Specialiųjų poreikių vaikų ugdymas ikimokykliniame amžiuje: išsamus gidas

Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti vaikui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.

Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas ir vertinimas

Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.

Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.

Vėliau, esant poreikiui, mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą.

Siekiant užtikrinti vaiko specialiųjų poreikių ugdymą, tėvai į ugdymo įstaigą turi pristatyti specialiosios pedagoginės tarnybos išduotas pažymas:

• Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo.
• Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo.

Tėvai, pasirašydami šias pažymas, pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą ir reikalingą pagalbą. Specialioji pagalba vaikui, kuriam jos reikia, teikiama ugdymo įstaigoje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą.

Ikimokyklinio ugdymo principai ir aplinkos

Ikimokyklinio ugdymo gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir ugdymo įstaigos partnerystės principas: Ugdymo įstaiga ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptys - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Vaikų ugdymas(is) vyksta ugdymo įstaigos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už ugdymo įstaigos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Išskiriami šie ugdymo(si) kontekstai:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
• Žaismės kontekstas: paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalijantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: padeda kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime.
• Kalbų įvairovės kontekstas: paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: atliepia prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukia juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus.
• Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: papildo ir praplečia realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą, saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Ikimokyklinio ugdymo sritys ir pasiekimai

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys:

1. „Mūsų sveikata ir gerovė“
2. „Aš ir bendruomenė“
3. „Aš kalbų pasaulyje“
4. „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“
5. „Kuriu ir išreiškiu“

Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Pavyzdžiai gebėjimų ir vertybinių nuostatų (Mūsų sveikata ir gerovė)

Ikimokykliniame amžiuje didelis dėmesys skiriamas kasdieniams įgūdžiams ir sveikos gyvensenos pagrindams, kurie yra gyvybiškai svarbūs specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Štai keli esminiai gebėjimai ir vertybinės nuostatos iš srities „Mūsų sveikata ir gerovė“:

Ugdymo metodai ir strategijos

Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Vaikai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo procese taikomi įvairūs metodai:

• Pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas.
• Spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, paprastieji ir kompiuteriniai žaidimai.
• Praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai.
• Judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, loginės užduotys.

Vaikai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.

Atsižvelgiant į specifinius sutrikimus, taikomos specialiosios priemonės ir metodai:

• Sutrikusios klausos vaikams: daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu.
• Sutrikusios regos vaikams: ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi.
• Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikams: ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pratybų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti.

Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Ugdant vaikus namuose, specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos valandos per savaitę, atsižvelgiant į sutrikimo pobūdį. Pavyzdžiui, vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus.

tags: #konferencija #seminaras #spec #poreikiu #vaiku #ugdymas

• Plačiau apie 22 nėštumo savaitę
• sužinokite, kodėl pasireiškia pykinimas nėštumo metu
• Sukurkite nepamirštamą šventę su tinkamomis dekoracijomis
• raudonį mažinantys ir drėkinantys Babe Laboratorios kremai
• tinkamiausią dantų šepetėlį vaikams