Hürrem Sultan (1502-1558), istorijoje taip pat žinoma kaip Aleksandra arba Roksolana, buvo sultono Suleimano Didingojo mylimoji, vyriausioji konkubinė ir pirmoji teisėta jo žmona. Ji tapo pirmąja „Haseki Sultan“ (sultono vyriausiosios žmonos titulas), savo įtaka pakeitusia Osmanų imperijos politikos eigą.

Aleksandra gimė 1502 m. Rytų Galicijoje, tuometinėje Lenkijos karalystėje, stačiatikių popo šeimoje. Jos gimtoji kalba buvo ukrainiečių (rutėnų). Patekusi į haremą, ji perėjo sunkų kelią nuo pagrobtos vergės iki vienintelės valdovo mylimosios. Nors pradžioje ji jautėsi palūžusi ir ieškojo mirties, vėliau, vedama išgyvenimo instinkto ir stiprėjančių jausmų Suleimanui, ji tapo itin kovinga, gudria ir negailestinga savo priešams.
Patekusi į haremą, Aleksandra nusprendė atkreipti Suleimano dėmesį. Kai sultonas ėjo pro haremo merginas, ji ryžtingai ištarė jo vardą, o vėliau, vaidindama silpnumą, krito į jo glėbį. Šis drąsus žingsnis suintrigavo valdovą. Netrukus po to Suleimanas sužavėtas jos gyvybingo charakterio, pakeitė jos vardą į „Hürrem“ - „besijuokianti“ arba „ta, kuri džiugina“.

Suleimanas buvo taip sužavėtas Hürrem, kad siųsdavo jai brangias dovanas, o vėliau suteikė jai atskirus apartamentus. Jų ryšys tapo toks stiprus, kad sultonas, pažeisdamas šimtmečius galiojusias tradicijas, vedė ją. Tai buvo pirmosios valdovo vestuvės per daugelį metų, dėl kurių ankstesnė sultono favoritė Mahidevran Sultan jautėsi nugalėta ir pamiršta.
Sultono meilė Hürrem buvo išskirtinė: net būdamas toli nuo rūmų, karinių kampanijų metu, jis rašydavo jai meilės laiškus ir eilėraščius. Hürrem buvo viena labiausiai išsilavinusių to laikotarpio moterų, priimdavusi užsienio pasiuntinius ir didikus, kai Suleimanas būdavo išvykęs.
Hürrem pagimdė penkis vaikus: Şehzade Mehmed, Mihrimah Sultan, Şehzade Selim, Şehzade Bayezid ir Şehzade Çihangir. Ypatingas ryšys ją siejo su dukra Mihrimah. Vardas Mihr-ü-Mah persų kalba reiškia „Saulė ir Mėnulis“, o pati sultonė garsėjo savo grožiu, aštriu protu ir plačia labdaringa veikla.
| Vaikas | Statusas |
|---|---|
| Şehzade Mehmed | Vyriausias Hürrem sūnus |
| Mihrimah Sultan | Vienintelė dukra |
| Şehzade Selim | Būsimasis sultonas |
| Şehzade Bayezid | Sosto pretendentas |
| Şehzade Çihangir | Jauniausias sūnus |

Hürrem gyvenimas rūmuose buvo nuolatinė kova. Jos priešais tapo ne tik Mahidevran Sultan, bet ir didysis viziris Ibrahimas Paša. Siekdama užtikrinti savo vaikų ateitį, Hürrem turėjo įveikti daugybę kliūčių. Istorikai dažnai kaltina ją dėl sultono sūnaus Mustafos mirties, tačiau ši drama atspindėjo to meto rūmų žiaurumo kupiną politinę realybę, kurioje dominavo taisyklė „viena motina, vienas sūnus“.
Hürrem Sultan mirė 1558 m. balandžio 18 d. Stambule. Nors ji niekada netapo sultone-motina, jos įtaka imperijos istorijai liko neabejotina. Jos sūnus Selimas II galiausiai įžengė į sostą, tęsdamas dinastijos liniją, kurią Hürrem taip atkakliai gynė visą savo gyvenimą.