Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sistema Italijoje: nuo struktūros iki „Reggio Emilia“ filosofijos

Italijos švietimo sistema pasižymi ilga istorija ir unikaliomis ypatybėmis, ypač ankstyvojo ugdymo srityje. Mokyklų sistemą reglamentuoja Švietimo, universitetų ir mokslo ministerija (MIUR), kuri skatina mokintis 6-18 metų amžiaus vaikus. Italijoje, mokyklinis ugdymas yra suskirstytas į keturis etapus: ikimokyklinis, pradinis, vidurinis ir aukštasis išsilavinimas. Studijas Italijoje įstatymas apibrėžia kaip teisę pareigą: teisę į mokslą ir pareigą lankyti mokyklą iki 14 metų. Vaikų lankymas ugdymo įstaigas yra privalomas nuo 6 metų iki 16 metų.

Ikimokyklinio ugdymo organizavimo ypatumai ir patirties Italijoje teorinė analizė atskleidžia, kad valstybė rūpinasi ikimokykliniu ugdymu nuo 1977 metų. Ikimokyklines įstaigas lanko apie 50 % visų 3-5 metų vaikų. Privalomas mokslas yra nemokamas, tačiau veikia ir privačios bendrojo lavinimo mokyklos.

Italijos švietimo sistemos struktūros schema

Italijos švietimo sistemos raida ir struktūra

Švietimo sistema susiklostė 19 amžiaus antroje pusėje. 1859 metais įvykdyta Casati reforma, kuri centralizavo švietimą, valdymą sutelkiant Švietimo ministerijoje, ir sudarė bendras mokymo programas visų tipų mokykloms. Atėjus į valdžią fašistams 1923 metais buvo įvykdyta antroji - Gentile’s - švietimo reforma, kurios metu įvestas privalomas aštuonmetis mokslas. Įvesta lotynų kalba, tik ją mokantieji galėdavo pasirinkti pilnąją vidurinę mokyklą ar stoti į universitetą. 1948 metų konstitucija nustatė aštuonmetį privalomą mokslą 6-14 metų vaikams.

Šiuolaikinėje Italijoje, privalomas išsilavinimas iš viso trunka 10 metų: 5 metai pradinėje mokykloje, 3 metai vidurinėje mokykloje ir 2 metai profesinėse orientavimo mokyklose. Italijoje švietimas yra nemokamas tik privalomam pradiniam studijų lygiui. Vadovėliais aprūpina mokykla, o tėvai pasirūpina tik kanceliarinėmis priemonėmis.

Toliau pateikiama išsami Italijos švietimo sistemos struktūra:

Ugdymo etapas Amžius Privalomumas Aprašymas
Asilo nido (lopšelis) 6 mėn. - 3 m. Neprivalomas Skirtas ikimokykliniam ugdymui, vaikų ruošimui pradiniam ugdymui ir auklėjimui. Paslaugomis dažniausiai naudojasi dirbantys tėvai.
Scuola materna (motinos mokykla) 3 m. - 6 m. Neprivalomas Trunka trejus metus pagal nustatytą švietimo programą. Yra privačių, viešų ir religinių darželių.
Istruzione primaria (pradinis ir žemesniosios pakopos vidurinis ugdymas) 6 m. - 13 m. Privalomas Apima 5 metų pradinę mokyklą (scuola primaria) ir 3 metų žemesniosios pakopos vidurinę mokyklą (scuola secondaria di primo grado). Perėjimas iš pirmojo į antrąjį lygį yra automatiškas.
Istruzione secondaria (aukštesniosios pakopos vidurinis ugdymas) 14 m. - 19 m. Privalomas Trunka 5 metus. Baigus penktus metus, mokiniai turi išlaikyti valstybinį baigiamąjį egzaminą, kuris yra privalomas, norint stoti į universitetus. Galima rinktis meno mokyklą, licėjų, technikos ar profesinę mokyklą.
Aukštasis išsilavinimas Nuo 19 m. Neprivalomas Apima universitetus, technikos universitetus, institutus, akademijas, aukštąsias neuniversitetines mokyklas.

Ikimokyklinio ugdymo organizavimo ypatumai

Ikimokyklinis ugdymas Italijoje suskirstytas į du pagrindinius etapus. Pirmasis etapas yra darželis, vadinamas Asilo nido, skirtas vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų. Šių darželių lankymas nėra privalomas. Tokio tipo įstaigos užsiima ikimokykliniu ugdymu, vaikų ruošimu pradiniam ugdymui ir vaikų auklėjimu. Šių įstaigų paslaugomis naudojasi tik dirbantys tėvai, kurie negali būti su savo vaikais visą dieną.

