Apsisprendimas, ar leisti vaiką į darželį, yra vienas svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria tėvai. Didelė dalis tėvų, kai jų atžalai sukanka trys ar keturi metai, nerimauja ar jų vaikui bus geriau eiti į darželį, ar ir toliau augti namuose su aukle, ar močiute. Šiame straipsnyje aptariami gyvenimo šalia darželio privalumai ir trūkumai, siekiant padėti tėvams priimti informacija pagrįstą sprendimą.
Ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus kiekvienam vaikui. Nuo jo kokybės nemaža dalimi priklauso tolimesnė mokymosi sėkmė. Nors ankstyvasis ugdymas vyksta žaidimo forma, jis stato pamatus vėlesniam mokymuisi. Juk šiuo metu galutinai susiformuoja vaikų smegenys. Darželis - pirma mažo vaiko socializacijos vieta, kur jis atsiskiria nuo tėvų. Pradėjus lankyti darželį vaiką supančio pasaulio ribos plečiasi, jo patirtis didėja su lig kiekviena diena.

Darželio lankymas privalomas gali būti tik tam tikrais atvejais. Remiantis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojančia tvarka, apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, socialinę riziką patiriantiems vaikams gali būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Visiems Lietuvos vaikams yra privalomas priešmokyklinis ugdymas, t.y. 5-6 metų vaikai privalo būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Manyčiau, svarbiausia, kad vaikas lankytų priešmokyklinę grupę prieš mokyklą. Joje vaikai įgyja ne tik žinių, bet ir mokosi koncentruoti dėmesį, laikytis susitarimų ir kitų naudingų dalykų, rengiantis mokyklai.
Privatus ugdymas yra vertingas skirtingo amžiaus grupėms. Privačių darželių grupėse paprastai būna mažiau vaikų, todėl auklėtojos kiekvienam iš jų gali skirti daugiau dėmesio. Juk vaiko ir jį ugdančio žmogaus santykis yra labai svarbus. Privatus darželis siūlo įvairesnį ugdymą. Tai susiję su dėmesio skyrimu kiekvienam vaikui. Nes tik daug bendraujant su vaiku, gerai jį pažinus, galima įžvelgti mažo žmogaus talentus ir padėti juos atskleisti, puoselėti.

Vis dėlto, darželio lankymas turi ir tam tikrų trūkumų, į kuriuos svarbu atsižvelgti.

Kalbant apie privačias mokyklas, ten daugumą mokinių sudaro turtingų tėvų vaikai, todėl vaikui iš mažiau pasiturinčios šeimos tarp tokių bendraamžių gali būti nejauku, jis gali jaustis prastesnis, nevertinamas.
Jei norite, kad vaikas pradėtų lankyti valstybinį darželį, prašymą pateikti galite praktiškai bet kuriuo metu. Tai padaryti galima internetu, užpildžius ir pateikus specialią elektroninę formą. Jeigu valstybinio darželio negavote arba dėl kitų priežasčių norite leisti vaiką į privatų darželį, turėtumėte kreiptis į tiesiogiai į darželio administraciją. Reikėtų žinoti, kad negavus valstybinio darželio, tėvams yra skiriama savivaldybės kompensacija už privačią ugdymo įstaigą.
Ruošiantis susitikimui su darželio administracija vertėtų susirašyti jums rūpimus klausimus. Pavyzdžiui: Kada grupė pradeda ir kada baigia darbą? Kiek grupėje dirba auklėtojų ir jų padėjėjų? Ar galima lankyti pusę dienos? Nėra oficialių reikalavimų apibrėžiančių, ką turėtų mokėti darželį pradedantis lankyti vaikas.

Artėjant darželio sezonui, tėvai nerimauja, kaip vaikams seksis pratintis prie naujos aplinkos. Psichologė Simona Velikienė pataria pradėti pratinti vaiką prie darželio likus bent 2 savaitėms iki lankymo pradžios.
Normalu, jei vaiko adaptacija trunka iki 5-6 mėnesių. Jei tėvai apsisprendė leisti vaiką į darželį - turi būti ryžtingi. Jei motina labai ilgai stoviniuoja, lūkuriuoja, glosto, vaikas jaučia, kad mama pati nėra užtikrinta, ar vaikui čia bus gerai. Kaip tada bus užtikrintas vaikas? Mama turėtų vaiką pastiprinti: “Čia saugu, tau bus gerai, pasižiūrėk, kiek čia žaislų…” ir, ilgai nelaukus, išeiti.
Jei vaikas per pusę metų nepripranta prie darželio, galbūt tai yra ženklas, kad jis dar tam nepasiruošęs. Jei mažylis blogai valgo, sunkiai užmiega ir atsiskiria nuo tėvų, skundžiasi įvairiais negalavimais, pakito jo elgesys, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų pagalbos specialistais.
Pirmiausiai supraskite, kad tai jūsų asmeninis pasirinkimas ir nepasiduokite aplinkos spaudimui. Psichologų teigimu, vaikams iki 3 metų darželis nėra itin reikalingas, nes vaikui pakanka tėvų. Todėl vaikui pakaks užsiėmimų namuose: eikite į lauką, pieškite, klijuokite. Kartais tėvai vietoje darželio vaikus bent kelioms valandoms ar kelis kartus per savaitę palieka seneliams ar auklei. Jei yra galimybė, vaiką galima vesti į pusdienio darželį, kuriame jis gaus ugdymą, bendravimą su kitais vaikais, bet nebus migdomas ir praleis ten tik kelias valandas per dieną.

