Tobulinama ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veikla per gerosios praktikos sklaidą

Švietimo įstatymas numato, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo kokybę užtikrina valstybė. Už savivaldybių teikiamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą atsako savivaldybės.

Savivaldybės, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, teikia pritarimą įstaigos parengtai ikimokyklinio ugdymo programai. Kiekviena įstaiga rengia savo ikimokyklinio ugdymo programą. Tuo tarpu Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra nacionaliniu lygiu patvirtinta programa, kuria vadovaujasi visi priešmokyklinio ugdymo teikėjai.

Kadangi valstybės lygiu nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo tvarkos, dalis savivaldybių yra pasitvirtinusios savo neformaliojo švietimo mokyklų (kartu - ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų) vertinimo tvarkos aprašus. Savivaldybės kaip įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos organizuoja ar pačios atlieka švietimo įstaigų auditus, temines patikras. Mokyklos pačios gali atlikti savo veiklos įsivertinimą. Mokyklos veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba.

Iki 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusi sukurti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo sistemą. Savivaldybės gali būti patvirtinusios savo įstaigų išorinio vertinimo tvarką. Valstybės kontrolė 2018 m. rugsėjo 27 d. paskelbtoje veiklos audito ataskaitoje „Ar išnaudojame ikimokyklinio ugdymo galimybes sėkmingesnei vaikų ateičiai užtikrinti“ nurodė, kad Neformaliojo švietimo mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašus yra pasitvirtinusios 30 proc. šalies savivaldybių.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos įsivertinimas ir vertinimas

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos įsivertinimas atliekamas pagal dar 2005 m. patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką. Metodikos paskirtis - padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtų gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę. Pagal tam tikrus požymius vertinamos šios sritys mokykloje: etosas; vaiko ugdymas ir ugdymasis; vaiko ugdymo(si) pasiekimai; parama ir pagalba vaikui, šeimai; ištekliai ir mokyklos valdymas. Įsivertinus šias sritis, nusistatomi privalumai ir trūkumai.

Pastebėta, kad kai kurios mokyklos, vertindamos savo veiklą, naudojasi bendrojo ugdymo mokykloms skirta priemone - Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų veikla vertinama per atestaciją - taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokytojų.

Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos vertinimas

Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą atlieka Nacionalinė švietimo agentūra (anksčiau - Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra) ir jos rengiami išoriniai vertintojai. Tai yra nacionaliniu lygiu veikianti institucija, ruošianti nacionalinius vertintojus visos Lietuvos mokykloms vertinti.

Bendrojo ugdymo mokyklos įsivertinimą atlieka pačios. Išoriniu vertinimu siekiama paskatinti mokyklas siekti geresnės ugdymo(si) kokybės, geresnių mokinių pasiekimų ir taip mokykloms tobulėti. Mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas yra formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas.

Vertinimo tipai ir metodai

• Visuminis: vertinama visa mokyklos veikla.
• Teminis: vertinama mokyklos veikla, gilinantis į švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą). Šiuo atveju rodikliai gali būti perstruktūruojami atsižvelgiant į nustatytą aktualią temą (problemą, klausimą).
• Rizikos: vykdomas mokyklos veiklos rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir veiklos tobulinimo galimybių numatymas. Analizuojami 3 mokyklos veiklos sričių (rezultatai, pagalba mokiniui, ugdymo(si) procesas) rodikliai. Praėjus metams po rizikos vertinimo analizuojami gauti duomenys apie mokyklos veiklos kokybės kaitą ir mokyklos vadovo veiklos vertinimo rezultatus. Praėjus dvejiems metams organizuojamas pakartotinis vertinimas.

Vertinimo procesas prasideda mokyklos įsivertinimu. Su juo susipažinę išorės vertintojai vizituoja mokykloje ir renka informaciją. Vertinimo mokykloje metu daugiausiai dėmesio skiriama ugdymo proceso stebėjimui (tam skiriama ne mažiau kaip 75 procentai vertintojų darbo mokykloje laiko). Vertinant mokyklos veiklą naudojami penki vertinimo lygiai. Mokykla su išorinio vertinimo išvadomis supažindina mokinius ir jų tėvus.

Mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo metodikos

Bendrojo ugdymo mokykla savo įsivertinimą organizuoja pagal Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodiką. Įsivertinimą gali inicijuoti mokyklos vadovas. Atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba.

Vertinimo sritys

Mokyklos veikla vertinama sritimis: rezultatai, ugdymas(is) ir mokinių patirtys, ugdymo(si) aplinkos, lyderystė ir vadyba. Atliekant vertinimą, šios sritys detalizuojamos temomis. Pastarosios skaidomos į rodiklius. Kaip atskira sritis neišskirta mokyklos kultūra.

• Platusis (arba visuminis) įsivertinimas: Jo metu, atsižvelgus į mokyklos tipą, jos kontekstą, mokyklos bendruomenė vertina visas sritis, temas ir rodiklius.
• Teminis įsivertinimas: Iškilusios mokykloje problemos analizė. Problemos analizė pradedama problemos, išreiškiančios neatitikimą tarp esamos ir pageidaujamos padėties, identifikavimu.

