Verslumo ugdymas tampa vis svarbesne švietimo sistemos dalimi, padedančia ugdyti mokinių problemų sprendimo įgūdžius, kritinį mąstymą ir kūrybiškumą. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad verslumo kompetencijas būtina ugdyti jau ikimokykliniame amžiuje ir pradinėse klasėse. Tai turėtų būti vienas pagrindinių, prioritetinių ugdymo tikslų. Tačiau strategijos, kaip tai daryti, bei aiškaus suvokimo, kaip tai pateikti vaikams dar stinga.
Pasak Valdo Jankausko, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus, verslumas nėra vien „perku-parduodu” gebėjimas. Tai kur kas sudėtingesnis kompleksinis skirtingų savybių, padedančių veikti socialiniame gyvenime, rinkinys. Verslumas - tai kūrybiškas žvilgsnis į supantį pasaulį ir gebėjimas sėkmingai įgyvendinti bei parduoti (plačiąja šia žodžio prasme) savo idėjas bei talentą. Galų gale verslumas - tai gebėjimas atrasti savo pašaukimą.
Norint būti versliam, reikia ugdyti šias kompetencijas: savarankiškumą, atkaklumą, atsakomybę, drąsą rizikuoti, gebėjimą planuoti ir idėjas paversti veiksmais, imlumą naujovėms, kritinį, loginį mąstymą, kūrybiškumą ir net toleranciją. Visos šios kompetencijos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje, juk kūrybiškumas neįmanomas be imlumo naujovėms ar novatoriško mąstymo. O „treniruoti” jas reikėtų atsižvelgiant į vaiko amžių.

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla. Savaime suprantamas greta pagrindinio ugdymo mokykloje atrodo ir neformalusis ugdymas, plečiantis vaikų domėjimosi lauką bei formuojantis papildomus įgūdžius. Tačiau verslumo ugdymas nuo mažens turi dar didesnę reikšmę. Technologijų bendrovės „Samsung“ atliktas tyrimas atskleidė, kad trys iš keturių Z kartos atstovų svajoja apie papildomą veiklą, tačiau beveik 70 proc. jaučiasi nepasirengę ją pradėti dėl žinių ir praktikos stokos.
Tyrimo metu, kuriame dalyvavo apie 7 tūkst. Z kartos atstovų iš Prancūzijos, Vokietijos, Pietų Korėjos, JK ir JAV, taip pat paaiškėjo, kad beveik 70 proc. jaunų žmonių jaučia nepasitikėjimą savo gebėjimais pradėti verslą, o dar 60 proc. teigia neturintys tam laiko. Tai pabrėžia ankstyvojo verslumo ugdymo svarbą, siekiant suteikti vaikams reikiamų žinių ir pasitikėjimo savimi ateityje.
Profesorės teigimu, ugdyme dažnai akcentuojamas iššūkiais pagrįstas mokymasis, kai mokiniai ar studentai sprendžia realias, praktikoje egzistuojančias problemas. „Verslumas, kaip įgūdis, turėtų būti skatinamas jau mokykloje. Jis ugdo mokinių žingeidumą, lyderystę, atsakomybės jausmą ir kūrybiškumą. Švietimo sistema, sėkmingai integruojanti verslumą skatinančias programas, gali tapti esmine platforma mokinių verslumo ugdymui.
Ikimokyklinio amžiaus bei pradinių klasių vaikams svarbu skatinti smalsumą, motyvaciją tyrinėti aplinką, pažinti ją ir mokytis sisteminti savo stebėjimus, juos apibendrinti, daryti išvadas. Svarbu leisti skleistis kūrybiškumui, net ir ugdant bendruosius gebėjimus nesprausti į rėmus, nebausti už „neteisingas” idėjas. Jei vaikas saulę tapo žalia spalva, o medžius mėlynai, nereikėtų jo požiūrio smerkti žodžiais „nesąmonė, taip nebūna…” - kūryboje nėra teisingų ar neteisingų sprendimų, kartais laužant taisykles gimsta naujos idėjos, teigia LVJC vadovas.
Ikimokyklinio ugdymo grupės „Naminukai“ ugdytiniai labai mėgsta įvairius darbelius gaminti, lankstyti, kurti. Besiruošiant Kaziuko kermošiui, gaminome vabaliukus iš panaudotų kiaušinių dėklų, lankstėme kirmėliukus iš senų žurnalų juostelių. Vaikai galvojo, kaip atrodytų gaminys, kad jį vaikai norėtų pirkti? Sprendėme, iš ko gaminti, kad būtų ir gražu, ir ekonomiška, ir tvaru. Stengiantis saugoti aplinką ir neteršti jos, kūrybinių darbelių gamybai aktyviai naudotos antrinės žaliavos.

