Hematurija nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas

Hematurija yra būklė, kai šlapime aptinkama raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), dėl ko šlapimas gali būti rausvas, raudonas arba rudas (makrohematurija) arba kraujas matomas tik mikroskopu (mikrohematurija). Svarbu pabrėžti, kad hematurija nėra liga, o simptomas, galintis rodyti įvairias šlapimo takų, inkstų ar kitų organų problemas. Ji gali būti laikina ar nuolatinė, susijusi su gerybinėmis ar rimtomis priežastimis, įskaitant infekcijas, akmenis ar navikus. Remiantis medicinine literatūra, hematurija pasitaiko apie 2-31 % populiacijos, priklausomai nuo amžiaus, lyties ir rizikos veiksnių. Tiksli diagnostika yra būtina nustatant priežastį, o gydymas priklauso nuo pagrindinės būklės.

Hematurijos atsiradimo mechanizmas ir priežastys

Hematurija atsiranda, kai kraujas patenka į šlapimą dėl šlapimo takų gleivinės pažeidimo, uždegimo, kraujavimo ar kitų procesų. Priežastys skirstomos pagal kilmę (urologinės, nefrologinės ar sisteminės) ir amžių.

Dažniausios hematurijos priežastys

• Ginekologinės priežastys: kraujavimas mėnesinių, nėštumo metu, pomenstruacinis kraujavimas, kraujavimas iš gimdos kaklelio, atrofinis vaginitas.
• Inkstų patologija: infekcija, akmenys, navikas, glomerulonefritas.
• Šlapimtakių patologija: akmenys, navikas (retai).
• Šlapimo pūslės patologija: ŠOI, akmenys, navikas, lėtinis uždegimas.
• Šlaplės sutrikimai: uždegimas.

Šlapimo organų infekcijos (ŠOI) ir nėštumas

Šeimos gydytojo praktikoje šlapimo organų infekcinės (ŠOI) ligos yra vienos dažniausių (jos nustatomos per 6 proc. visų konsultacijų). Moterims ŠOI ligos diagnozuojamos dažniau negu vyrams. 20 proc. moterų anksčiau ar vėliau nustatoma besimptomė bakteriurija, o 20-40 proc. dėl ŠOI kreipiasi į gydytoją. Pagrindiniai ŠOI ligų sukėlėjai yra E. Coli (> 70 proc.), Proteus sp., Pseudomonas sp., Streptococci, Staphylococci.

Rizikos veiksniai

• Infekcija praeityje.
• Cukrinis diabetas.
• Nėštumas.
• Vidaus organų akmenys.
• Dehidratacija.
• Instrumentiniai urogenitalinio trakto tyrimai.
• Kateterizacija.
• Lytiniai santykiai.
• Diafragmos naudojimas.
• Sumažėjęs estrogenų kiekis (menopauzė).
• Šlapimo sąstovis, pvz., obstrukcija.
• Urogenitalinio trakto malformacijos.
• Delsimas šlapintis, pvz., ilgos kelionės metu.

Hematurijos ir susijusių ligų simptomai

Hematurijos simptomai priklauso nuo priežasties, kraujo kiekio ir paveiktos šlapimo takų dalies. Kartais hematurija yra besimptomė ir aptinkama tik tyrimų metu.

Cistitas

Cistito atveju pasireiškia dažnas šlapinimasis, dizurija (skausmingas šlapinimasis), strangurija (pasunkėjęs šlapinimasis), apatinės pilvo dalies skausmas, šlapimo nelaikymas, ūminis šlapimo susilaikymas, drumzlinas ar nemalonaus kvapo šlapimas ir/ar hematurija.

Pielonefritas

Pielonefrito simptomai apima juosmens skausmą, karščiavimą, sustingimą, bendrą silpnumą, vėmimą ir/ar hematuriją.

Hematurijos diagnostika

Hematurijos diagnostika remiasi klinikiniu vertinimu, šlapimo analize ir tyrimais, siekiant nustatyti priežastį. Diagnozė patvirtinama šlapimo tyrimu, o priežasties nustatymui dažniausiai naudojami ultragarsas ar KT.

Šlapimo tyrimai

Jei ŠOI nėra komplikuota, pradiniam tyrimui naudojamos šlapimo tyrimo juostelės, kuriomis tiriami leukocitų esterazės bei nitratų kiekiai. Jei tyrimo rezultatai patologiniai, ŠOI gydoma. Vidurinės šlapimo porcijos bakteriologinio tyrimo indikacijos yra antibiotikams atspari infekcija, ŠOI atkrytis, simptominė ŠOI, jei moteris kateterizuota, nėštumas, įtariamas pielonefritas, mikroskopinė ar makroskopinė hematurija. Svarbu, kad šlapimas būtų tiriamas prieš antibiotikoterapiją ir į laboratoriją siunčiamas šviežias mėginys.

Kiti tyrimai

Šlapalo ir elektrolitų kiekio kraujyje, kreatinino, glomerulų filtracijos greičio, inkstų ultragarsinis, radiologinis, šlapimtakių, šlapimo pūslės tyrimai, intraveninė pielografija atliktini, kai yra ŠOI atkrytis, pielonefritas, netipinis sukėlėjas, neaiški diagnozė, pvz., persistuojantys simptomai, kai bakteriologinio vidurinės šlapimo porcijos tyrimo rezultatai normalūs.

Hematurijos gydymas nėštumo metu ir bendrosios rekomendacijos

Hematurijos gydymas priklauso nuo priežasties, simptomų sunkumo ir komplikacijų rizikos. Tikslas - pašalinti pagrindinę priežastį ir užkirsti kelią pasikartojimui.

Šlapimo organų infekcijų (ŠOI) gydymas

Kitos pacientės turėtų gerti daug skysčių (> 3 l per 24 val.). Simptomams palengvinti šarminamas šlapimas, pvz., kalio citrato tirpalu. Iš geriamųjų antibiotikų pirmaeilis yra trimetoprimas (200 mg 2 k. per parą), nes jam jautrūs 80 proc. visų sukėlėjų. Jei ŠOI nekomplikuota, gydoma 3 dienas. Jeigu diagnozuota urogenitalinio trakto malformacija ar yra imunosupresija, ligos atkrytis, antibiotikų skiriama vartoti 2 savaites. Nustačius pielonefritą, 14 dienų gydoma chinolonais, pvz., ciprofloksacino 250-500 mg 2 k. per parą. Į stacionarą pacientė guldoma, jei yra dehidratacija ar bendroji būklė labai prasta. Pas urologą siunčiama, kai kitais tyrimais nustatyta patologinė būklė ar neįmanoma palengvinti simptomų.

Sterili piurija: diagnozė ir veiksmai

Sterili piurija - būklė, kai ŠOI nepatvirtinta, bet šlapime yra daugiau negu 10 leukocitų mm3. Priežastys apima netinkamą ŠOI gydymą, apendicitą, akmenligę, prostatitą, šlapimo pūslės naviką, inkstų tuberkuliozę, papilinę nekrozę, ŠOI, sukeltą nenustatomo sukėlėjo, intersticinis nefritas ar cistitas, policistinius inkstus, cheminį cistitą, pvz., po spindulinio gydymo. Taktika yra iš pradžių kartojamas bakteriologinis šlapimo tyrimas siekiant įsitikinti, ar jis sterilus.

Hematurijos poveikis gyvenimo kokybei ir prevencija

Hematurija gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, ypač jei ji pasikartoja ar yra susijusi su skausmu, infekcijomis ar rimtomis ligomis. Matomas kraujas šlapime dažnai sukelia nerimą, baimę dėl vėžio ar kitų sunkių būklių, lemdamas psichologinį stresą ar depresiją. Susiję simptomai, tokie kaip skausmas, dažnas šlapinimasis ar šlapimo takų obstrukcija, riboja kasdienę veiklą, darbą ar socialinį gyvenimą. Lėtinės priežastys, pvz., glomerulonefritas ar navikai, gali reikalauti ilgalaikio gydymo, hospitalizacijų ar gyvenimo būdo pokyčių, sukeldamos finansinę naštą. Tinkamas gydymas dažniausiai sumažina simptomus ir atkuria normalią veiklą. Švietimas apie hematurijos priežastis ir diagnostikos procesą padeda sumažinti nerimą, ypač esant gerybinei būklei. Reguliarus stebėjimas pas urologą ar nefrologą, gyvenimo būdo korekcijos ir psichologinė pagalba, jei reikia, gerina savijautą. Prevencija remiasi sveiku gyvenimo būdu, infekcijų kontrole ir reguliariais patikrinimais.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite hematurijos požymių, tokių kaip kraujas šlapime, pasikartojantis skausmas, šlapinimosi sutrikimai ar sisteminiai simptomai, nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją, urologą ar nefrologą, kad būtų atlikti šlapimo tyrimai ir vaizdiniai tyrimai. Skubiai kreipkitės pagalbos, jei matote kraujo krešulius, jaučiate stiprų skausmą ar karščiuojate, nes tai gali signalizuoti rimtą būklę. Venkite savarankiško gydymo ar vaistų, galinčių sustiprinti kraujavimą, vartojimo be gydytojo priežiūros. Jei esate vyresnis nei 40 metų, rūkote, turite šlapimo takų ligų ar navikų istoriją, reguliariai tikrinkitės. Laikykitės gydytojo rekomendacijų dėl gyvenimo būdo, vaistų ar procedūrų.

Skubaus siuntimo pas urologą indikacijos

Skubaus siuntimo pas urologą indikacijos (ne vėliau kaip per 2 savaites) apima neskausmingą makroskopinę hematuriją; daugiau negu 40 metų sulaukusias pacientes, kurioms dėl hematurijos išsivystė ŠOI atkrytis ar ŠOI yra lėtinė; daugiau negu 50 metų sulaukusias pacientes, kurioms nustatyta neaiškios kilmės mikroskopinė hematurija. Reikia pabrėžti, kad tais atvejais, jeigu ŠOI yra simptominė, o ją lydi makroskopinė hematurija, infekciją reikia diagnozuoti bei gydyti dar prieš siunčiant pas specialistą. Jei infekcija nepatvirtinta, skubiai siunčiama pas urologą. Pas urologą siunčiama, kai kitais tyrimais nustatyta patologinė būklė ar neįmanoma palengvinti simptomų.

Kada skubaus siuntimo pas specialistą nereikia?

Pas specialistą skubos tvarka siųsti nereikia, kai pacientė yra jaunesnė negu 50 metų ir jai nustatyta mikroskopinė hematurija. Jei nustatyta proteinurija ar padidėjęs serumo kreatinino kiekis, ar sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis, siunčiama pas nefrologą. Jei proteinurijos nėra, o kreatinino koncentracija serume bei glomerulų filtracijos greitis normalūs, pacientė siunčiama pas urologą.

tags: #hematurija #nestumo #metu

• Apvaisinimo tipai gyvūnams
• kaip paruošti vaikų užkandžių dėžutes: patarimai tėvams
• Apie Trakų ligoninės akušerijos skyrių
• Ar saugu darytis tatuiruotę laukiantis ar žindant?
• Vaiko pinigų evoliucija Lietuvoje