Kaip padėti ikimokyklinio amžiaus vaikams išlaikyti dėmesį
Dėmesio sutelkimo gebėjimas yra vienas svarbiausių vaikų mokymosi ir kasdienio gyvenimo aspektų. Tai įgūdis, kuris leidžia vaikui efektyviai mokytis, geriau atlikti užduotis, stiprinti kūrybiškumą ir gerai jaustis įvairiose gyvenimo situacijose. Naujausi tyrimai rodo, kad dėmesio sutrikimų paplitimas tarp vaikų pastaraisiais metais didėja. Tai, neabejoja mokslininkai, išliks vyraujančia tendencija. Tyrimų duomenys neabejotinai pabrėžia būtinybę lavinti dėmesio sutelkimą, kurti ramesnę aplinką, kur dėmesys galėtų būti neblaškomas triukšmingų žaislų ar kitų stimulų.
Daugumai vaikų sunku susikaupti, ypač kai aplinka pilna dirgiklių. Tačiau gera žinutė ta, kad tėvai gali padėti vaikams ugdyti šiuos įgūdžius ir padėti jiems pasiekti geresnių rezultatų tiek mokykloje, tiek užklasinėje veikloje. Dėmesio koncentravimas - svarbi kognityvinė funkcija vaikų smegenų vystymesi. Dėmesio koncentravimas ir jo išlaikymas yra esminiai veiksniai, turintys didžiulę įtaką vaikų smegenų vystymuisi, gebėjimui suprasti ir pasisavinti informaciją.
Kiek laiko vaikas gali išlaikyti dėmesį?
Susikaupimo laikas - rekordiškai trumpas. Žmogaus smegenis tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad dėmesio koncentracija yra būtina sėkmingam pažintinių gebėjimų vystymui ir vaiko raidai, todėl, remiantis jų tyrimais, parengtos gairės, kiek vidutiniškai vaikas gali išbūti susikaupęs vienai užduočiai skirtingais savo amžiaus tarpsniais. Pavyzdžiui, dvimetis gali dėmesį sutelkti 4-6 minutes, penkiametis - 12-18 minučių, dešimtmetis 20-30 minučių, o štai penkiolikmetis - 30-40 minučių. Tiesa, su vaikais kasdien dirbantys pedagogai nėra tokie optimistiški ir įspėja, kad susikaupimo laikas dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo ir kasdienių įpročių nuolat trumpėja. Tyrimai rodo, kad 1-2 m. vaikas išlaiko dėmesį 5-8 minutes. 2-3 m. vaikas išlaiko dėmesį 5-8 minutes. 3-4 m. puikiausiai dėmesį koncentruoja 10 minučių. 5-6 m. vaikai ypač dėmesingi 10-15 minučių, o 6-7 m. vaikai gali išlaikyti dėmesį 10-15 minučių.
Tačiau tai nereiškia, kad jūsų vaikas turi daryti viską iš karto. Kad būtų lengviau pradėti, pabandykite užduotis suskaidyti į dalis. Kuo ilgiau atidedate užduoties pradžią, tuo sunkiau gali būti sutelkti dėmesį į ją. Tai taikoma tiek mokyklos ir namų užduotims.
Kaip ugdyti dėmesį?
Nuosekli ir struktūruota dienos tvarka yra vienas iš pagrindinių elementų, padedančių vaikui susikaupti. Turint aiškiai išdėstytą dienos planą, vaikas žino, ko tikėtis ir kada, o tai suteikia jam saugumo jausmą ir padeda išlaikyti dėmesį. Svarbu, kad dienotvarkė būtų ne tik organizuota, bet ir pakankamai lanksti, kad atitiktų vaiko poreikius. Kiekviena veikla - nuo mokymosi iki laisvalaikio - turėtų turėti savo vietą, tačiau taip pat reikėtų skirti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Taip pat svarbu neperkrauti vaiko per daug taisyklėmis vienu metu. Tarkime, atėjo laikas namų darbams. Galite pasakyti savo vaikui, kad jis patikrintų užduočių knygelę, paimtų reikiamą medžiagą ir pradėtų dirbti.
