Muzika yra savita garsinio meno forma. Ją sudaro laike ir erdvėje sąmoningai dėstomi garsai bei jų struktūros, kuriuos kūrėjai, atlikėjai ir klausytojai apibrėžia kaip muziką. Savo esme muzika yra abstrakti, tačiau vidiniu turiniu ji mums atveria turtingą sociokultūrinių prasmių ir vertybių pasaulį. Šios prasmės ir vertybės yra kultūriškai įgyjamos muzikinio ugdymo procese.
Muzika yra universali žmogiškosios patirties ir kūrybos išraiška, savitas pasaulio pažinimo ir komunikavimo būdas. Ji svarbi kiekvienam asmeniui ir visuomenės nariui: atspindi individualių polinkių, poreikių, interesų įvairovę. Muzika pasižymi sociokultūrinių funkcijų įvairove ir yra būdinga visoms kultūrinėms bendrijoms. Savosios ir kitų kultūrų muzikos pažinimas atveria naujus patirties akiračius, padedančius orientuotis įvairialypiame dabarties ir praeities pasaulyje. Muzikavimas ir muzikos pažinimas turi ir savaiminę, ir instrumentinę ugdomąją vertę.

Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigų poreikis pradėtas tenkinti gana anksti. Pirmasis vaikų darželis Lietuvoje buvo atidarytas 1847 m. Klaipėdoje. Vėliau, 1915 m., dar vienas vaikų darželis atidarytas Kretingoje. Svarbiausias vaikų ugdymo kryptis suvaidino prof. Froebelio pedagogikos teorija, kuri ieškojo būdų vaikų būčiai gerinti. Nors istoriškai būta nuomonių, jog vaikų ugdymas išskirtinai priklauso tik šeimai ir „pareiga vien tik tėvams tepriklauso“, ilgainiui suprasta organizuoto ikimokyklinio ugdymo svarba.
Po Nepriklausomybės atgavimo ikimokyklinio ugdymo sistema pradėta kurti iš naujo, siekiant atkurti sugriautą šalies ūkį ir ekonomiką. Dabartiniame darželyje, kuris dažnai išlaikomas valstybės, muzikos pedagogės atlieka svarbų vaidmenį, o programos yra nuolat tobulinamos, įtraukiant muzikos kūrinius ir žaidžiami liaudies žaidimai.

Muzikinė veikla mokiniams leidžia patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį pasitenkinimą, skatina pasitikėjimą savimi. Ji ugdo discipliną, didina motyvaciją, gerina emocinę pusiausvyrą. Muzikavimas daro teigiamą poveikį ugdytinių intelektui, jų akademiniams pasiekimams. Mokymas(is) groti instrumentais lavina smulkiąją motoriką ir aktyvina skirtingas smegenų sritis.
Dainavimo praktika lavina mokinių klausą, balsą, išraiškos galimybes. Muzikavimas grupėje, kolektyvinis kūrybinių užduočių sprendimas lavina mokinių socialinius įgūdžius, ugdo empatiją. Muzika svarbi ir kaip psichologinės savireguliacijos būdas, gilinantis į muzikos sukeliamas emocijas ir būsenas, nagrinėjant pavyzdžius ir diskutuojant.
4 - 5 metų vaikų muzikinio ugdymo programos pagrindinis tikslas yra padėti vaikui įaugti į muzikinę kultūrą, ugdant vaiko gabumus, gebėjimus, įgūdžius, jautrumą muzikiniams ir nemuzikiniams garsams. Šios programos uždaviniai apima:
Programos principai ir vertybinės nuostatos glaudžiai siejasi su šiais tikslais, užtikrinant visapusišką vaiko muzikinę raidą.

