Sveika Mityba Ikimokyklinio Ugdymo Įstaigose: Nuo Rekomendacijų Iki Praktikos
Sveika mityba - viena svarbiausių vaiko sveiko augimo ir vystymosi faktorių. Labai svarbu pradėti ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius jau ankstyvame amžiuje. Ankstyvasis sveikatos ugdymas ir sveikos gyvensenos mokymas turi didžiulę reikšmę žmogaus ateičiai. Ugdymo įstaigoje yra įgyjama svarbiausių sveikatos žinių, formuojamos nuostatos ir sveikos gyvensenos įgūdžiai.
Dabartinė Ikimokyklinio Maitinimo Situacija ir Iššūkiai
Lietuvos darželiuose vaikai turi galimybę ne mažiau nei tris kartus per dieną valgyti šiltą ir šviežiai pagamintą maistą, kai šeimose tai sutinkama retai. Sudaromi atskiri valgiaraščiai lopšelio ir darželio grupėms, atsižvelgiama į angliavandenių, riebalų, baltymų rekomenduojamus kiekius tai amžiaus grupei.
Tačiau išlieka ir iššūkių. Maitinimo įpročiai, patiekalai dažnai siejami su Tarybinių laikų tradicijomis, trūksta šiuolaikiškų, įvairesnių patiekalų ir maisto produktų. Maistinės ir energinės rekomenduojamos paros normos, pagal kurias sudaromi valgiaraščiai, išleistos 1999 m. lapkričio 25 d. Nr. 510 „dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, neatsižvelgia į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, sveikatai palankios mitybos principus.
Sudarant valgiaraščius ugdymo įstaigose atsižvelgiama į rekomenduojamas paros normas (angliavandeniai, baltymai, riebalai), kalorijų kiekį, tačiau neatsižvelgiama į rekomenduojamą, prieš tai nurodytame teisės akte, vitaminų, mineralinių medžiagų kiekį. Dėl to dominuojantys patiekalai - bulvės, rafinuotų miltų produktai bei pieno produktai, keičiasi patiekalų rūšys, o maisto produktų grupės išlieka tos pačios. Vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose gauna vidutiniškai apie 200 g šviežių daržovių ar vaisių per dieną. Pusryčių metu retai gaunama šviežių daržovių.
Sveikos Mitybos Principai Ikimokyklinukams
Vaikas (nuo 2 m. amžiaus) turėtų valgyti 5-6 kartus per dieną (pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai ir vakarienė) ne rečiau kaip kas 3,5 val., kramtyti lėtai, vengti gausios vakarienės, paskutinis valgymas - 2 val. iki miego. Vaikai valgo reguliariai, tuo pačiu metu sėdėdami prie stalo, nėra skatinamas užkandžiavimas. Valgymo metu nėra padėta ant stalų cukraus ir druskos. Sudaryta galimybė atsigerti geriamojo vandens. Taip pat nenaudojamos žaliavos su tam tikrais maisto priedais.
Maisto Medžiagų Balansas ir Rekomendacijos
Pirmiausia reikia akcentuoti ne tik daržovių, bet ir žalumynų vartojimą, o tik paskui vaisių ir uogų. Daugelyje pasaulio šalių rekomenduojama, kad ši maisto grupė sudarytų mitybos pagrindą. PSO rekomenduoja suvartoti minimaliai t.y. ne mažiau 400 g per dieną šviežių daržovių ir vaisių. Tai atitinka penkias vaisių ir daržovių porcijas (po 80 g) kasdien, kai pavyzdžiui, vidutinis vienas obuolys sveria apie 160 g, morka apie 160 g, pusė avokado be kauliuko apie 80 g - tai jau bus 400 g per dieną. Jei bus suvalgomas dar vienas bananas apie 200 g - tai 600 g sudarys dienos racioną ir dienos norma bus didesnė nei minimali dienos norma pagal PSO rekomendacijas.
Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių. Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai.
Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.
| Maistinė medžiaga | Rekomenduojamas dienos raciono procentas |
|---|---|
| Angliavandeniai | 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.) |
| Baltymai | 10-20 proc. |
| Riebalai | 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti) |
Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.
