Darželis ar Namai: Išsamus Vadovas Tėvų Sprendimui Dėl Ikikokyklinio Ugdymo
Apsisprendimas, ar leisti vaiką į darželį, yra vienas svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria tėvai. Didelė dalis tėvų, kai jų atžalai sukanka trys ar keturi metai, nerimauja ar jų vaikui bus geriau eiti į darželį, ar ir toliau augti namuose su aukle, ar močiute. Šiame straipsnyje aptariami gyvenimo šalia darželio privalumai ir trūkumai, siekiant padėti tėvams priimti informacija pagrįstą sprendimą.
Ankstyvasis ugdymas yra labai svarbus kiekvienam vaikui. Nuo jo kokybės nemaža dalimi priklauso tolimesnė mokymosi sėkmė. Nors ankstyvasis ugdymas vyksta žaidimo forma, jis stato pamatus vėlesniam mokymuisi. Juk šiuo metu galutinai susiformuoja vaikų smegenys. Darželis - pirma mažo vaiko socializacijos vieta, kur jis atsiskiria nuo tėvų. Pradėjus lankyti darželį vaiką supančio pasaulio ribos plečiasi, jo patirtis didėja su lig kiekviena diena.
Privalomas ir Priešmokyklinis Ugdymas
Darželio lankymas privalomas gali būti tik tam tikrais atvejais. Remiantis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. galiojančia tvarka, apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, socialinę riziką patiriantiems vaikams gali būti skiriamas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Visiems Lietuvos vaikams yra privalomas priešmokyklinis ugdymas, t.y. 5-6 metų vaikai privalo būti ugdomi pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Manyčiau, svarbiausia, kad vaikas lankytų priešmokyklinę grupę prieš mokyklą. Joje vaikai įgyja ne tik žinių, bet ir mokosi koncentruoti dėmesį, laikytis susitarimų ir kitų naudingų dalykų, rengiantis mokyklai.
Darželio Lankymo Privalumai
- Savarankiškumo ugdymas: Darželyje vaikai raginami būti kuo savarankiškeni. O vaikas, būdamas tarp kitų vaikų, dažniausiai greičiau išmoksta, pavyzdžiui, valgyti su įrankiais, gerti iš puodelio, apsiauti ar nusiauti batukus.
- Socialinių įgūdžių lavinimas: Vaikui mokantis išklausyti kitus, toleruoti bendraamžių elgesį, spręsti konfliktus, įgyjama daug naujų įgūdžių, socialinės patirties, įsisąmoninamos socialiai priimtinos elgesio normos ir moralinės vertybės. Vaikas mokosi spręsti konfliktus, suprasti save kaip grupės narį, savo svarbą, suprasti kitą. Jūratė Mikalkėnienė, Elzės mama, norėtų išskirti vieną iš pagrindinių darželio funkcijų - tai socializacija. Kiemo draugai taip pat turi įtakos socializacijai, tačiau čia bendravimo santykis yra visai kitoks. Vaikas pats gali rinktis, kaip artimai bendrauti kieme ir kiek laiko tam skirti. Be to, visada šalia yra suaugęs žmogus, kuris gali patarti ar pagelbėti. Darželyje susiduriama su didesniais išbandymais. Vaikas pats savarankiškai turi nuspręsti, kaip jam pasielgti, kad būtų kitų išgirstas, suprastas ir saugiai jaustųsi. Vienaip ar kitaip darželis ugdo vaiko savarankiškumą.
- Įvairiapusis ugdymas ir pasiruošimas mokyklai: Darželyje vaikai išmoksta ir sužino daug naujų dalykų. Pedagogai kasdien užsiima su vaikais, moko juos aplinkos pažinimo, kasdienių gyvenimo įgūdžių ir kitų svarbių dalykų. Darželyje vaikai mokami raiškiai kalbėti, reikšti mintis, pasakoti, skaičiuoti, piešti. Be to, vaikų darželyje ugdymas paprastai būna įvairiapusis, o namuose - dažnai vienakryptis, nes vaiko ugdymas priklauso nuo tėvų pomėgių ir jų profesijos. Pavyzdžiui, darželyje yra organizuojamos įvairiausios veiklos ir būreliai: dailės, muzikos, sporto. Iš namų į mokyklą atėjęs vaikas daugiau būna susipažinęs su viena sritimi, pavyzdžiui, daile arba muzika.