Muzikos dalyko paskirtis - sukurti sąlygas ir galimybes mokiniams patirti muzikavimo džiaugsmą ir kūrybinį mėgavimąsi, plėtoti jų muzikinę estetinę patirtį, padėti pažinti kūrybines galias, atverti muzikinį kultūrinį horizontą. Nuoseklus ir sistemingas muzikinis ugdymas vyksta per įvairias muzikines veiklas, apimančias muzikavimą, muzikos kūrimą ir muzikos pažinimą bei vertinimą, muzikinės kultūros reiškinių, kontekstų nagrinėjimą ir sąsajų paiešką. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programose muzikos mokoma kaip atskiro dalyko. Svarbu pabrėžti, kad įgyvendinant muzikos pažinimo, raiškos ir vertybių refleksijos veiklas ir ugdymo turinį, svarbu juos derinti su įvairių dalykų bendrosiomis programomis.
Puoselėjamas įgimtas vaikų muzikalumas, lavinami ikimokykliniame amžiuje įgyti muzikinės raiškos gebėjimai. Vyrauja aktyvi muzikinė veikla. Dainuodami drauge ir po vieną, vaikai mokosi derinti savo balsą prie kitų, skirti dainuojamąjį ir šnekamąjį balsą. Jie ugdosi elementarius instrumentinio muzikavimo, saugaus elgesio su instrumentais įgūdžius: mokosi groti melodiniais, ritminiais instrumentais, kūno perkusijos priemonėmis. Vaikai mokosi fiksuoti muzikos idėjas (piešiniu ar tinkamomis muzikos programėlėmis), susipažįsta su natų rašto pradmenimis ir elementais. Aktyviai muzikuodami, žaisdami muzikinius žaidimus ir klausydamiesi muzikos, vaikai susipažįsta su muzikos elementais ir muzikos kalbos savybėmis. Jie mokosi saugiai judėti pagal muziką, stebėti ir jausti vieni kitus, reaguoti į klasės draugų judesius.

Toliau plėtojama muzikavimo ir muzikinės kūrybos patirtis. Atsižvelgiant į išlavėjusias balso galimybes, vaikai skatinami rinktis skirtingo pobūdžio dainas, įvairesnį ir sudėtingesnį repertuarą. Ugdomi pradiniai ansamblinio muzikavimo įgūdžiai (dviem pulkais, pritarimas burdonu, sutartinės, kanonai). Melodiniu instrumentu (pvz., dūdele, klaviatūra) mokomasi groti nedidelės apimties melodijas. Ritmo instrumentai ir kūno perkusijos priemonės naudojamos pritariant dainoms. Drauge kurdami bei atlikdami įvairią muziką, mokiniai mokosi bendrauti, bendradarbiauti. Kurdami (improvizuodami, komponuodami, aranžuodami), atlikdami kitas užduotis, jie mokosi sąmoningai operuoti muzikinės kalbos elementais ir struktūromis (melodiniais ir ritmo dariniais, forma ir išraiška).
Mokiniai skatinami įvairiomis formomis muzikuoti (visa klase, grupelėmis ir solo; dainuoti a cappella ir su pritarimu), išmėginti grojimą melodiniais (išilginė fleita, virtuali klaviatūra), ritminiais, harmoniniais instrumentais. Siekiama ugdyti mokinių kūrybiškumą, artistiškumą. Klausymosi ir muzikavimo repertuaras padeda plėsti mokinių muzikinį kultūrinį horizontą: įtraukiami įvairių stilių, skirtingų žanrų ir kultūrų muzikos pavyzdžiai. Muzikuojant, kuriant, klausantis muzikos ir ją analizuojant, plėtojama mokinių muzikinės kalbos patirtis, turtinamas muzikinės kalbos žodynas, muzikos elementų ir struktūrų supratimas, apibendrinamos ir susisteminamos pradinėje mokykloje įgytos žinios. Per muzikinės kalbos elementų, struktūrų ir procesų pažinimą siekiama glaudesnių sąsajų su matematika ir lietuvių kalba.