Vanduo, Cukrus, Druska ir Riebalai
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas. Vaikams gerti vanduo, arbatos ir kiti gėrimai be pridėtinio cukraus.
Mažinkite riebalų vartojimą. Rinkitės maisto produktus ir gėrimus, turinčius mažai cukraus. Valgykite nesūrų maistą.
Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligomis. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Skaidulinės Medžiagos ir Grūdinės Kultūros
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
Ugdymo Įstaigų Iniciatyvos ir Projektai
Nuo lapkričio 9 d. devyniuose Kauno apskrities darželiuose inicijuota akcija, skirta įtraukti į vaikų valgiaraščius daugiau skaidulinių medžiagų turinčių produktų. Vaikai patys gamino blynus iš viso grūdo miltų, jiems buvo papasakota, iš kur atkeliauja miltai ant jų stalo. Šį projektą organizuoja VŠĮ „Tikra mityba“ ir AB „Kauno Grūdai“.
Socialinės atsakomybės projektas „Sveikatai palankūs“ skirtas sveikatai palankios mitybos skatinimui, vaikų maisto gaminimo ir valgymo kultūros formavimui. Taip pat siekiama sudaryti penkių dienų sveikatai palankius valgiaraščius ugdymo įstaigoms ir suderinti juos su atsakingomis institucijomis. Socialinės atsakomybės projekto „Sveikatai palankūs” metu organizuojama vaikų gaminimo, susipažinimo su maistu užsiėmimai, kurių metu vaikai gamina ir degustuoja, taip pratinami prie sveikatai palankaus maisto.
Jau dabar esame pradėję kurti naujus patiekalų receptus, technologines korteles, kurie būtų ne tik sveikatai palankūs, bet ir patiktų vaikams. Norime šviesti tėvus ir paskatinti juos vaikams ir namuose gaminti sveikatai palankius patiekalus.
Maitinimo Organizavimas Darželiuose
Valgiaraštis - numatomų patiekti vartojimui dienos maisto produktų ir patiekalų sąrašas su išeigomis, energine ir maistine verte. Ugdymo įstaigose valgiaraščiai sudaromi ne mažiau kaip 15 darbo dienų laikotarpiui. Valgiaraštis turi būti sudaromas atsižvelgiant į rekomenduojamas paros normas ir įstaigoje praleidžiamą laiką. Galimas nuokrypis nuo rekomenduojamos paros normos yra 5 proc. Įstaigose maitinimai yra skirstomi į: pusryčius, priešpiečius, pavakarius ir vakarienę.
Švediško stalo principas - tai maitinimo organizavimo sistema, kurios esmė - sudaryti sąlygas vaikams patiems pasirinkti valgiaraščiuose nurodytus patiekalus, jų sudedamąsias dalis ir kiekius. Vaikai turi galimybę įsidėti tiek, kiek nori. Specialistai ruošia pranešimus apie švediško stalo principo diegimo ugdymo įstaigose naudą.
Tėvų ir Šeimos Įtaka Sveikai Vaikų Mitybai
Dalis tėvų, dėl žinių trūkumo, nepakankamai dėmesio skiria ikimokyklinio amžiaus vaikų racionaliai mitybai, todėl specialistų teigimu, glaudesnis ikimokyklinės įstaigos ir tėvų bendravimas, teigiamai pakeistų vaikų sveikos mitybos nuostatų formavimąsi. Suaugusieji geriausias pavyzdys ir vaikų mitybos pokyčių iniciatorius.
„Pabendravus su vaikučiais, maišant blynų tešlą, ne vienas atskleidė, kad namuose tokių galimybių gaminti kartu su tėveliais neturi. Vaikai sakė, kad neleidžia net padėti kepant blynus, nepasakojama apie ingredientus: iš kur atkeliauja grūdas ir kuo skiriasi balti miltai nuo rupių. Vaikai neišmoksta, nesužino iš kur ir koks maistas patiekiamas jų lėkštėse. Tėvai arba globėjai kartu su ugdymo įstaiga užpildo „Pagalbos vaiko savirūpai, kai vaikas serga lėtine neinfekcine liga, teikimo ugdymo įstaigoje planą“.
