Kelias į tėvystę per donoro spermą: Lietuva tarptautiniame kontekste

Link tėvystės veda tiek daug skirtingų kelių - nuo apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) iki surogatinės motinystės. Dar vienas tėvystės būdų - susilaukti vaiko panaudojant donoro spermą. Pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas - apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais. Šis apvaisinimo metodas dažniausiai taikomas tuomet, jei vyras serga ligomis, trukdančiomis atlikti normalų lytinį aktą arba sutrikdančiomis jo dauginimosi funkciją, pavyzdžiui, spermatogenezės patologija, lytinių organų anomalijos, lytinių liaukų nepakankamumas, varpos trauminiai pažeidimai, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai, sėklidžių hidrocelė, kapšelio patinimai ir kt. Dažniausiai pagalbinis apvaisinimas taikomas ištekėjusioms moterims, kurių vyrai nevaisingi, retkarčiais - vienišoms moterims arba lesbietėms. Dažniau būna apvaisinama su donoro sėkla, rečiau - su sutuoktinio.

Sėkla gali būti įvedama iškart po to, kai gaunamas ejakuliatas, arba paimant specialiomis sąlygomis užšaldytą spermą. Inseminacija (sėklos įvedimas) gali būti atliekama į makštį, į gimdos kaklelį arba į gimdą, priklausomai nuo to, koks būdas (atsižvelgiant į medicinę apžiūrą) tikėtina bus veiksmingiausias. Po inseminacijos lytinis gyvenimas turi būti sustabdomas 3 mėnesių laikotarpiui. Pagalbinio apvaisinimo efektyvumas siekia 7-22 proc. apvaisinant sutuoktinio sėkla.

Teisinis reguliavimas Lietuvoje ir Europoje

Nacionalinis transplantacijos biuras informuoja, kad moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Pagrindiniai dalykai, kuriuos turi žinoti žmonės, kuriems pagalbinio apvaisinimo procedūra aktuali, yra šie:

• Lietuvoje pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims;
• pagalbinio apvaisinimo procedūra gali būti atliekama tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licencijas teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas;
• Lietuvoje moters apvaisinimui gali būti naudojamos sutuoktinio (ar sugyventinio) ir donoro lytinės ląstelės;
• Lytinių ląstelių (moteriškų ir vyriškų) donorystė galima tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licencijas teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir (ar) lytinių ląstelių banko paslaugas.

Lietuvos pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra gali būti atliekama tik susituokusioms arba partnerystę įteisinusioms mamoms. Taigi, galimybės, paslaugos būtų suteikiamos vienišai moteriai, nėra. Tuo tarpu, pavyzdžiui, daugelyje Europos šalių teisė į pagalbinį apvaisinimą numatyta susituokusioms ir nesusituokusioms poroms, taip pat pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas ir partnerio neturinčioms moterims. Kol kas Lietuvoje apie tai svarsto tik pavienės moterys. Palyginimui, JAV, Vakarų Europoje tokia praktika tampa vis dažnesnė. Tai galimybė partnerio neturinčioms maždaug 35-45 m. moterims.

Donoro vaidmuo ir vaiko teisės užsienyje

Užsienio šalių įstatymuose numatyta, kad tėvystės įteisinimas yra atmetamas, jei donorystė atliekama vaisingumo klinikoje, naudojantis spermos banku. Užsienyje spermos donorai lytinių ląstelių bankų administracijai palieka savo kontaktinius duomenis, tad teoriškai tiek motina, tiek ir vaikas ateityje turi galimybę palaikyti ryšį su vaiko biologiniu tėvu. Kai kurių užsienio šalių teisės aktuose nustatyta, kad donorystės būdu pradėtas vaikas gauna prieigą prie donoro kontaktinių duomenų tik sulaukęs 16 metų.

Siūlomi pokyčiai Lietuvoje

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei teikiamame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte siūlo, kad vyrai galėtų tapti lytinių ląstelių donorais, tuo metu moterų kiaušialąsčių donorystė būtų draudžiama. Projektą lydinčiame aiškinamajame rašte reikalavimas poroms būti susituokusioms arba įregistravusioms partnerystę grindžiamas vaiko interesais augti pilnoje šeimoje. Projekte, kuriam dar turi pritarti Vyriausybė ir kuris dar turės būti apsvarstytas Seime, be kita ko, numatyta galimybė užšaldyti embrionus. "Žmogus turi galimybę išsaugoti savo lytines ląsteles, jei dėl esamos sveikatos būklės ar galimų sveikatos sutrikimų abejoja dėl savo vaisingumo ateityje. Tokių atvejų pasitaiko, kai asmuo suserga vėžiu ir po taikytos spindulinės terapijos gali tapti nevaisingas", - teigiama projektą lydinčiame dokumente.

