Ikimokyklinio Ugdymo Lopšelio-Darželio Savaitės Ugdymo Plano Pagrindai ir Principai

Ikimokyklinis ugdymas yra esminė vaiko vystymosi dalis, kuriant tvirtą pagrindą jo tolimesniam mokymuisi ir sėkmei. Kiekvienas lopšelio-darželio savaitės ugdymo planas kruopščiai sudaromas remiantis patvirtintomis gairėmis ir principais, siekiant užtikrinti kokybišką, visapusišką ir į vaiko poreikius orientuotą ugdymą.

Teisinis ir metodinis ugdymo plano pagrindas

Ikimokyklinio ugdymo veikloje vadovaujamės Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) parengtomis Ikimokyklinio ugdymo programos gairėmis, kuriose nubrėžtos esminės ikimokyklinio ugdymo programos kūrimo ir atnaujinimo kryptys. Ikimokyklinio ugdymo programos gairės patvirtintos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu. Jos skirtos ikimokyklinio ugdymo pedagogams, savarankiškai kuriantiems kokybišką, vaiko poreikius atliepiantį ugdymo turinį. Pavyzdžiui, Kauno lopšelis-darželis „Svirnelis“ savo veikloje taip pat remiasi šiomis gairėmis, kurdamas ugdymo planus įvairiems laikotarpiams.

Įtraukiojo ugdymo principai: Universalus dizainas mokymuisi (UDM)

Šiuolaikiniame ikimokykliniame ugdyme ypatingas dėmesys skiriamas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, kurio pagrindas yra Universalus dizainas mokymuisi (toliau tekste - UDM). Dalinamės švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ įtraukiojo ugdymo eksperčių ir kitų praktik(i)ų bei akademik(i)ų sudarytu leidiniu „Universalaus dizaino mokymuisi gairės”. Universalus dizainas mokymuisi yra viena iš įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo prieigų, kuri orientuota į visų besimokančiųjų poreikių užtikrinimą. Universalaus dizaino mokymuisi gairės yra skirtos mokyklų vystymui įgyvendinant įtraukųjį ugdymą ir sudarant sąlygas visų mokinių sėkmingam mokymuisi. Leidinyje apžvelgiama, kaip formuoti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų (-čių) ir vadov(i)ų UDM prieigos taikymo švietime kompetencijas. Savaitės ugdymo plane UDM principai padeda kurti lankstias veiklas, pritaikytas skirtingiems vaikų mokymosi stiliams ir gebėjimams.

Ugdomosios kompetencijos ir sritys ikimokykliniame amžiuje

Kiekvienas savaitės ugdymo planas integruoja esmines kompetencijas ir ugdymosi sritis, siekiant visapusiško vaiko vystymosi. Bendrųjų programų mokymo(si) turiniu ugdomos šios kompetencijos:

• komunikavimo;
• kultūrinė;
• kūrybiškumo;
• pažinimo;
• pilietiškumo;
• skaitmeninė;
• socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos.

Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.

Be kompetencijų, programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys, kurios padeda struktūruoti savaitės veiklas:

• gamtamokslinis ugdymas;
• kalbinis ugdymas;
• matematinis ugdymas;
• meninis ugdymas;
• visuomeninis ugdymas;
• sveikatos ir fizinis ugdymas.

Šios sritys derinamos kasdieniame ugdymo procese, užtikrinant įvairiapusę ir patrauklią veiklą vaikams.

Programos tikslai, orientuoti į vaiko gerovę ir individualius poreikius

Pagrindinis ugdymo programos, o kartu ir savaitės plano, tikslas - atliepti vaikų interesus ir puoselėti jų gerovę. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Tai reiškia, kad savaitės plane numatomos veiklos yra lanksčios ir pritaikomos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko raidą, mokymosi tempą ir pomėgius. Individualių poreikių tenkinimas padeda vaikui jaustis saugiai, skatina jo smalsumą ir motyvaciją mokytis.

Vaikų pasiekimų vertinimas ir pažangos stebėjimas

Siekiant padėti vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti, mokytis, yra nuolat vertinama priešmokyklinio amžiaus vaikų daroma pažanga ir pasiekimai. Šis procesas yra individualizuotas: vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Tai leidžia stebėti individualią vaiko raidą ir laiku reaguoti į kylančius poreikius.

Svarbu pabrėžti, kad vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami. Tėvai (globėjai) yra aktyviai įtraukiami į šį procesą. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Tai užtikrina skaidrumą ir leidžia tėvams dalyvauti vaiko ugdyme.

Baigus programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojas pateikia mokyklai, vykdančiai pradinio ugdymo programą, ar kitam švietimo teikėjui, kuris vykdys pradinio ugdymo programą, priešmokyklinio ugdymo mokytojo (švietimo pagalbos specialisto (-ų), jeigu buvo teikta pagalba), rekomendaciją apie vaiko pasiekimus. Rekomendacija parengiama pagal Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo priede pateiktą formą, kas garantuoja nuoseklų ir profesionalų informacijos perdavimą.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #lopselio #savaites #ugdymo #planas

• kaip laikyti ir šaldyti motinos pieną
• Nuo vaikų namų iki menininkų viršūnių
• Šėtos apylinkių atmintis
• Rankų tirpimas ir galvos svaigimas nėštumo metu: priežastys ir pagalba
• Kūdikis persivalgė mišinio: patarimai tėvams