„Vaikai turi išmokti mėgti daržoves, vaisius ir žalumynus! Vaikučiai turi ragauti pakankamai daug kartų, nenustokite jiems siūlyti. Žinoma, pateikimas turi būti tinkamas Jūsų vaikui, jei vaikas atsisako daržovių, tai nereiškia, kad nemėgsta. Jei šiandien Jūsų vaikui nepatinka, pavyzdžiui, brokolis, pasiūlykite nors žiupsnelį kitą dieną. Atsipalaiduokite, jei vaikai, bijo paragauti kažko naujo, tai normalus ir laikinas reiškinys, jei neduodami „maisto pakaitalai”.
Taip pat svarbu išmokyti vaikus mėgautis maistu, gaminti su jais, valgymo metu susikoncentruoti į maistą ir jį gerai sukramtyti. Svarbus nuolatinis vaikų ugdymas savo pavyzdžiu įtraukiant į šeimos pokalbius mitybos temą. Ugdyti vaikus apie tai, ką reikia valgyti, kas yra mitybos pagrindas, kaip valgyti ir kiek reikia suvalgyti. Šeimose daržovės, vaisiai turi būti ant stalo, o ne saldainiai. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
Spalio mėnesį, „Bitučių“, „Drugelių“ ir „Žiogelių“ grupių vaikams vyko pamokėlės „Sveikos mitybos piramidė“. Ugdytiniai diskutavo apie maisto produktų įvairovę, sveiko maisto naudą žmogaus sveikatai, susipažino su sveikatos piramide, aptarė koks maistas yra „nesveikas maistas“ bei mokėsi pasakyti jam „NE“. Spalio 24 dieną „Žiogelių“ grupės vaikai tyrinėjo, uostė, ragavo įvairias daržoves, mokėsi pažinti, nusakyti spalvas, kartojo pavadinimus.
Kaip Formuoti Sveikus Valgymo Įpročius Namuose
Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų. Vaikai, valgantys gausiai pasaldintą maistą, gali nemėgti natūralaus skonio maisto produktų. Tačiau nuo per saldaus kaip ir nuo per sūraus, maisto galima atprasti. Po truputį mažindami cukraus kiekį, atpratinsime smaližių nuo saldumynų.
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo režimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu.
Sveikatos Priežiūra Ikimokyklinio Ugdymo Įstaigose
Sveikata - didžiausia asmeninė vertybė. Daugiau nei 50 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo. Kad žmogus rūpintųsi savo sveikata, jis turi apie ją išmanyti. Sveikatos priežiūros ugdymo įstaigoje tikslas - padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą organizuojant ir įgyvendinant ligų ir traumų profilaktikos priemones. Sveikatos priežiūra ugdymo įstaigoje vykdoma pagal ugdymo įstaigos sveikatos priežiūros veiklos planą, kuris yra ugdymo įstaigos metinės veiklos programos sudedamoji dalis.
Pagrindinės rekomenduojamos sveikatos priežiūros specialisto funkcijos bei jų įgyvendinimo priemonės vykdant sveikatos priežiūrą mokykloje numatytos Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos apraše (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl Sveikatos priežiūros mokykloje tvarkos aprašo patvirtinimo“). Privačiose ugdymo įstaigose Specialistas lankosi periodiškai ir kiekvieno vizito metu vykdo pagrindines sveikatos priežiūros funkcijas: vertina vaikų ugdymo aplinkos saugumą, teikia rekomendacijas dėl higienos sąlygų užtikrinimo, konsultuoja dėl sveikos mitybos organizavimo bei užkrečiamųjų ligų prevencijos. Jis aktyviai bendradarbiauja su pedagogais ir tėvais (globėjais, rūpintojais), teikia individualias konsultacijas vaikų sveikatos klausimais, prireikus inicijuoja ir organizuoja pirmosios pagalbos suteikimą. Specialistas organizuoja ir įgyvendina sveikatos ugdymo bei ligų prevencijos veiklas, padedančias vaikams formuoti sveikos gyvensenos įpročius.