Įsivertinimo metodai

Atliekant įsivertinimą yra renkami patikimi duomenys, pasirenkant tinkamus socialinio tyrimo metodus. Duomenims rinkti ir jiems apdoroti rekomenduojama naudotis tiesiogine internetine sistema www.iqesonline.lt.

Vertinimo procesas susideda iš šių etapų:

1. Pasirengimo etapas.
2. Įsivertinimo plano parengimo etapas.
3. Atsiskaitymo ir informavimo etapas. Apie mokyklos veiklos kokybės apibendrintus įsivertinimo rezultatus ir tobulinimo kryptis informuojama mokyklos bendruomenė, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kiti suinteresuoti asmenys. Konkretūs įsivertinimo metu gauti duomenys yra konfidenciali mokyklos bendruomenės informacija.

Gerosios praktikos sklaida ir mokymai

Siekiant tobulinti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklą, svarbu skatinti gerosios praktikos sklaidą ir organizuoti kvalifikacijos kėlimo mokymus. Tai padeda pedagogams dalintis patirtimi, įgyti naujų žinių ir įgūdžių, diegti inovatyvius ugdymo metodus.

Pateikiami įvairių mokymų programų pavyzdžiai, skirti skirtingoms tikslinėms grupėms:

• Neformaliojo švietimo pedagogams: Mokymai apie ugdymo(-si) motyvaciją, scenos etiką, netradicines ugdymo(si) aplinkas, išmaniųjų technologijų taikymą muzikos mokyklose.
• Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo (IU-PU) įstaigų pedagogams: Mokymai apie veiklos kokybės įsivertinimą, Geros mokyklos koncepciją, duomenų analizavimą, pokyčių valdymą, įtraukųjį ugdymą.
• Bendrojo ugdymo mokyklų pedagogams: Mokymai apie inovatyvius ir kūrybiškus mokymo(si) metodus, kompetencijų ugdymą, skaitmeninius išteklius, atnaujintas bendrąsias programas, STEAM sritis.
• Pagalbos mokiniui specialistams: Mokymai apie struktūruoto ugdymo taikymą, elgesio ir emocinių sunkumų valdymą, bendravimą su tėvais, priemonių pritaikymą, grupinę veiklą.
• Fizinio ugdymo mokytojams: Mokymai apie šiuolaikinius mokymo(si) metodus, fizinio ugdymo integraciją su kitais dalykais, pasiekimų vertinimą, IKT taikymą pamokose.
• Pedagoginiams darbuotojams: Dailės terapijos metodai savęs pažinimui ir atsipalaidavimui, fraktalų jėga.
• Vaiko gerovės komisijų nariams: Mokymai apie smurto prevenciją, VGK veiklą krizių metu, darbą su SUP vaikais, bendravimą ir bendradarbiavimą.

Viena iš inovatyvių STEAM sričių ugdymo metodų taikymo ikimokyklinio ugdymo kokybei gerinti yra "Coding express" komplektas, apimantis LEGO kaladėles, metodiką ir virtualią erdvę. Taikant šį metodą, pedagogai mokosi modernias šiuolaikines technologijas taikyti ikimokyklinio ugdymo srityje, skatinant vaikų praktines veiklas. Po projekto įgyvendinimo numatoma sukurti "Virtualų STEAM metodikos centrą" "Mūsų darželis" platformoje, kuriame bus patalpinta metodinės pagalbos priemonių.

Taip pat svarbu nuolat besikeičiančioje aplinkoje vadovams tikslingai pasirinkti veiklos tobulinimo prioritetus, kuriuos nusistatyti padeda veiklos kokybės įsivertinimas. Vienas iš būdų siekti pagerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybę yra kurti atskirų įstaigų vertinimo sistemą, kurią sudarytų tiek pačių įstaigų vykdomas vidaus mokyklos kokybės vertinimas (įsivertinimas), tiek mokykloje vykstančių procesų vertinimas, kurį atlieka ugdymo įstaigos veiklose tiesiogiai nedalyvaujantys išorės vertintojai (išorinis vertinimas).

Įgyvendinę programas, dalyviai atnaujins ir pagilins profesines veiklos tyrimo ir duomenų analizavimo, darbo komandoje, lyderystės kompetencijas, pasidalins geriausia praktine patirtimi bei diegs neformaliojo švietimo įstaigose įsivertinimo ir vertinimo kultūrą.

tags: #ikimokyklinio #ir #bendrojo #ugdymo #mokyklu #veiklos

• Saugumas ir rekomendacijos plaukiant baidarėmis laukiantis
• Jaunimo sporto pasiekimai Pakruojyje
• Vaikiškos mašinos kaip dovana
• Marijos gimimo istorija, prasmė ir tradicijos
• Deividas Eberhardas apie vaikų įkaitus