Ikimokyklinio ugdymo dalyviai

Ankstyvasis ugdymas apima ikimokyklinį ir priešmokyklinį vaikų ugdymą. Šiame etape vaikai įgyja pagrindus, kurie vėliau padeda sėkmingai dalyvauti bendrojo ugdymo procese. Ikimokyklinis ugdymas yra neformaliojo švietimo dalis ir nėra privalomas, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad vaikas auga socialinės rizikos šeimoje. Tėvai (globėjai) gali patys ugdyti vaiką namuose arba pasirinkti ikimokyklinio ugdymo programą. Vaikas gali būti ugdomas pagal šią programą nuo gimimo iki priešmokyklinio ugdymo pradžios, paprastai - iki 6 metų amžiaus.

Ikimokyklinio ugdymo programas vykdo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos, laisvieji mokytojai ar kiti švietimo teikėjai, tiek valstybiniai, tiek nevalstybiniai. Kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo įstaigos tipo, gauna „mokinio krepšelį“ - valstybės skiriamas lėšas 4 valandoms ugdymo per dieną (20 valandų per savaitę). Jei ugdymas trunka ilgiau, papildomas lėšas skiria įstaigos steigėjas, tėvai ar rėmėjai.

Priešmokyklinis ugdymas, taip pat priklausantis neformaliojo švietimo sistemai, tapo privalomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Jis pradedamas teikti vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinio ugdymo programą vykdo tos pačios įstaigos kaip ir ikimokyklinio ugdymo programas. Programos trukmė - ne mažiau kaip 640 valandų, o finansavimas, kaip ir ikimokykliniame ugdyme, apima „mokinio krepšelį“, kuriam esant poreikiui papildomas lėšas skiria steigėjai ar tėvai. Vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, skiriamos didesnės lėšos.

Bendrojo ugdymo etapai

Bendrasis ugdymas apima tris pagrindinius etapus: pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas. Vaikas privalo mokytis iki 16 metų, todėl šie etapai yra privalomi.

Pradinis ugdymas

Pradinis ugdymas yra formaliojo švietimo dalis ir trunka 4 metus (1-4 klasės). Jis pradedamas teikti vaikui, sulaukusiam 7 metų tais kalendoriniais metais, arba anksčiau, jei vaikas jau lankė priešmokyklinio ugdymo programą. Mokyklos, turinčios specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, gali pasiūlyti parengiamuosius mokymosi metus, per kuriuos per trejus metus įveikiami 1-2 klasių kursai. Pradinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos, taip pat valstybiniai ir nevalstybiniai švietimo teikėjai. Ugdymas vykdomas pagal mokyklos patvirtintą ugdymo planą, kuris rengiamas remiantis ministerijos patvirtintais teisės aktais. Kaip ir ankstesniuose etapuose, taikomas „mokinio krepšelis“, o trūkstamas lėšas padengia steigėjai ar tėvai.

Pagrindinis ugdymas

Pagrindinis ugdymas yra taip pat privalomas ir tęsiasi iki 16 metų, paprastai apimdamas 10 klasių. Jis susideda iš dviejų dalių: pirmoji dalis trunka 4 metus (5-8 klasės), antroji - 2 metus (9-10 klasės, arba I-II gimnazijos klasės). Pagrindinio ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos, finansuojamos „mokinio krepšeliu“. Mokyklos ugdymo planai rengiami pagal ministerijos nustatytus teisės aktus.

Vidurinis ugdymas

Vidurinis ugdymas, nors ir neprivalomas, yra garantuojamas valstybės. Jis trunka dvejus metus (11-12 klasės, arba III-IV gimnazijos klasės) ir apima privalomus bei pasirenkamus bendrojo ugdymo modulius, taip pat galimus profesinio mokymo modulius. Jei vidurinis ugdymas derinamas su profesiniu mokymu, programa gali trukti ilgiau nei 2 metus. Šį etapą vykdo bendrojo ugdymo mokyklos ar kiti švietimo teikėjai, o finansavimas užtikrinamas per „mokinio krepšelį“. Ugdymo planai rengiami pagal ministerijos nustatytus teisės aktus.

Profesinis mokymas ir aukštojo mokslo studijos

Profesinis mokymas nėra privalomas, tačiau valstybė garantuoja pirminio profesinio mokymo prieinamumą. Mokinys gali mokytis profesijos ne anksčiau kaip 14 metų. Jei mokinys nebaigė pagrindinio ugdymo, jis mokosi profesijos ir tuo pačiu metu pagal pagrindinio ugdymo programą. Baigusiems pagrindinį ugdymą, siūloma mokytis tik profesijos arba profesijos kartu su vidurinio ugdymo programa. Profesinio mokymo ir pagrindinio ugdymo programa trunka 3 metus, tiek pat ir profesinio mokymo su viduriniu ugdymu programa. Baigus formaliojo profesinio mokymo programą, įgyjama atitinkamo lygio kvalifikacija. Tęstinis profesinis mokymas apima formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.