- Įpratimas prie taisyklių ir struktūrizuotos dienotvarkės: Kiekvienas darželis turi ugdymo programą, kuri pagal vaikų amžių yra pritaikyta konkrečiai grupei. Auklėtojų patarimai, nurodymai, taisyklės yra jėga, kuri moko vaiką disciplinos, atsakomybės, moralinių normų. Pradėjęs lankyti darželį, vaikas ne tik mokosi bendrauti su bendraamžiais, tobulina socialinius įgūdžius, bet ir išmoksta disciplinos, tvarkos.
- Papildomas ugdymas ir būreliai: Daugelis darželių siūlo įvairių papildomo ugdymo galimybių bei sudaro galimybę vaikams lankyti būrelius buvimo darželyje metu. Tad vaikų ugdymas tampa dar įvairiapusiškesnis, o tėvams nereikia užsiimti daug laiko atimančiu vaikų vežiojimu po būrelius.
- Lengvesnė adaptacija mokykloje: Vaikai atėję iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos yra labiau socialiai paruošti mokyklai: jie moka geriau bendrauti, bendradarbiauti, išsakyti nuomonę, apsiginti. Be to, jie geriau susikaupia pamokose, greičiau supranta aprašymus ir lengviau adaptuojasi naujoje aplinkoje. Lankiusiems darželį vaikams adaptuotis mokykloje daug lengviau. Šie vaikai jau yra susipažinę su grupės taisyklėmis. Be to, dažniausiai į mokyklą ateina vaikai iš to paties darželio, tos pačios grupės, todėl prisitaikymas prie mokyklos netampa kritiniu laikotarpiu. Nijolė Semionovienė, pradinių klasių pedagogė, teigia: “Mano praktika rodo, kad vaikai atėję iš ikimokyklinės ugdymo įstaigos yra labiau socialiai paruošti mokyklai: jie moka geriau bendrauti, bendradarbiauti, išsakyti nuomonę, apsiginti. Be to, jie geriau susikaupia pamokose, greičiau supranta aprašymus ir lengviau adaptuojasi naujoje aplinkoje.”
- Mažiau ligų mokykloje: Normalu, kad darželį pradėjęs lankyti vaikas dažnai serga - darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas. Vėliau, mokykloje, vaikas gali sirgti rečiau.
- Darželių įvairovė: Darželiai taiko įvairias ugdymo metodikas (pavyzdžiui, Valdorfo, Montesori, lauko ir kt. darželiai), tad šeimos gali pasirinkti jiems priimtiniausią.
Privataus Ugdymo Privalumai
Privatus ugdymas yra vertingas skirtingo amžiaus grupėms. Privačių darželių grupėse paprastai būna mažiau vaikų, todėl auklėtojos kiekvienam iš jų gali skirti daugiau dėmesio. Juk vaiko ir jį ugdančio žmogaus santykis yra labai svarbus. Privatus darželis siūlo įvairesnį ugdymą. Tai susiję su dėmesio skyrimu kiekvienam vaikui. Nes tik daug bendraujant su vaiku, gerai jį pažinus, galima įžvelgti mažo žmogaus talentus ir padėti juos atskleisti, puoselėti.
Darželio Lankymo Trūkumai
Vis dėlto, darželio lankymas turi ir tam tikrų trūkumų, į kuriuos svarbu atsižvelgti.
- Sudėtinga adaptacija: Kartais pedagogai susiduria su itin jautriais vaikais, kurių adaptacija trunka pusmetį ar net ilgiau. Tokie vaikai dažnai verkia, jiems sunku atsiskirti nuo tėvų, jie patiria daug nerimo. Nepatartina vaikutį nuo pirmos dienos palikti visai dienai darželyje.
- Individualaus dėmesio stoka: Darželių (ypač valstybinių) grupėse dažnai būna labai daug vaikų.
- Dažnos ligos: Darželis (o taip pat ir kitos ugdymo įstaigos) yra itin palanki terpė užkrečiamoms ligoms plisti. Normalu, kad darželį pradėjęs lankyti vaikas dažnai serga - darželio ligos yra natūralus imuniteto formavimosi etapas. Pastebėta, kad dažniau serga nuolat stresuojantys, sunkiai išgyvenantys išsiskyrimą su tėvais vaikai, todėl rekomenduojama prie darželio pratinti pamažu. Pirmas dienas kartu su savo atžala galėtų pabūti artimas žmogus. Minusus reikėtų įžvelgti ne vaiko nepriežiūroje darželyje, o ir tėvų elgesyje. Dažnai tėvai patys nepagalvoję, ligą padaro kaip privilegiją. Kol vaikutis sveikas, linksmas ir nori bendrauti, žaisti su tėvais, dažnai girdi iš tėvų pasakymus, kad pabūtų ar pažaistų vienas, nes tėvai grįžo pavargę iš darbo, o mamai dar ir vakarienę reikia paruošti. O kai vaikas suserga, mama ima nedarbingumo lapelį žaidžia, piešia, kalbasi su vaiku. Kyla klausimas? Kodėl vaikas turi norėti nesirgti? Niekas negali duoti vaikui tiek daug, kaip artimiausi žmonės.