Esminis dalykas, auginant vaiką namuose, yra tai, kad, rengiant vaiką mokyklai, svarbu ugdyti socialinius įgūdžius. Į pirmąją klasę vaikai turi ateiti pasirengę tapti mokiniais. Priešmokykliniais metais vaikai neprivalo išmokti skaičiuoti ir rašyti, tačiau dauguma tokio amžiaus vaikų jau domisi raidėmis ir skaičiais, todėl tą domėjimąsi reikėtų skatinti.
Saulė Neverienė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė, teigia: “Aišku, vaiko ugdymas namuose gali būti lygiavertė alternatyva ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Darželiuose vaikai yra vedami į ekskursijas, vyksta specialios vaikų kūrybiškumą skatinančios programos. Todėl ir tėvams reikėtų nepamiršti teatrų ir kitų kultūrinių programų. Auginant vaiką namuose, taip pat reikėtų žinoti, kad, rengiant vaiką mokyklai, svarbu ugdyti socialinius įgūdžius. Jei tėvai susipažins su ugdymo programomis ir imsis atsakomybės ugdyti tokius gebėjimus, tai vaikui šiuo aspektu žalos neturėtų būti padaryta.”
Ala Karpavičienė, Džiugo ir Aldo mama, pasidalijo savo patirtimi: “Savo vyresnėlio į darželį neleidau, nes pati tuo metu nedirbau, buvau namuose. Mano pozicija ir tuomet, ir šiandien yra tokia - jei tik yra noro, yra daug priemonių lavinti vaiką namuose ir tinkamai parengti jį mokyklai. Tereikia domėtis! Pavyzdžiui, mes su Džiugu skaitome knygeles, piešiame, lipdome, atliekame užduotis iš jo amžiui skirtų lavinamųjų knygelių, mokomės eilėraščių ir dainelių. Visada atsižvelgiu į sūnų dominančius pomėgius ir stengiuosi juos lavinti, nors nepamirštame ir užsiėmimų kitiems būtiniems gebėjimams ugdyti. Stengiuosi nuolat kaitalioti veiklą, kad vaikui nebūtų nuobodu. Mes aktyviai draugaujame su giminaičių ir draugų vaikais, kieme mažylis mielai žaidžia ir lengvai užmezga kontaktą su savo bendraamžiais. Mano nuomone, namuose auginamas vaikas toli gražu nėra socialiai izoliuotas, ko labiausiai baiminasi daugelis tėvų, svarstydami, ar leisti vaikutį į darželį, ar imtis atsakomybės už jo ugdymą patiems. Be to, prieš nuspręsdami ugdyti vaiką namuose, tėvai pirmiausiai turėtų objektyviai įvertinti galimybes pilnavertiškai parengti vaiką tolesniam ugdymosi etapui - mokyklai“.
Nijolė Semionovienė pabrėžia: „Namų” vaikai dažniau būna vienišiai, jautresni, „neužgrūdinti” darbui ir bendradarbiavimui mokykloje. Tokiems vaikams reikia ilgesnio laiko ir adaptacijai. Svarbus aspektas ir tai, kad vaikas, būdamas namuose, tarsi izoliuojamas, nes nemato ir teigiamos, ir neigiamos vaikų bendravimo pusės.“
Šiuolaikinis darželis šiandien - tai kur kas daugiau nei tradicinė vaikų priežiūros įstaiga. „Šiuolaikinio darželio idėja turėtų būti paremta racionalumo principais. Pastatą ir sklypą planuojame taip, kad jis darniai integruotųsi į esamą kontekstą, išsaugant esamus funkcinius ryšius ir tuo pačiu, funkciniu zonavimu, atlieptų ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės poreikius, Taip sukuriama darni architektūrinė visuma, kur pastatas organiškai įsilieja į aplinką ir tarnauja ugdymo tikslams“, - sako S. Toks vieningas požiūris reiškia, kad ir darželio viduje, ir lauke erdvės papildo viena kitą.
Antras svarbus aspektas - socialinius įgūdžius ugdanti aplinka. Moderniame darželyje erdvės suplanuotos taip, kad skatintų vaikų bendravimą, bendruomeniškumą ir tarpusavio mokymąsi. „Siekiame, kad darželio erdvės skatintų skirtingų amžiaus grupių vaikų bendravimą. Bendro naudojimo erdvės koridoriai, holai skirti ugdymui, pažinimui, skatina bendruomeniškumą, juose suplanuojant skaitymo kampelius, interaktyvius žaidimus, erdves bendroms veikloms, - pasakoja S. Kėblienė. Tokiu būdu vaikai mokosi vieni iš kitų: vyresnieji padeda mažesniems, o mažieji stebėdami drąsiau mokosi naujų įgūdžių“, - sako S.
Trečiasis principas - atvirumas vietos bendruomenei. „Norėjome atsisakyti stereotipinio uždaro darželio modelio. Šiuolaikinis darželis neturi būti izoliuota sala - atvirkščiai, jo erdvės turi organiškai įsilieti į viešąsias erdves,“ - teigia S. Kėblienė. Praktiškai tai įgyvendinama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, naujuose darželiuose planuojamos daugiafunkcės salės ar sporto aikštelės, kurias bendruomenė gali naudoti renginiams, sportui ar edukacinėms veikloms. Lauko žaidimų aikštelės dalis neretai paliekama atvira - gyventojai su vaikais gali ja naudotis nustatytu laiku. Šie principai sėkmingai pritaikyti ką tik Pilaitėje duris atvėrusiame lopšelyje-darželyje „Vydūnėlis“. Tai vienas moderniausių darželių sostinėje, talpinantis iki 320 vaikų. „Šio darželio atveju siekėme, kad pastatas natūraliai įsilietų į kvartalo audinį. Funkciškai suskirstėme teritoriją - suformuotas vidinis kiemas vaikų poreikiams, žaidimų zonos, aikštynėlis, ūkinė zona, įėjimo erdvė, kaip bendruomenės aikštė. Taip sukūrėme saugią erdvę vaikams žaisti kieme, bet kartu išlaikėme ryšius su aplinkinėmis erdvėmis,“ - pasakoja S. Naujajame darželyje maksimaliai išnaudotos vidaus erdvės vaikų veiklai. Vietoj tuščių koridorių čia - smalsumą skatinančios įveiklintos erdvės, leidžiančios vaikams žaisti ir judėti. Kiekviena grupė turi ne tik savo patalpą, bet ir patogią jungtį su bendromis erdvėmis, kad vaikai galėtų saugiai išeiti už grupės ribų, susitikti su kitais ir tyrinėti aplinką. Įrengtas net ir baseinas, kuris teikia papildomą pridėtinę vertę Pilaitės rajonui. Interjerui „Vydūnėlyje“ parinktos ilgaamžės natūralios medžiagos - mediena, akustinės medžio plaušo plokštės - kurios paliktos natūralios spalvos, kad kurtų ramybės pojūtį. Baldai pritaikyti vaikams: spalvingi, bet ne rėžiantys akies, lengvai pasiekiami.