Įstatymo projekte numatyta, kad lytinių ląstelių, skirtų autologiniam naudojimui, paėmimo, paruošimo ir laikymo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, o su tuo susijusių išlaidų atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatoma žmogaus lytinių ląstelių banko ir asmens sutartyje. Projekte taip pat teigiama, kad pagalbiniam apvaisinimui panaudojus ne partnerio lytines ląsteles ir gimus penkiems gyviems vaikams, likusios lytinės ląstelės turi būti sunaikintos. Tokia nuostata esą sudaro prielaidas mūsų populiacijoje išvengti artimų giminaičių santuokos ar partnerystės. Įstatymo projekte nustatyta maksimali 5 metų lytinių ląstelių ir embrionų laikymo trukmė. Komerciniai sandoriai, susiję su surogacija, vadinami niekiniais ir negaliojančiais kaip prieštaraujantys gerai moralei.

Numatyta, kad pagalbinis apvaisinimas atliekamas tik tuo atveju, kai moteris ir (ar) jos partneris yra nevaisingi ir kai to negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais arba juos taikant nėra jokios realios sėkmės galimybės. Pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai kyla grėsmė, kad natūraliai apvaisinus būsimam vaikui gali būti perduota genetinė liga. Pagalbinis apvaisinimas pagal projektą galėtų būti taikomas tik pilnametei veiksniai ne vyresnei kaip 50 metų moteriai jos ir partnerio rašytiniu prašymu. Priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikėtų pakeisti sveikatos apsaugos ministro 1999 metų įsakymą "Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo", kuriame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat numatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys. Pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo projektą Vyriausybė jau teikė Seimui 2003 metais, tačiau 2008 metais jis grąžintas tobulinti. Šių metų vasarą SAM parengtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo pateiktas Vyriausybei, bet ši jo svarstymą atidėjo. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą Seime yra įregistravęs ir buvęs sveikatos apsaugos ministras liberalcentristas Algis Čaplikas.

Asmeninės istorijos ir iššūkiai

Bene žinomiausia mama, nusprendusi susilaukti dviejų vaikų panaudojus donoro spermą - Genevieve Roberts. 2020 m. 40-metė moteris knygoje prisipažino, kad gyvenimas susiklostė ne taip, kaip ji planavo. „Neabejoju, kad idealus būdas vaikui augti yra su abiem mylinčiais tėvais“, - rašo G. Roberts. Tačiau ji pridūrė tuo metu „tiesiog negalėjusi susitaikyti su mintimi, kad niekada nepabandys tapti mama“. Ji teigia, kad puiku, jog moterys turi pasirinkimą - ir tai kur kas geriau, nei eiti į pasimatymus „iš reikalo“. Tiesa, G. G. Roberts teigia, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros nėra pigios.

Savo istorija trumpai sutiko pasidalyti vilnietė Simona (vardas pakeistas), jau turinti ikimokyklinio amžiaus dukrą ir labai norinti jai padovanoti broliuką arba sesutę. Moteris pasakoja, kad Lietuvoje ši tema susilaukia daug prieštaringų komentarų, o apvaisinimo procedūrai ji rinksis Latviją arba Kiprą: „Artimieji nepalaiko mano sprendimo ir atkalbinėja. Dirbu ir tikrai nesu pašalpų gavėja, kaip dažniausiai yra įsivaizduojama. Visada yra baisu auginti vaiką. Bet žinote, kas yra dar baisiau? Neturėti nė vieno... Arba turėti vieną vienintelį vaikelį, jo netekti ir nebegalėti susilaukti kito vaiko dėl amžiaus.“

Nusprendusioms susilaukti kūdikio panaudojant donoro spermą dar labai trūksta aplinkinių palaikymo. Spermos donorystė yra labai sudėtinga tema, o ją pasirinkusioms moterims reikia apsvarstyti itin daug klausimų: pavyzdžiui, kaip vaikas bus supažindinamas su jo gimimo istorija; koks bus donoro vaidmuo moters ir vaiko gyvenime; kaip bus atremiama aplinkinių kritika ir t. t. Moterys, nusprendusios vienos auginti kūdikį, patirs ne tik daugybę emocinių išbandymų, bet reikia omenyje turėti ir daugybę praktinių dalykų, pavyzdžiui, kaip bus organizuojami finansai, kas padės prižiūrėti vaiką ir t. t. Padėti pasiruošti įvairioms kliūtims, atremti priešiškas nuomones gali padėti psichologų, psichoterapeutų konsultacijos.