- Pedagogų ir kitų specialistų kompetencijos stoka: Ne visi pedagogai ir kiti darželyje dirbantys specialistai yra pakankamai kvalifikuoti. Tėvai atėję užrašyti vaiką į valstybinį darželį pirmiausia turėtų pasiteirauti, kokios auklėtojos dirba. Nuo auklėtojų priklauso ne tik vaiko ugdymas, bet ir priežiūra, vaiko psichologinė būsena, saugumo jausmas. Jūratė Mikalkėnienė teigia: "Manau, sprendimą lemia pati darželio aplinka, kaip vaikas toje aplinkoje jaučiasi, dirbančių auklėtojų požiūris į vaikus. Labai svarbu ir vaiko ryšys su auklėtoja. Net ir lankant privatų darželį, vaikas gali neturėti kontakto ar artimo ryšio su auklėtoja, nesijausti saugiai."
- Šeimos ir pedagogų požiūrių nesuderinamumas: Kartais šeimos ir pedagogo požiūris į vaiko ugdymą, bendravimą su vaiku, vaikų tarpusavio konfliktų sprendimą ir kt. gali kardinaliai skirtis.
- Standartizuota ugdymo sistema: Darželiuose aktyviau ugdomas vaiko aplinkos pažinimas, bendravimo įgūdžiai. Vaikas turi būti ugdomas per žaidimus.
- Nepakankamai vietų valstybiniuose darželiuose ir didelė privačių darželių kaina: Privatus darželis yra kur kas brangesnis už valstybinį darželį, tad daugelis tėvų negali leisti vaikų į privatų darželį dėl pinigų trūkumo.
Privataus Ugdymo Trūkumai
Kalbant apie privačias mokyklas, ten daugumą mokinių sudaro turtingų tėvų vaikai, todėl vaikui iš mažiau pasiturinčios šeimos tarp tokių bendraamžių gali būti nejauku, jis gali jaustis prastesnis, nevertinamas.
Pasiruošimas Darželiui ir Adaptacija
Ką daryti, jei nusprendėte vesti vaiką į darželį?
Jei norite, kad vaikas pradėtų lankyti valstybinį darželį, prašymą pateikti galite praktiškai bet kuriuo metu. Tai padaryti galima internetu, užpildžius ir pateikus specialią elektroninę formą. Jeigu valstybinio darželio negavote arba dėl kitų priežasčių norite leisti vaiką į privatų darželį, turėtumėte kreiptis į tiesiogiai į darželio administraciją. Reikėtų žinoti, kad negavus valstybinio darželio, tėvams yra skiriama savivaldybės kompensacija už privačią ugdymo įstaigą.
Ruošiantis susitikimui su darželio administracija vertėtų susirašyti jums rūpimus klausimus. Pavyzdžiui: Kada grupė pradeda ir kada baigia darbą? Kiek grupėje dirba auklėtojų ir jų padėjėjų? Ar galima lankyti pusę dienos? Nėra oficialių reikalavimų apibrėžiančių, ką turėtų mokėti darželį pradedantis lankyti vaikas.
Kaip paruošti vaiką darželiui?
Artėjant darželio sezonui, tėvai nerimauja, kaip vaikams seksis pratintis prie naujos aplinkos. Psichologė Simona Velikienė pataria pradėti pratinti vaiką prie darželio likus bent 2 savaitėms iki lankymo pradžios.
- Apžiūrėkite darželį kartu: Nueikite prie būsimo darželio, apžiūrėkite, kaip jis atrodo, galbūt pažaisti darželio žaidimų aikštelėje.
- Skaitykite knygas apie darželį: Namuose galima pavartyti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką ten veikia vaikai, kiek laiko būna.
- Pratinkite prie darželio dienotvarkės: Stenkitės, kad valgymo, miego, ėjimo į lauką laikas būtų panašus į darželio.
- Žaiskite darželį: Galima kartu su vaiku pažaisti, kaip atrodys jo diena darželyje, įtraukiant žaislus.