Svarbus vaikams ir mokymasis kurti socialinius santykius bei komunikuoti, pasakoti ir pristatyti savo mintis bei idėjas. Štai viena iš kūrybiškumo-verslumo ugdymo užduočių šio amžiaus vaikams galėtų būti žaidimų (pvz., stalo, kortelių ar veiksmo) kūrimas ir jų pristatymas bendraamžiams. Pasiūlius pažaisti, galima iš karto patikrinti „prekės”, t. y. žaidimo, populiarumą, ar jis įtraukia, sudomina, ar jį „perka”.
„Lietuvos mokyklinio švietimo aplinkoje socialinis verslumas yra pakankamai nauja sąvoka. Vienas iš tokių projektų pavyzdžių - tarptautinis technologijų bendrovės „Samsung“ projektas „Solve for Tomorrow“. „Įsitraukę į socialinius projektus, tokius kaip „Solve for Tomorrow“, mokiniai ugdo savo kūrybiškumą ir gebėjimą kurti bei vystyti inovatyvias idėjas. Nepaisant socialinio verslumo naudos, ši sritis vis dar susiduria su iššūkiais. Mokyklų programos yra stipriai orientuotos į teorines žinias, o praktinei veiklai dažnai pritrūksta laiko. E. „Socialinis verslumas turėtų būti ne vienkartinė iniciatyva, o integruota ugdymo dalis.

Valdas Jankauskas primena, kad puiki proga patikrinti, ko vertos vaikų verslo idėjos realiomis sąlygomis - įvairios mugės, vis labiau populiarėjančios mokyklose, vaikų užimtumo centruose ir darželiuose. Sugalvoti, įgyvendinti ir parduoti - neįkainojama patirtis! Tačiau ir nuo tėvų priklauso, kiek jie leis vaikams tos patirties pasisemti. Čia svarbu prisiimti pagalbininko, patarėjo, bet ne pagrindinio „verslininko” vaidmenį.
Jei vaikas apie mugę prisimins likus dienai-dviem, tikėtina, kad mugei ruošis tėvai, o vaikas tik pardavinės jų rankų darbą. O tai galėtų būti puiki pirmoji verslumo pamoka - jei nori išsiskirti pardavėjų būryje, turi pats ruoštis iš anksto ir ateiti su išskirtine idėja. Po mugės tėvai galėtų aptarti su vaiku, kas kuo prekiavo, kam sekėsi puikiai, o kam - nelabai, kokios idėjos-prekės ar pardavėjų elgesys patraukė dėmesį.

Jei reikėtų išskirti keletą verslumui aktualių kompetencijų, kurias būtina ugdyti nuo mažens, neišvengiamai žvilgsnis krypsta į kūrybiškumą - gebėjimą mąstyti ir veikti novatoriškai. Tačiau ne mažiau svarbu išmokti tas idėjas paversti realybe, t.y., darbą atlikti iki galo, išsikelti tikslą ir jo siekti, o ne mesti viską pusiaukelėje. Gebėjimas viešai kalbėti bei sklandžiai ir aiškiai pristatyti savo idėjas - dar vienas sėkmę garantuojantis įgūdis. Juk kartais kelią į pasaulį prasiskina ne inovatyviausia, bet geriausiai pristatyta idėja.
Tam pamatus galima kloti jau šeimoje, nuolat klausiant vaikų, „kaip sekėsi mokykloje, būrelyje ir pan.?” ir išklausant visų, net ir pačių keisčiausių, idėjų, istorijų… Skatindami drąsiai kurti, kalbėti, dalintis idėjomis tėvai ugdys lakios vaizduotės, jautrų, mąstantį ir save drąsiai išreiškiantį vaiką.
tags: #ikimokyklinio #verslumo #ugdymas