Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aplanko pildymas: principai ir pavyzdžiai

Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių anksčiau tikriausiai nežinojo. Vienas iš jų - ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų stebėjimas ir fiksavimas. Kiekvienas vaiko pasiekimas yra įvertinamas skaičiumi, nurodant konkrečius „žingsnius“. Šį vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai, naudodamiesi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“, kuriame pateikiami vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai.

Vertinimo organizavimas ir tikslai

Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas, yra privalomas. Tuo tarpu privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet atliekamas - tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.

Svarbu pabrėžti: tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vertinimas rudenį yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalybės ir į ką reikėtų atkreipti daugiau dėmesio.

Pasiekimų vertinimo pavyzdys

Įsivaizduokime, kad ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus, skirtus 0-3 metų vaikams, ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim, Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats.

Ugdymo principai ir sritys

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo kryptingumą, integralumą ir kokybę. Svarbiausi principai yra šie:

• Ugdymo ir priežiūros vienovės principas - kiekviena rutina yra ugdanti.
• Žaismės principas - svarbus vaiko patirčiai.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas - bendradarbiavimas dėl ugdymo tęstinumo.
• Reflektyvaus ugdymosi principas - mokytojas kartu su vaiku apmąsto emocijas ir rezultatus.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės, orientuotos į visų 18 pasiekimų sričių plėtotę.

Ugdymo kontekstai ir aplinkos modeliavimas

Kuriant ugdymo kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, skatinanti veikti ir estetiškai patraukli aplinka. Svarbu išskirti tokius kontekstus kaip:

• Universalaus dizaino mokymosi kontekstas - lanksti, visiems vaikams prieinama aplinka.
• Žaismės kontekstas - palaiko kasdienių veiklų žaismingumą ir džiaugsmą.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas - atliepia prigimtinį vaiko smalsumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - kuria vaizduotę ir nuostabą keliančią aplinką.

Vaikų ugdymas vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ir pritaiko kontekstą jų interesams plėtoti. Tokiu būdu užtikrinama, kad ugdymo rezultatai, apimantys vertybines nuostatas, žinias ir gebėjimus, būtų nuosekliai įgyjami ir plėtojami.

tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #pasiekimu #aplankas

• ar galima vartoti šeivamedžio uogas besilaukiant
• Sąmokslas prieš Cezarį
• Mahometo gimtinė
• Viskas apie motinystės išmoką
• viskas apie Johaną Sebastianą Bachą: nuo gyvenimo detalių iki šeimos medžio