Antrasis ikimokyklinio ugdymo etapas yra darželis, vadinamas „motinos mokykla“ (scuola materna). Šis darželis skirtas vaikams nuo 3 iki 6 metų, ir jo lankymas taip pat yra neprivalomas. Šis ugdymo laikotarpis trunka trejus metus pagal nustatytą švietimo programą. Darželių tipai yra trys: privatūs, valstybiniai ir religiniai.

Priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Toks ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau tėvų prašymu, jeigu vaikas yra pakankamai tam subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5-eri metai. Tai tarpinė ugdymo grandis tarp ikimokyklinio ugdymo ir pradinės mokyklos.

Ugdymo turinio ir veiklos organizavimo ypatumai

Italijos ikimokyklinio ugdymo įstaigos stengiasi stiprinti vaikų kūrybiškumo įgūdžius, savarankiškumą, mokymosi procesą ir socialines nuostatas. Vaikai dažniausiai ten nėra skirstomi pagal metus, jie skirstomi pagal išsivystymo lygį. Italijos mokyklos turi priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais. Mokyklos sukuria tokią aplinką, kad vaikai dirba ir žaidžia bendruomenėse, taip mokosi gerbti kitus asmenis ir skirtingus požiūrius.

Ugdymo sistema nuosekliai ir logiškai supažindina vaikus su medžiaga. Vaikai mokosi laisvai reikšti atsakomybę, savęs kontroliavimą ir gilina bendravimą su kitais žmonėmis. Italijos ugdymo sistema stengiasi ugdyti vaikų ankstyvą raštingumą, vaiko vystymąsi ir pažintinį tobulėjimą, ir skatinti juos tapti gerais visuomenės nariais.

Vaikai, žaidžiantys ir besimokantys grupėje Italijos darželyje

„Reggio Emilia“ ugdymo filosofija: inovatyvus požiūris iš Šiaurės Italijos

Reggio Emilia - miestelis Šiaurės Italijoje, ryškus originaliais pasiekimais švietimo srityje. Čia pedagogų ir tėvų kūrybingo bendradarbiavimo dėka išplėtota unikali vaikų ugdymo sistema, pelniusi tarptautinį pripažinimą. Reggio Emilia yra miestas šiaurės Italijoje, kur po Antrojo pasaulinio karo mokytojai, tėvai ir vaikai susibūrė ir pradėjo kartu kurti visuomenę.

1991 metais ekspertų grupė šį pedagoginį požiūrį įvardijo kaip geriausią ikimokyklinių įstaigų darbo kryptį. Tais pačiais metais, JAV savaitraščio „Newsweek“ duomenimis, RE darželiai buvo pripažinti geriausiais pasaulyje. „Geriausio darželio pasaulyje“ vardą 1991 metais davė amerikiečių žurnalas Newsweek. Dr. Claudia Giudici teigia, kad nežinoma, pagal kokius kriterijus jis taip įvertino Reggio Emilia ugdymo įstaigas, bet žinoma, jog kiekvieną dieną dirbama tam, kad kurtų ugdymo įstaigas, kuriose ugdymas iš tiesų būtų bendrasis gėris.

Siekiant keistis pedagogų ir tyrėjų patirtimi tarptautiniu mastu, 1994 metais Italijoje buvo įkurtas RE tarptautinis centras. Nuo to laiko RE pedagoginis požiūris paplito visame pasaulyje: Vakarų bei Šiaurės Europoje, Australijoje, Kanadoje, JAV, Pietų Amerikoje, Azijos šalyse.

„Reggio Emilia“ pedagogikos esmė

„Reggio“ programos orientuotos į šeimą ir skirtos vaikams iki 6 metų. Reggio Emilia pedagogika nėra naujoviškas modelis ar pamiršta teorija. Teisingiau tai apibūdinti kaip visiškai kitokio požiūrio į vaikus ir jų auklėjimo patirtį. Reggio Emilia ugdymo filosofijos centre yra vaikai, sąveikaujantys su kitais vaikais, su suaugusiais, su pasauliu. Vaikai laikomi gebančiais nuo pat gimimo konstruoti savo mokymąsi ir ryšius su kitais.

Reggio Emilia metodo įkvėpėjas yra Loris Malaguzzi, kuris teigia, jog vaikas turi mažiausiai šimtą kalbų, įvairiarūšių simbolinių kalbų. Šiomis kalbomis vaikas išreiškia individualumą, gauna žinių apie supantį pasaulį. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir pagrindinis savo augimo veikėjas. Sara De Poi pabrėžia, kad Reggio ugdymo esmė yra pripažinti, kad nuo pat gimimo vaikas turi teisių ir kompetencijų. Jis išreiškia save ir bendrauja 100 kalbų (pvz.: žodžiai, jausmai, judėjimas, gimnastika, sportas, šokis, piešimas ir kt.).