Šiame koncentre daugiausia dėmesio skiriama paauglių muzikinės tapatybės paieškoms. Skatinamas populiariosios muzikos žanrų ir pasaulio muzikinių kultūrų įvairovės pažinimas. Muzikavimo repertuaras sudaromas taip, kad apimtų pramoginės ir populiariosios muzikos žanrų ir stilių įvairovę, parodant platesnes kūrinių pasirinkimo galimybes. Akcentuojami vertybiniai pasirinkimo aspektai, muzikos svarba konstruojant savąją kultūrinę tapatybę, įtaka kasdienio gyvenimo kokybei. Mokiniai susipažįsta su populiariosios, džiazo, roko, elektroninės muzikos stilių įvairove, šios muzikos socialiniais kontekstais. Skatinama gilesnė pažintis ir su kitų tautų, kultūrų, kitų žemynų muzika, pabrėžiamos sąsajos su geografija. Ugdoma pagarba kultūrų ir vertybių įvairovei, empatiškumas. Mokomasi šią muziką pažinti, nagrinėti ir lyginti kūrinius, vertinti remiantis argumentuotais kriterijais. Muzikavimo ir kūrybos praktika siejama su nagrinėjamų kultūrų muzikos pavyzdžiais ir stiliais.
Siekiama ugdyti nuodugnesnį muzikos stilių supratimą, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą ir klausomos muzikos nagrinėjimą. Mokomasi atlikti įvairesnės sudėties skirtingų stilių ir žanrų vokalinę ir instrumentinę muziką; skatinama muzikuoti grupelėmis, dainuoti dviem ar daugiau balsų; mokomasi akomponuoti. Mokiniai skatinami kurti (improvizuoti, aranžuoti, komponuoti) pagal nagrinėjamos muzikos pavyzdį ar ruošinį, mokomasi pasirinkti komponavimo būdus, strategijas ar technikas, siekiama atskleisti pasirinkto žanro supratimą, demonstruoti muzikinio stiliaus nuovoką. Klausantis muzikos pavyzdžių, juos nagrinėjant, siekiama ugdyti muzikos istorinio, kultūrinio ir socialinio konteksto supratimą. Aptariama muzikos socialinių ir kultūrinių funkcijų įvairovė, analizuojamos sąsajos bei analogijos su kitais menais, literatūra. Ieškoma glaudesnių prasminių muzikos ryšių su asmeniniu mokinių gyvenimu. Nagrinėjant istorinių stilistinių epochų muzikos pavyzdžius, gilinamas istorinio konteksto supratimas, pabrėžiamas ryšys su istorija.
Plėtojami mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Siekiama, kad repertuaras apimtų vokalinę ir instrumentinę muziką, stilių ir žanrų įvairovę; muzikuojama po vieną ir grupėmis, vienu ir (ar) keliais balsais; praktikuojami įvairūs muzikiniai vaidmenys: solisto, ansamblio dalyvio, akompaniatoriaus. Atsižvelgiant į mokinių galimybes ugdymo turinys diferencijuojamas, individualizuojamas. Plėtojami mokinių gebėjimai kurti, generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, atskleidžiant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai vertina Lietuvos muzikinio gyvenimo raidą ir jos aplinkybes, lygina su pasaulio tautų muzikinėmis tradicijomis, aptaria santykį su Europos ir pasaulio muzikine kūryba.
Plėtojami ir gilinami mokinių gebėjimai turimos muzikinės patirties pagrindu, pasitelkiant muzikavimą, kūrybą, klausomos muzikos ir muzikinės kultūros reiškinių analizavimą. Didesnis dėmesys skiriamas pasaulio muzikos pavyzdžiams ir sąsajoms su mūsų tautine kultūra. Mokiniai dalyvauja renkantis atliekamą repertuarą, atsižvelgiama į jų muzikinį skonį, interesus ir gebėjimus. Ugdymo turinys aktualizuojamas, diferencijuojamas, individualizuojamas atsižvelgiant į mokinių galimybes ir į ateities pasirinkimus. Tobulinami mokinių gebėjimai kurti, generuoti muzikines idėjas, ieškoti kūrybos ir jos atlikimo formų ir priemonių įvairovės, puoselėjant savo muzikinių gebėjimų ir interesų savitumą. Analizuojant muziką, gilinami mokinių gebėjimai kritiškai vertinti muzikinę kūrybą, muzikinės kultūros reiškinius, kūrinio giluminės prasmės atskleidimą. Rengiami ir įgyvendinami muzikiniai, kultūriniai, tarpdalykiniai projektai. Nagrinėjant muzikinių kultūrų kontekstus ir jų jungtis, mokiniai gilinasi į nacionalinių mažumų muziką, pasaulio muzikinių kultūrų pavyzdžius, juos lygina ir vertina santykyje su Lietuvos kultūra.

Įgyvendinant ugdymo programą, per muzikos pamokas ugdomos šios esminės kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Programoje išskiriamos keturios pasiekimų sritys:
Šios sritys viena kitą papildo ir siejasi tarpusavyje, atspindėdamos muzikos kūrimą, atlikimą, vertinimą ir klausymąsi. Kiekvieno koncentro pasiekimai suformuluoti atsižvelgiant į mokinių raidos ir amžiaus tarpsnių ypatumus bei anksčiau įgytą mokymo(si) patirtį. Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai, kurie suprantami kaip žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų visuma. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais:
| Pasiekimų lygis | Aprašymas (Trumpai) |
|---|---|
| Slenkstinis (1) | Pradinis žinių ir gebėjimų lygis |
| Patenkinamas (2) | Pakankamas žinių ir gebėjimų lygis |
| Pagrindinis (3) | Geras žinių ir gebėjimų lygis |
| Aukštesnysis (4) | Puikus žinių ir gebėjimų lygis |
Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama šešiuose ugdymo koncentruose: 1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 ir I-II gimnazijos klasės, bei III-IV gimnazijos klasės. Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinių ir supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas.

tags: #ikimokyklinio #muzikos #planai