Aukštojo mokslo studijos yra formaliojo švietimo dalis, vykdoma universitetuose ir kolegijose. Studijų programos yra trejų pakopų: pirmoji - profesinio bakalauro ir bakalauro, antroji - magistrantūros, trečioji - doktorantūros. Profesinio bakalauro studijas vykdo kolegijos, o bakalauro - universitetai. Magistrantūros ir doktorantūros studijas vykdo universitetai. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skirtos kvalifikacijai įgyti. Studijos gali būti nuolatinės (ne mažiau kaip 45 kreditai per metus) arba ištęstinės (ne daugiau kaip 45 kreditai per metus). Profesinio bakalauro ir bakalauro studijų apimtis - 180-240 kreditų, magistrantūros - 90-120 kreditų. Doktorantūros nuolatinė forma trunka iki 4 metų, ištęstinė - iki 6 metų. Valstybė finansuoja studijų vietas valstybinėse aukštosiose mokyklose, o geriausiai baigusiems bendrojo ugdymo mokyklą gali skirti valstybės studijų stipendijas.

Neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas

Neformalusis vaikų švietimas (NVŠ) apima neformalųjį švietimą ir formalųjį švietimą papildantį ugdymą (FŠPU). FŠPU skiriasi nuo NVŠ tuo, kad jis vykdomas pagal ilgalaikes programas, sistemiškai plečia žinias ir stiprina gebėjimus. Vaikas pagal NVŠ programą gali būti ugdomas nuo gimimo, o programas vykdo įvairios mokyklos ir kiti švietimo teikėjai. Neformaliai įgytos kompetencijos gali būti pripažintos kaip formaliojo švietimo dalis. Mokesčio dydis už NVŠ nustatomas valstybinių ir nevalstybinių įstaigų savininkų.

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šeimos gali ugdyti vaikus namuose pagal įvairias ugdymo programas, tačiau tam reikia savivaldybės pritarimo ir mokyklos, galinčios teikti pagalbą, sąrašo. Tėvams keliami reikalavimai užtikrinti vaiko socializaciją, sveikatos tikrinimą ir dalyvavimą mokyklos konsultacijose. Mokykla aprūpina vaiką vadovėliais, skiria konsultuojančius mokytojus ir du kartus per metus vertina mokinio pažangą.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas teikiamas asmenims nuo 18 metų. Jis apima įvairias mokymosi galimybes, skirtas asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui.

Ikimokyklinio ugdymo principai, tokie kaip ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė, žaismės principas, sociokultūrinis kryptingumas, integralumas, įtrauktis, kontekstualumas, vaiko ir mokytojo bendras veikimas, lėtojo ugdymo(si) principas ir reflektyvus ugdymas(is), užtikrina kryptingumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir kokybišką ugdymą(si). Svarbus šeimos ir mokyklos partnerystės principas, skatinantis bendradarbiavimą kuriant ugdymo(si) programą ir užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą.

Ikimokyklinio ugdymo sritys apima „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 sričių, kurios užtikrina optimalią vaiko potencinių galių ūgtį. Ugdymas vyksta įvairiose aplinkose - mokyklos vidaus ir lauko erdvėse, taip pat už mokyklos ribų. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, svarbi vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, iniciatyvoms atvira ir estetiškai patraukli aplinka. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas užtikrina lanksčią ir visiems vaikams prieinamą ugdymo(si) aplinką. Žaismės, judraus patirtinio ugdymosi, kultūrinių dialogų, kalbų įvairovės, tyrinėjimo ir gilaus mokymosi, realių ir virtualių aplinkų bei kūrybinių dialogų kontekstai skatina įvairiapusį vaiko ugdymą(si).

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vertybinės nuostatos, žinios, supratimas ir gebėjimai. Pavyzdžiui, vaikas domisi tuo, kas padeda augti sveikam ir saugiam, ragauja įvairų maistą, žino sveikos mitybos principus, supranta higienos svarbą, moka saugiai elgtis gatvėje ir su aplinkiniais, atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus. Taip pat skatinama fizinė raida: vaikas pralenda pro kliūtis, savarankiškai atsistoja, eina, bėga, lipa laiptais, meta ir spardo kamuolį, koordinuotai juda erdvėje. Lavinami smulkiosios motorikos įgūdžiai: vaikas tikslingai siekia daiktų, suima juos pirštais, perima iš vienos rankos į kitą, taisyklingai laiko rašiklį, pieštuką ir žirkles.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #dalyviai

• Atsiliepimai apie Maybelline Baby Skin
• Konkursas ir statybos darbai Lietuvoje
• ugdymo, kūrybos ir bendrystės erdvė
• Kaip išreikšti dėmesį ir šilumą gimtadienio proga
• Mitybos aspektai ikimokyklinukams