Neringa Urtė, Sonata Chranovskienė, Jovita Čepauskaitė pateikia kelias subjektyvias nuomones, atskleidžiančias „už” ir „prieš”, keliant vaikų ugdymo klausimą. Visgi, akivaizdu, kad Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų įdirbiu ir veikiančia ugdymo sistema neabejojama. Daugiau diskusijų kelia vaiko ugdymas namuose, pradedant, kas turėtų būti atsakingas už vaiko ugdymą - mama, tėvas, giminaitis ar auklė, ar toks ugdytojas yra tinkamos kompetencijos imtis šios atsakomybės, baigiant vaiko socializacijos poreikio patenkinimu ir tinkamu pasirengimu mokyklai. Šeimų, ugdančių vaikus namuose, šalyje gana daug, tad gal vertėtų pamąstyti apie galimybę profesionaliems ikimokyklinio amžiaus pedagogams konsultuoti tėvus, auginančius vaikus namuose? Galbūt įmanoma surasti „aukso vidurį”?
Saulė Neverienė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė, teigia: “Mano nuomone, vaikams reikėtų lankyti darželį - nesvarbu, valstybinį ar privatų. Šiose įstaigose jiems yra sukuriama jų amžių atitinkanti ugdomoji aplinka, su jais dirba specialistai. Vaikams be galo svarbu būti tarp bendraamžių, kad galėtų ugdytis ir bendrauti. Tai padeda jiems bręsti socialiai. Esminis mano pastebėtas dalykas yra tai, kad lankantys darželį vaikai yra drąsesni. Kuo mažesnis vaikas, tuo jis lengviau pripranta prie permainų. Matydama tokias situacijas tarp darželinukų, galėčiau daryti išvadą, kad atėjęs į pirmąją klasę darželio nelankęs vaikas jausis labai nejaukiai, nedrąsiai. Kyla grėsmė net būti atstumtam bendraamžių, nes jis nebus „užgrūdintas” vaikams įprastų socialinių santykių-situacijų. Todėl patarčiau tėvams, kurie vaikus augina namuose, juos vedžioti į lavinimo mokyklėles ar būrelius, kad vaikas kuo daugiau laiko praleistų tarp savo bendraamžių. Taip jis pripras pie jų elgesio, tad nebus ir tokio šoko, pradėjus lankyti mokyklą.”