Žaidimai yra puikus įrankis lavinti koncentraciją, nes jie ne tik įtraukia, bet ir reikalauja pastangų sutelkti dėmesį į užduotis. Yra daug įvairių žaidimų, kurie padeda vaikams išmokti stebėti detales ir orientuotis į svarbią informaciją. Pavyzdžiui, atminties žaidimai ar dėlionės lavina gebėjimą susikaupti ir prisiminti svarbius elementus. Ypač naudingi muzikiniai žaidimai, dėlionės, statymas iš kaladėlių, nes tai reikalauja stipraus susitelkimo. Žaislų klubas skatina žaisti kartu su vaikais ir įsitraukti į jo veiklą!
Skaitymas ir vaizduotės lavinimas. Skaitant knygas arba žaidžiant atminties žaidimus, vaikai mokosi ne tik stebėti ir prisiminti informaciją, bet ir lavina savo gebėjimą sutelkti dėmesį į įvairius aspektus. Vaizduotės ir atminties treniruotės skatina vaikus mąstyti ir įsivaizduoti, kas gali nutikti toliau. Tai padeda sustiprinti jų koncentraciją ir gebėjimą apdoroti informaciją.
Pomėgiai ir kūrybiškumas. Skatinkite vaiką atrasti ir gilinti savo pomėgius. Kūrybiškos veiklos, tokios kaip piešimas, grojimas muzikos instrumentais ar sportas, ne tik praturtina vaiko gyvenimą, bet ir padeda jam sutelkti dėmesį į veiklą, kurią jis mėgsta. Kai vaikas dirba su tuo, kas jam įdomu, jis natūraliai įsitraukia ir ilgiau išlaiko dėmesį. Tai taip pat padeda jam išmokti kantrybės ir atkaklumo.
Palaikymas ir paskatinimas. Svarbu ne tik skatinti vaiką siekti aukštų tikslų, bet ir pastebėti jo pastangas. Kai vaikas mato, kad jo pastangos yra vertinamos, jis jaučiasi motyvuotas ir pasitikintis savo gebėjimais. Palaikymas ir paskatinimas už pasiektus tikslus padeda vaikui ne tik išlaikyti dėmesį, bet ir įgyti pasitikėjimo savimi.
Sąmoningumo pratimai. Sąmoningumo/dėmesio sutelkimo pratimai yra skirti dėmesiui ir susikaupimui. Tyrimai rodo, kad sąmoningumas gali padėti pagerinti vaikų elgesį ir gebėjimą sutelkti dėmesį į pamokas ir mokyklos darbus. Vienas iš būdų - sėdėti ramiai ir sutelkti dėmesį į įkvėpimą ir iškvėpimą. Taip pat mokytojai, dirbantys su vaikais, naudoja mindfulness metodikas, kai užsiėmimų metu daromos papildomos pertraukos kvėpavimo pratimams, susikaupimui, ramybei.
Tinkama aplinka. Kai kuriems žmonėms reikia visiškos tylos, kad susikauptų. Kitiems geriau sekasi su triukšmu. Štai kodėl svarbu paklausti vaikų, kas jiems labiausiai tinka. Galbūt jūsų vaikas nori klausytis muzikos darydamas namų darbus. Taip pat svarbu sukurti tinkamą erdvę mokymuisi. Joje vaikas turi jaustis patogiai, čia neturi būti dėmesį blaškančių dirgiklių - susikaupti nepadės nei fone veikiantis televizorius, nei aplink šmirinėjantys kiti šeimos nariai ar į pagalbą atskubėjusi, bet kažkodėl telefone naršanti mama. „Todėl prasminga dienoje riboti išorinių stimulų bei šurmulio šaltinius. Nelaikyti nuolat įjungto televizoriaus kambaryje, kur žaidžia vaikas, jei sėdite greta žaidžiančio mažylio - neatitraukinėti jo dėmesio nuo veiklos vis sužybsinčiu telefono ekranu“, - dalinasi specialistai.
Veiksniai, trukdantys gerinti dėmesio koncentraciją
Stresas ir baimės jausmas. Vaikams, kaip ir suaugusiems, nerimas trukdo susikaupti ir atlikti užduotis. Jis sukelia fiziologines reakcijas, kurios gali mažinti dėmesio koncentraciją. Jei vaikas jaučiasi nesaugiai ar bijo, jam bus sunku išlaikyti dėmesį net paprastose veiklose. Sukūrus saugią ir ramią aplinką, galima padėti mažinti stresą ir skatinti dėmesio koncentravimą.