Mitybos ir Higienos Normatyvai
Siekiant reikšmingai pagerinti vaikų maitinimą, parengtas Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-394. Šios tvarkos vykdymo priežiūrą atlikti pavesta vietiniams stebėtojams (visuomenės sveikatos priežiūros specialistams ar kitiems įgaliotiesiems asmenims ugdymo įstaigoje). Siekiant, kad vaikai būdami ugdymo įstaigose (įskaitant ikimokyklines įstaigas) visada gautų subalansuotą maitinimą, internete paskelbti pavyzdiniai fiziologines normas atitinkantys valgiaraščiai ir patiekalų receptūros.
Siekiant gerinti gyventojų sveikatą ir mitybą bei užtikrinti pakankamą su maistu gaunamų maistinių medžiagų ir energijos kiekį, nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Ugdymo įstaigoje vaikas praleidžia iki 50 proc. savo aktyvaus laiko, jo saugią aplinką reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas“.
Asmens higienos ugdymas ir pedikuliozės (utėlių) prevencija yra viena iš visuomenės sveikatos specialisto funkcijų ugdymo įstaigose. Ši sritis tiesiogiai prisideda prie vaikų sveikatos stiprinimo, saugios ugdymo aplinkos kūrimo ir neinfekcinių užkrečiamųjų ligų plitimo mažinimo. Visuomenės sveikatos specialistas (toliau - Specialistas), vertina, kaip ugdymo įstaigoje laikomasi higienos reikalavimų, ir teikia rekomendacijas jų gerinimui. Jam tenka atsakomybė ne tik stebėti aplinkos higieną, bet ir padėti vaikams formuoti kasdienius higienos įgūdžius. Specialistas organizuoja edukacines veiklas apie rankų plovimą, kūno priežiūrą, švaros svarbą, tvarkingą asmens higienos priemonių naudojimą. Reguliarūs užsiėmimai sveikatos temomis padeda vaikams suprasti, kodėl higienos laikymasis yra svarbus tiek jiems patiems, tiek jų aplinkiniams. Pedikuliozė - tai utėlėtumas, kuris gali pasireikšti bet kurioje ugdymo įstaigoje, nepriklausomai nuo aplinkos ar šeimos socialinės padėties. Efektyvi higienos ir pedikuliozės prevencija įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant Specialistui, pedagogams ir tėvams.
Pagalba Vaikams Sergantiems Lėtinėmis Ligomis
Lėtinės neinfekcinės ligos - tai yra ilgos trukmės ir paprastai lėtai progresuojančios ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, cukrinis diabetas, lėtinės kvėpavimo takų ligos ir psichikos sveikatos sutrikimai. Mokinių, sergančių lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis (toliau - LNL), savirūpai reikalingą pagalbą ugdymo įstaigoje organizuoja mokykla, vadovaudamasi VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO MOKYKLOJE TVARKOS APRAŠU, patvirtintu LR SAM 2005 m. gruodžio 30 d. Nr. Mokinio, sergančio LNL, savirūpai reikalinga pagalba mokymosi proceso metu organizuojama atsižvelgiant į mokinio poreikius ir gydytojų rekomendacijas pagal mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymą ir sudarius Mokymo sutartį su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokyklos direktoriumi ar jo įgaliotu atstovu, sveikatos priežiūros specialistu ir kitais švietimo pagalbos specialistais.
Tėvai arba globėjai kartu su ugdymo įstaiga užpildo „Pagalbos vaiko savirūpai, kai vaikas serga lėtine neinfekcine liga, teikimo ugdymo įstaigoje planą“ (toliau - Planas). Planas gali būti pildomas pasitelkus vaiką gydantį gydytoją. Vaistai laikomi ugdymo įstaigos sveikatos kabinete arba grupėje. Vaikui išduodami vartoti tik Plane nurodyti vaistai su nustatytomis vaistų vartojimo dozėmis, laiku ir vartojimo būdu. VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO MOKYKLOJE TVARKOS APRAŠAS yra patvirtintas LR SAM 2005 m. gruodžio 30 d. Nr.
Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. taip pat pabrėžia prevencijos svarbą.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #istaigu #ugdytiniu #mityba
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
