligmanas iškėlė hipotezę, kad mūsų gyvenimo laimė priklauso ne nuo to, kiek turime problemų, bet nuo to, kiek galime sukurti gėrio.

Vilties teorija teigia, kad ši būsena yra „teigiama motyvacinė būsena“, gimusi iš to, kaip žmogus mąsto. Jos esmę sudaro trys elementai:

• Tikslai - numatomas individo pastangų rezultatas arba norimas rezultatas.
• Keliai - maršrutai, kuriais asmuo pasiekia savo tikslus, įskaitant būdus įveikti kliūtis.
• Agentūra - individo tikėjimas savo gebėjimu pasiekti savo tikslą, suteikiantis motyvacijos.

Kodėl svarbu kalbėti apie tikrąją motinystę?

Daugybė moterų kenčia, nes vis dar vyrauja tabu kalbėti apie kitą motinystės pusę. Visoms maloniau dalytis laimės ir gražiomis akimirkomis, o ne skundais. Visgi, kai nutinka tokios situacijos kaip ankstuko gimimas, moterys neretai jaučia gėdą ir kaltę. Erika Karpavičė pabrėžia, kad jos paskyra instagrame tapo savotišku dienoraščiu, kuriame ji turėjo paleisti savo mintis, baimę ir nerimą.

Šiandien daug daugiau drąsiai ir atvirai kalbančiųjų apie visas motinystės spalvas. Veronika Urbonaitė-Barkauskienė savo knygoje „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ atskleidžia tėvystės dvilypumą: tikras gyvenimas su vaikais yra tiek pat džiaugsmingas, kiek ir kupinas iššūkių, liapsusų, absurdiškų situacijų.

Kaip įveikti beviltiškumo jausmą?

Kai nusileidžiame, daugelis pradeda prarasti vilties jausmą, tačiau svarbu suprasti, kad beviltiškumas gali patenkinti poreikį - pavyzdžiui, veikti kaip apsauga nuo galimo nusivylimo. Tačiau galima imtis veiksmų, kurie padėtų atgauti jėgas:

1. Sukurti planą: paprastas plano veiksmas dažnai gali sumažinti beprasmiškumo jausmą.
2. Išspręsti problemą: suskaidę sudėtingą situaciją į dalis, galėsite pamatyti savo kelią į priekį.
3. Pasikalbėti: pokalbis su patikimu draugu ar šeimos nariu gali padėti pamatyti sprendimus, kurių nematėte iš pradžių.

Svarbiausia - su niekuo nesilyginti. Tiek, kiek pasirenki veikti gyvenime - yra pakankama, jei tai daro tave laiminga. Aukščiausias tikslas - būti pakankamai gera mama, suprantant, kad klaidos yra natūrali gyvenimo dalis.

tags: #vilties #teorija #motinysteje

• Funkcionalios erdvės šeimai kūrimas
• priemonės vaikų kalbai ir kūrybiškumui ugdyti
• patogumas ir stilius vaikų kambariui
• Viskas apie gimdymą
• Išsamus vadovas apie kūdikio raidą