Nelegalios spermos donorystės pavojai ir teisinės pasekmės

Nacionalinis transplantacijos biuras įspėja, kad moterys, kurios sutinka pasinaudoti nelegaliai siūloma donoro sperma - pirkta internetu, rasta skelbimuose - rizikuoja: nėra jokių garantijų, kad spermos donoras - sveikas ir neserga tokiomis pavojingomis ligomis kaip AIDS, hepatitai B ir C, o jo sperma - kokybiška ir gyvybinga. Nors skelbimų autoriai tvirtina turintys tai įrodančias pažymas, tačiau tokių „pažymų“ tikrumu pagrįstai galima abejoti. Kyla pavojus moterims užsikrėsti pačioms ir užkrėsti būsimą kūdikį. Be to, jei sperma įsigyjama mėgintuvėlyje, nėra jokios garantijos, kad tai - žmogaus lytinės ląstelės ir iš viso - ar tai lytinės ląstelės. Nė viena licencijuota įstaiga nerizikuos nelegaliai atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą moteriai, kuri tariamą donoro spermą atsinešė mėgintuvėlyje, kurį iš kažkur atsisiuntė ar iš kažkur atsinešė. O pačiai moteriai be specialistų pagalbos su mėgintuvėlio turiniu nieko nepavyks padaryti.

Lietuvoje plinta nauja nelegalaus verslo rūšis - vos už šimtą eurų vienišos moterys ar vaikų negalinčios susilaukti poros gali nusipirkti spermos donoro paslaugas. Vyrai spermos donoro paslaugas siūlo skelbimuose. Leidžia ir pasirinkti - už pinigus natūraliai apvaisinti, ar spermą atiduoti mėgintuvėliuose. Lietuvos įstatymai tai draudžia, tad medikai ir teisėsaugininai naudotis tokiomis paslaugomis nepataria: tačiau, pasirodo, pagal mūsų įstatymus už grotų gali atsidurti ne spermos ir apvaisinimo paslaugų pardavėjai, o tam pasiryžusios moterys.

Štai taip skamba vieno spermos donoro skelbimas viešojoje erdvėje: „Sveiki, esu jaunas sveikas vyras 25-erių metų, 188 cm ūgio tamsių akių ir plaukų (jei aktualu, esu gerai išsilavinęs, akademinis magistro laipsnis), galiu padėti vienišoms moterims arba poroms, negalinčioms susilaukti vaikų dėl vyro impotencijos. Parduodu produktą už sutartinę kainą. Galimas natūralus apvaisinimas arba produktas mėgintuvėlyje. Kaina sutartinė.“

Teisinė atsakomybė

Negana to, moters siekis išgauti iš donoro lytines ląsteles (spermą) galėtų būti prilygintas ir prekybai žmonėmis, už ką Baudžiamajame kodekse yra numatyta laisvės atėmimo nuo 4 iki 12 metų bausmė. Save spermos donoru laikantis asmuo turėtų pagalvoti ir apie jam kylančias grėsmes: jis gali užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis, gali būti patrauktas teisinėn atsakomybėn. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Tariamo spermos donoro siūlymas moterims už pinigus natūraliai apvaisinti gali būti prilygintas vertimusi prostitucija: vertimasis prostitucija, atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatyta, kad tarp lytinių ląstelių donoro ir vaiko, gimusio po pagalbinio apvaisinimo naudojant donoro lytines ląsteles, tarpusavio asmeninės neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos neatsiranda. Tačiau reikia turėti omenyje, kad asmenims savarankiškai atiduodant savo lytines ląsteles (spermą) ar apvaisinant moterį natūraliu būdu, ši išimtis negalioja: moteris iš tokio „donoro“ turėtų teisę prisiteisti išlaikymą, o vaikas įgytų teisę paveldėti donoro turtą po jo mirties.