Ekranų žiūrėjimas. Ilgas laiko praleidimas prie ekranų ne tik sumažina fizinį aktyvumą, bet ir trikdo dėmesio koncentravimą. Vaikai, ilgai žiūrėdami į ekranus, dažnai patiria sunkumų sutelkiant dėmesį į kitus dalykus. Svarbu riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų, ir skatinti veiklas, kurios reikalauja aktyvumo ir dėmesio, pavyzdžiui, žaidimai lauke ar kūrybiniai užsiėmimai. Amerikos pediatrijos akademija 18-24 mėn. vaikams apskritai pataria neleisti naudotis ekranais, išskyrus vaizdo pokalbius, o 2-5 m. vaikams rekomenduojama riboti ekrano laiką ir skatinti bendras šeimos veiklas be technologijų.
Skubėjimas ir užduoties nutraukimas viduryje. Vaikams labai svarbu baigti pradėtą veiklą ir nuosekliai siekti tikslo. Skubėjimas ar nuolatinis darbų nutraukimas trukdo susikaupti ir sumažina motyvaciją. Nuoseklumas ir užbaigtos užduotys ne tik gerina dėmesio koncentravimą, bet ir ugdo kantrybę bei tikslo siekimo įgūdžius. Užuot kibę į mokyklinuko užduotis, tėvai šią energiją turėtų nukreipti vaiko drąsinimui jas atlikti pačiam, jo pasitikėjimo savimi stiprinimui.
Sėdima veikla. Ilgalaikis sėdėjimas, ypač be fizinio aktyvumo, mažina vaikų motyvaciją ir trikdo dėmesio koncentravimą. Mokslininkai įrodė, kad fizinė veikla tiesiogiai įtakoja smegenų vystymosi procesus, emocijų valdymą ir dėmesio koncentravimą. Smulkiosios ir stambiosios motorikos pratimai, atliekami per žaidimus ar tikslo siekimo užduotis, yra puikus būdas skatinti smegenų vystymąsi ir pagerinti dėmesio koncentravimą.
Kantrybė ir palaikymas
Dėmesio koncentravimas yra gebėjimas, kuris auga kartu su vaiku. Tai - procesas, reikalaujantis ne tik laiko, bet ir palaikymo. Svarbu būti kantriems ir prisiminti, kad kiekvienas vaikas vystosi skirtingu tempu. Vaikų psichologė-psichoterapeutė Kristina Pelakauskaitė teigia, kad nedėmesingi vaikai gali būti labai protingi, bet būdami išsiblaškę neišgirsta užduoties ar pridaro žioplų klaidų, o gavus blogą įvertinimą krenta pasitikėjimas savimi, savivertė, prarandama mokymosi motyvacija. Ilgametė pedagogė, mintinio skaičiavimo mokyklos „MENAR akademija“ mokytoja-pavaduotoja ugdymui Jurgita Žilionė pastebi, kad vis daugiau tėvų ieško būdų, kaip sustiprinti vaikų gebėjimą sutelkti dėmesį ir lavinti koncentraciją bei atmintį. Specialistai teigia, jog dėmesį taip pat lavina įvairūs stalo žaidimai, kuriems reikalinga koncentracija, gebėjimas įsiminti, taisyklių laikymasis. Taip pat svarbu sukurti situacijas, kuriose vaikas galėtų patirti sėkmę, tuomet jis bus labiau motyvuotas tęsti pradėtas veiklas.
Dėmesio sutelkimo įgūdžiai yra esminiai vaikui augant ir mokantis. Jie leidžia vaikams geriau valdyti savo laiką, pasiekti geresnių mokymosi rezultatų ir vystytis socialiai. Svarbu, kad tėvai ir globėjai padėtų vaikams lavinti šiuos įgūdžius, siūlydami struktūruotą dienotvarkę, skatinant žaidimus ir pomėgius, bei teikiant nuolatinį palaikymą ir paramą.
tags: #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #demesio #islaikymas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