- Papasakokite apie smagias veiklas ir naujus žaislus: Vaikui būtų naudinga pasakyti, kad darželyje bus daug įvairiausių smagių veiklų ir naujų žaislų, su kuriais galės pažaisti, susipažins su naujais draugais.
- Pabrėkite, kad darželyje mokomasi: Svarbu pabrėžti, kad darželyje bus ne tik linksmybės, bet ten einama ir išmokti tam tikrų dalykų.
Adaptacijos procesas
Normalu, jei vaiko adaptacija trunka iki 5-6 mėnesių. Jei tėvai apsisprendė leisti vaiką į darželį - turi būti ryžtingi. Jei motina labai ilgai stoviniuoja, lūkuriuoja, glosto, vaikas jaučia, kad mama pati nėra užtikrinta, ar vaikui čia bus gerai. Kaip tada bus užtikrintas vaikas? Mama turėtų vaiką pastiprinti: “Čia saugu, tau bus gerai, pasižiūrėk, kiek čia žaislų…” ir, ilgai nelaukus, išeiti.
- Nebijokite ašarų: Normalu, kad vaikas gali pradėti verkti, tačiau vertėtų išlikti tvirtiems ir laikytis susitarimo.
- Trumpas atsisveikinimas: Atsisveikinimas su vaiku turėtų būti trumpas, neužsitęsęs. Geriau nelaukti, kol vaikas nustos verkti, nes atsisveikinimas kiekvieną kartą gali vis ilgėti.
- Palaipsniui pratinkite prie darželio: Pradžioje pabūkite kartu kelias valandas, patyrinėkite kartu aplinką, žaislus, susipažinkite su auklėtojomis ir vaikais, ir palaipsniui ilginkite laiką.
- Tėvų nusiteikimas: Suaugusieji turėtų būti tvirtai apsisprendę vaiką leisti į darželį ir stengtis kuo mažiau perduoti savo nerimą atžaloms.
- Pozityvi informacija: Jei vaikas jaus tėvelių vidinę ramybę, pozityvų nusiteikimą, tuomet pats vaikas jausis ramus ir drąsus.
Kada sunerimti?
Jei vaikas per pusę metų nepripranta prie darželio, galbūt tai yra ženklas, kad jis dar tam nepasiruošęs. Jei mažylis blogai valgo, sunkiai užmiega ir atsiskiria nuo tėvų, skundžiasi įvairiais negalavimais, pakito jo elgesys, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų pagalbos specialistais.
Darželio Alternatyvos ir Ugdymas Namuose
Ką daryti, jei nusprendėte nevesti vaiko į darželį?
Pirmiausiai supraskite, kad tai jūsų asmeninis pasirinkimas ir nepasiduokite aplinkos spaudimui. Psichologų teigimu, vaikams iki 3 metų darželis nėra itin reikalingas, nes vaikui pakanka tėvų. Todėl vaikui pakaks užsiėmimų namuose: eikite į lauką, pieškite, klijuokite. Kartais tėvai vietoje darželio vaikus bent kelioms valandoms ar kelis kartus per savaitę palieka seneliams ar auklei. Jei yra galimybė, vaiką galima vesti į pusdienio darželį, kuriame jis gaus ugdymą, bendravimą su kitais vaikais, bet nebus migdomas ir praleis ten tik kelias valandas per dieną.
Alternatyvos darželiui
- Auklė: Auklė gali skirti nemažai dėmesio vaikui - padėti ugdyti jo socialinius, emocinius ir pažintinius gebėjimus. Ji mažyliui nėra tokia artima kaip tėvai ar seneliai, taigi tam tikrose situacijose įgyja pranašumų ugdymo procese, nepaskęsta emocijų lavinoje.
- Seneliai: Seneliai vaikui artimi ir pažįstami, todėl jis nelieka nepažįstamoje aplinkoje, kurioje galėtų patirti daugiau streso. Seneliai, dažniausiai auginantys vieną ar kelis anūkus, turi galimybių skirti vaikui daug dėmesio, meilės, patenkinti mažylio poreikius. Karolina Bajoriūnienė, psichologė, sako: "Vaikas, augdamas su aktyvia ir išprususia močiute ar aukle, gali niekuo nesiskirti, o netgi įgyti pranašesnį ugdymą nei vaikas, lankantis darželį. Pavyzdžiui, jei vaikas, augdamas namuose, yra vedamas į kiemą, kur jis turi daug draugų, lanko įvairius užsiėmimus, su juo daug bendraujama šeimoje, toks vaikas lengvai socializuosis ir mokykloje, o jo ikimokyklinio ugdymo lygis nebus žemesnis."