Nevaisingumas Lietuvoje: statistika ir visuomenės požiūris

Pasaulinė sveikatos organizacija vyro ar moters nevaisingumą apibrėžia kaip poros negalėjimą pastoti per vienerius metus, reguliariai lytiškai santykiaujant ir nenaudojant kontracepcijos priemonių. Šios organizacijos duomenimis, nuo 2 iki 10 proc. porų pasaulyje negali turėti vaikų, o dar 10-25 proc. patiria antrinį nevaisingumą, t. y. negali pastoti pakartotinai. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų. Epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2000. Anot eksministro A. Čapliko, ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų (kas penkta ar šešta pora) yra nevaisinga ir negali susilaukti vaikų. Tik mažiau nei pusė šių porų tiriasi, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos ir tik maždaug 2 proc. nevaisingų porų įveikia finansinius bei kitus apribojimus ir siekia pagalbinio apvaisinimo.

Nevaisingumas tarptautinėje ligų klasifikacijoje įvardytas kaip liga, kurią būtina gydyti. Tačiau Lietuvoje nevaisingumas, kitaip nei kitos ligos, yra reglamentuojamas ne įstatymais, o Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. įsakymu, leidžiančiu dirbtinį apvaisinimą tik savo vyro sperma.

Visuomenės nuomonė

Siekiant sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrį į pagalbinį apvaisinimą, SAM savo ruožtu užsakė visuomenės nuomonės tyrimą. 2009 metų kovą bendrovė RAIT atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą, kurios rezultatai parodė, kad 48 proc. apklaustųjų pritaria, kad pilnos tradicinės (moteris ir vyras) šeimos, negalinčios susilaukti vaikų, galėtų pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu. Perpus mažiau - 24 proc. respondentų - pritartų pagalbiniam apvaisinimui ir tuo atveju, jei moteris gyvena be vyro ir nori vaiką auginti viena.

Nors jau seniai kalbama apie tai, kad būtina priimti šią sritį reglamentuojantį įstatymą, kuris leistų įteisinti ir šios ligos gydymo kompensavimą, sprendimas kaskart atidedamas. Mat ši tema Lietuvoje vertinama nevienareikšmiai. Tokį būdą pastoti labai kritikuoja bažnyčia. Konservatyvaus požiūrio šiuo klausimu laikosi ir politikai, bijantys neigiamos visuomenės reakcijos. Kai šis klausimas Seime buvo svarstytas paskutinį kartą, dauguma politikų pasisakė prieš dirbtinį apvaisinimą svetimo vyro sperma bei spermos banką. Bene pagrindinis argumentas - kraujomaišos baimė. Mat donorai būtų įslaptinti, o Lietuva - nedidelė šalis.

Pagalbinio apvaisinimo kainos ir kompensavimas

Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi minėtu 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, dėl vaisingumo sutrikimų kenčiančios šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Nevaisingumo problemas sprendžia ir procedūras atlieka tik privačios klinikos. Nemokamas konsultacijas nevaisingoms šeimoms teikia tik dvi gydymo įstaigos - Šeimos planavimo centras bei Kauno medicinos universiteto klinikos, tačiau tyrimų ir procedūrų jos nedaro. Anot Vaisingumo asociacijos, tik apie 10 proc. šeimų, kurioms reikia pagalbos, gali sumokėti už gydymą. Vienas bandymas pastoti kainuoja apie 10-14 tūkst. litų. Tikimybė, kas jis bus sėkmingas, tėra tik apie 30 proc. Tad vienos procedūros dažniausiai neužtenka. Atitolinus nevaisingumo gydymo ar pagalbinio apvaisinimo procedūras keleriems metams, dažnai prasideda natūralus biologinis moters vaisingumo mažėjimas.

Palyginimui, Vaisingumo asociacijos pateiktais duomenimis, daugelyje šalių dirbtinio apvaisinimo procedūros bent iš dalies kompensuojamos:

Nuo pirmojo vaiko iš mėgintuvėlio gimimo 1978 m. pasaulį jau išvydo per milijoną tokių vaikų. Kai kuriais duomenimis, Skandinavijos šalyse dirbtinio apvaisinimo pagalba gimę 1 proc. kūdikių, Nyderlanduose - 4 proc., Danijoje - 5 proc. Kai kurie iš jų jau gimdo savo vaikus.

tags: #ieskau #vyro #apvaisinimui

• Ikimokyklinės įstaigos sekretorės darbas
• Tėvams apie vaikų raidą ir ekranus
• Išsamus gidas rankų darbo batukų kūrimui
• kaip pasveikinti vaiką krikštynų dieną
• Vaikų literatūra gamtai pažinti