Aplinka kaip „trečiasis mokytojas“

Svarbų vaidmenį „Reggio Emilia“ pedagogikoje atlieka erdvės, kuriose vyksta ugdymas. Parengti, pasiūlyti ar atrasti vaikų kontekstai (architektūros objektai, interjero elementai, instrumentai, medžiagos) prisideda prie mokymo kokybės tiek pat, kaip ir mokytojai. Neveltui Reggio Emilia ugdymo filosofijos kūrėjas Loris Malaguzzi, kalbėdamas apie ugdymo erdvę, apibūdino ją metafora „trečiasis mokytojas“. Aplinka „Reggio Emilia“ pedagogikoje vaidina trečiojo auklėtojo vaidmenį ir maksimalus dėmesys skiriamas vaikų jausmams ir emocijoms.

„Reggio Emilia“ darželio ugdymo aplinka su įvairiomis medžiagomis kūrybai

Atelierista - meninio ugdymo specialistas

Septintajame dešimtmetyje Reggio lopšeliuose ir darželiuose padarytas revoliucinis pasirinkimas: pedagoginį išsilavinimą turintiems auklėtojams partneriu paskirtas ir žmogus, turintis meninį išsimokslinimą (itališkai atelierista). To reikėjo, kad nuosekliai laikytumėmės idėjos, jog vaikai pažįsta pasaulį per 100 kalbų. Priešingai nei kitose ugdymo praktikose, kurios taip pat pripažįsta meninių disciplinų svarbą, Reggio sistemoje atelierista laikomas ne mokytoju, bet ugdytoju, kuris dirba sujungdamas pedagoginę ir meninę dimensiją, glaudžiai bendradarbiaudamas su mokytojais ir kitu darželio personalu (ugdymo vadovais, virėjais, padėjėjais). Be to, atelierista, įnešęs į pedagoginę aplinką ir meninę dimensiją, padidino suvokimą, kad vaikų (taigi, ir visų žmonių) pažinimo būdas iš prigimties yra estetinis: estetika ir epistemologija yra sinonimai.

Sara De Poi priduria, kad suaugusiajam visada tenka atsakomybė kurti ir naudoti taisykles, kurios leistų vaikui jaustis saugiai, bet tuo pat metu suaugusysis turi padėti suprasti šių taisyklių prasmę. Be to, vyresnieji turėtų skatinti suvokimą, kad mus supa kiti žmonės, ir būtinybę laikytis tvarkos bei tokio elgesio, kuris leistų darniai sugyventi kartu.

Tėvų įsitraukimas ir bendruomenės svarba

Sara De Poi teigia, kad Reggio Emilia ugdymo įstaigos priima visus tėvus su jų skirtumais ir nelaiko jų auklėjimo nevykusiu. Kasdieniame dialoge mokytojai kviečia tėvus papasakoti apie savo ugdymo sampratą, sunkumus, abejones.

Dr. Claudia Giudici, svarbi Emilijos Redžo miesto švietimo sistemos figūra, pamini Harvardo psichologą Howardą Gardnerį, kuris savo knygoje „Five Minds for the Future“ kalba apie Reggio Emilia miestą kaip apie etinės bendruomenės pavyzdį, kurio šaknys slypi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Gardnerio vertinimo kriterijai apima savanorystės organizacijų ir į jas įsitraukusių miestiečių skaičių, didelį dėmesį politikai, nukreiptai į pamatines žmogaus teises (mokykla, sveikata ir t. t.), taip pat ypač gerus socialinės gerovės rodiklius.

Šiuolaikinės tendencijos: skaitmenizacija ir Erasmus+ projektai

Šių dienų mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos kasdienybę sunku įsivaizduoti be kompiuterinių technologijų. Paradoksalu, bet būtent šiose įstaigose galime įžvelgti didžiulį potencialą ir atrasti daugybę neišnaudotų galimybių, kaip galima sėkmingai integruoti informacines komunikacines technologijas (IKT) į ankstyvąjį vaikų ugdymą. Atsižvelgiant į realų poreikį stiprinti ankstyvojo ugdymo mokytojų įgūdžius darbui su skaitmeniniu turiniu ir priemonėmis, kilo idėja teikti paraišką Erasmus+ projektui „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo institucijų prisitaikymas prie skaitmeninio amžiaus“.

Projekto partneriai tiki IKT galia, kuri motyvuoja ir skatina vaikus plėsti jų pasaulio suvokimo lauką, bendravimą ir mąstymą bei ugdyti jų vertybių spektrą. Projektu siekiama prisidėti prie socialinio vystymosi ir visuomenės gerovės stiprinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimą kurti naujovišką turinį ir jį panaudoti savo pačių ugdymosi procese. Projekto tikslas yra ne tik suteikti mokytojams galutinį projekto veiklų metu sugeneruotą produktą, bet ir paskatinti juos kurti savo priemones, kurias galėtų panaudoti darbui su savo ugdytiniais.

tags: #ikimokyklinio #ir #priemokykliniougdymo #organizavimasir #patirtis #italijoje



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems