Vaikų ugdymo strategijos: esmė, įvairovė ir praktinis taikymas
Vaikų ugdymas yra sudėtingas procesas, kuris reikalauja įvairių strategijų, siekiant paskatinti jų mokymosi motyvaciją ir kūrybiškumą. Norint užtikrinti veiksmingą vaiko raidą ir asmenybės formavimą, būtina remtis apgalvotomis ugdymo strategijomis.
Kas yra ugdymo strategijos?
Ugdymo strategija - tai priėjimo būdas prie vaiko, kaip aš jį ugdau. Tiek metodas, tiek filosofinė kryptis, vadovaudamasis žmogus kuria ugdymo proceso perspektyvas. Ugdymo strategijos - planuotos ir tikslingos priemonės bei metodai, skirti skatinti vaikų ugdymą, asmenybės vystymąsi ir jų gebėjimų tobulinimą. Ugdymo strategijų įvairovė - stulbinanti.
Prieš imdamiesi veiklos su vaikais, turime pasitikrinti, ar remiamės ugdymo strategijomis ir kokiomis. Tema labai naudinga ir labai aktuali pedagogams, padedanti suprasti, į ką labiausiai orientuotis, koks turi būti pedagogo požiūris į šiuolaikinį vaiką, kokie darbo metodai ir pasirinktas ugdymo proceso būdas yra veiksmingiausias ir kas mes esame ir turime būti vaikui. Taip pat, kaip turime vaikams perteikiant informaciją susieti ją su ateities vizija.
Ugdymo strategijų svarba šiuolaikiniame kontekste
Strategijos, skatinančios vaikų ugdymą(-si) darželiuose, yra ypač svarbios, nes ankstyvieji metai yra kritiški vaiko raidai. Šiuo laikotarpiu formuojasi pagrindiniai emociniai, socialiniai ir kognityviniai įgūdžiai, kurie turi ilgalaikę įtaką vaikų saviraiškai ir savigarbai. Atsižvelgiant į šiuolaikinės visuomenės pokyčius, strategijos, skatinančios kūrybiškumą, emocinį intelektą, technologinį raštingumą ir socialinį bendradarbiavimą, tampa dar svarbesnės.
Dėl to yra atnaujintos ikimokyklinio ugdymo programos. Jas įgyvendinantys pedagogai siekia skatinti vaikų žaidybinę veiklą, tačiau stokojant naujų metodų, būtina nuolatinė diskusija apie naujausias ugdymo strategijas siekiant pagerinti ugdymo kokybę.
Priešmokyklinio ugdymo poreikis ir nauda vaikui
Praktinės strategijos ir metodai: konferencijos įžvalgos
Siekiant gilinti pedagogų žinias ir tobulinti praktinius įgūdžius apie veiksmingas ugdymo(si) strategijas, Pasvalio lopšelis-darželis „Liepaitė“ spalio 24 dieną organizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų konferencija „Strategijos, skatinančios vaikų ugdymą(si)”. Renginys sudomino ne tik vietinius pedagogus, bet ir socialinius partnerius iš kitų rajonų. Pasvalio lopšelis-darželis „Liepaitė“ - tai vieta, kur kiekvienas vaikas gali augti, žydėti ir atrasti pasaulio grožį per žaidimą, kūrybą ir draugystę.
Konferencijos pranešimai ir diskusijos apėmė įvairias sritis:
- Virš 60 konferencijos dalyvių turėjo galimybę išgirsti VU ugdymo mokslinio instituto docento ir Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktoriaus dr. Sergejaus Neifacho nuomonę apie STEAM ugdymo prieigą atnaujintame ikimokyklinio ugdymo turinyje.
- „Oxford University Press“ sertifikuota Numicon mokytojų rengėja Monika Sadauskienė privertė visus pasijusti vaikais ir suprasti, kaip svarbu tinkamomis priemonėmis ir reikiamu laiku pajausti meilę matematikai, pristatydama Numicon metodiką.
- Socialiniai partneriai iš Biržų lopšelio-darželio „Drugelis“ pasidalino savo patirtimis apie STEAM ugdymą.
- IT-robotikos mokytoja metodininkė, Robotiados asociacijos ambasadorė Neringa Misevičiūtė supažindino su istorijų pasakojimu naudojant Lego kaladėles.
- Sonata Latvėnaitė - Kričenienė, ankstyvojo ugdymo ekspertė, papasakojo apie tai, kas svarbu ir kas nauja ikimokyklinio ugdymo gairėse.
- Socialiniai partneriai iš Panevėžio lopšelio-darželio „Voveraitė“ pasidalino patirtimi apie inžinerinį ugdymą ir integruotos visos dienos mokyklos modelio praktinius aspektus.
- Panevėžio lopšelio-darželio „Pušynėlis“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Jurgita Pociuvienė pasidalino savo patirtimi, kaip išsaugoti įgimtą vaiko motyvaciją pažįstant supantį pasaulį.
Kiekvienas pranešimas „užkurdavo“ klausytojų diskusiją aktualiu klausimu. Labai patiko lektoriaus įžvalgos ir patarimai, kaip svarbu tuščiai nesivaikyti ar laikytis tam tikrų krypčių.
Mokymosi mokytis gebėjimų ugdymas ir „Mąstymo įpročiai“
Šis projektas, įgyvendintas pagal LR ŠMSM 2019 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V-1016 patvirtintą priemonę „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“, siekė sisteminio ugdymo turinio kokybės pokyčio. Projekto tikslas buvo, kad vaikams projekto darželiuose nuo ankstyvojo amžiaus konkrečiais metodais, veiklomis ir įrankiais būtų diegiamas noras mokytis, tikslingai formuojamas efektyviam mokymuisi pasirengęs vaikų charakteris. Tai būtina, kad vaikas taptų efektyvus besimokantis, kad vaikas mokėtų tikslingai įsivardyti, kas jam padeda mokytis, kokias strategijas jam reikia naudoti, kaip jo mąstymas jam padeda arba nepadeda mokytis. Sutelkiamas dėmesys ne į ko mokoma, tačiau kaip mokomasi.
Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ pedagogai atliko mokymosi mokytis srities vertinimą pagal papildomai sukurtą vertinimo instrumentą. Palyginus 2020 m. rudens ir 2021 m. pavasario vaikų mokėjimo mokytis srities vertinimą, teigiamas pokytis pastebėtas pagal visus 10 kriterijų, pokytis svyravo nuo 5% iki 28%.
Mokymosi mokytis srities vertinimo pokyčiai (2020 m. ruduo - 2021 m. pavasaris)
| Kriterijus | Pokytis (%) |
|---|---|
| Gebėjimas kelti hipotezes ir daryti išvadas | 5% (mažiausias pokytis) |
| Nuolatinis klausinėjimas | 28% (didžiausias pokytis) |
| Bendras teigiamas pokytis pagal visus kriterijus | 5% iki 28% |
Šis vertinimas parodė, kad ugdytiniai noriai mokosi ir atkartoja veiksmus, geba savarankiškai pasirinkti mėgstamą veiklą, eksperimentuoja ir veikia su daiktais bei nuolat klausinėja.
„Mąstymo įpročių“ metodo autoriai Arthur L. Costa ir Bena Kallick apibrėžia, kad 16 „mąstymo įpročių“ ugdo mokymosi mokytis ir mokymosi visą gyvenimą gebėjimus ir formuoja teigiamą požiūrį į mokymąsi ir nuolatinį tobulėjimą, bei padeda išmokti efektyvių mokymosi strategijų. Projekto konsultantai iš Vilniaus lopšelio-darželio „Žemyna“ taip pat teigia, kad darbas su vaikais pagal „Mąstymo įpročių“ metodiką duoda akivaizdžius rezultatus, - vaikai išmoko susikaupti ugdomajai veiklai, ieškoti informacijos, išklausyti pedagogų ir kitų vaikų, planuoti savo mokymąsi, mokytis kartu su kitais, įsivardyti savo ugdymosi poreikius.
Ikimokyklinio ugdymo kokybės aspektai
Pastaruoju metu visuomenėje vis aktyviau diskutuojama apie ikimokyklinio ugdymo įstaigos kokybinius polius. Tačiau tiek švietimo dokumentuose, tiek moksliniuose tyrimuose, kalbant apie priešmokyklinio ugdymo kokybę, daugiausia dėmesio skiriama priešmokyklinio ugdymo programą realizuojančio pedagogo veiklos pobūdžiui, jo asmeninėms ypatybėms, ugdymo proceso modeliavimui, ir per mažai gilinamasi į pačią priešmokyklinio ugdymo kokybę.
Tyrimo tikslas - apibrėžti priešmokyklinio ugdymo kokybės sampratą bei išskirti esminius priešmokyklinio ugdymo kokybės vadybos aspektus. Tyrimo metu atlikta priešmokyklinį ugdymą reglamentuojančių dokumentų ir mokslinės informacijos šaltinių analizė, kurios pagrindu apibrėžta priešmokyklinio ugdymo kokybės sąvoka, apibendrinanti skirtingų autorių pateiktas sampratas.
tags: #116 #vaiku #ugdymo #strategiju
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