Ugdymas namuose
Esminis dalykas, auginant vaiką namuose, yra tai, kad, rengiant vaiką mokyklai, svarbu ugdyti socialinius įgūdžius. Į pirmąją klasę vaikai turi ateiti pasirengę tapti mokiniais. Priešmokykliniais metais vaikai neprivalo išmokti skaičiuoti ir rašyti, tačiau dauguma tokio amžiaus vaikų jau domisi raidėmis ir skaičiais, todėl tą domėjimąsi reikėtų skatinti.
Saulė Neverienė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė, teigia: “Aišku, vaiko ugdymas namuose gali būti lygiavertė alternatyva ikimokyklinio ugdymo įstaigai. Darželiuose vaikai yra vedami į ekskursijas, vyksta specialios vaikų kūrybiškumą skatinančios programos. Todėl ir tėvams reikėtų nepamiršti teatrų ir kitų kultūrinių programų. Auginant vaiką namuose, taip pat reikėtų žinoti, kad, rengiant vaiką mokyklai, svarbu ugdyti socialinius įgūdžius. Jei tėvai susipažins su ugdymo programomis ir imsis atsakomybės ugdyti tokius gebėjimus, tai vaikui šiuo aspektu žalos neturėtų būti padaryta.”
Ala Karpavičienė, Džiugo ir Aldo mama, pasidalijo savo patirtimi: “Savo vyresnėlio į darželį neleidau, nes pati tuo metu nedirbau, buvau namuose. Mano pozicija ir tuomet, ir šiandien yra tokia - jei tik yra noro, yra daug priemonių lavinti vaiką namuose ir tinkamai parengti jį mokyklai. Tereikia domėtis! Pavyzdžiui, mes su Džiugu skaitome knygeles, piešiame, lipdome, atliekame užduotis iš jo amžiui skirtų lavinamųjų knygelių, mokomės eilėraščių ir dainelių. Visada atsižvelgiu į sūnų dominančius pomėgius ir stengiuosi juos lavinti, nors nepamirštame ir užsiėmimų kitiems būtiniems gebėjimams ugdyti. Stengiuosi nuolat kaitalioti veiklą, kad vaikui nebūtų nuobodu. Mes aktyviai draugaujame su giminaičių ir draugų vaikais, kieme mažylis mielai žaidžia ir lengvai užmezga kontaktą su savo bendraamžiais. Mano nuomone, namuose auginamas vaikas toli gražu nėra socialiai izoliuotas, ko labiausiai baiminasi daugelis tėvų, svarstydami, ar leisti vaikutį į darželį, ar imtis atsakomybės už jo ugdymą patiems. Be to, prieš nuspręsdami ugdyti vaiką namuose, tėvai pirmiausiai turėtų objektyviai įvertinti galimybes pilnavertiškai parengti vaiką tolesniam ugdymosi etapui - mokyklai“.
Nijolė Semionovienė pabrėžia: „Namų” vaikai dažniau būna vienišiai, jautresni, „neužgrūdinti” darbui ir bendradarbiavimui mokykloje. Tokiems vaikams reikia ilgesnio laiko ir adaptacijai. Svarbus aspektas ir tai, kad vaikas, būdamas namuose, tarsi izoliuojamas, nes nemato ir teigiamos, ir neigiamos vaikų bendravimo pusės.“
Šiuolaikinio Darželio Vizija
Šiuolaikinis darželis šiandien - tai kur kas daugiau nei tradicinė vaikų priežiūros įstaiga. „Šiuolaikinio darželio idėja turėtų būti paremta racionalumo principais. Pastatą ir sklypą planuojame taip, kad jis darniai integruotųsi į esamą kontekstą, išsaugant esamus funkcinius ryšius ir tuo pačiu, funkciniu zonavimu, atlieptų ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės poreikius, Taip sukuriama darni architektūrinė visuma, kur pastatas organiškai įsilieja į aplinką ir tarnauja ugdymo tikslams“, - sako S. Toks vieningas požiūris reiškia, kad ir darželio viduje, ir lauke erdvės papildo viena kitą.
Antras svarbus aspektas - socialinius įgūdžius ugdanti aplinka. Moderniame darželyje erdvės suplanuotos taip, kad skatintų vaikų bendravimą, bendruomeniškumą ir tarpusavio mokymąsi. „Siekiame, kad darželio erdvės skatintų skirtingų amžiaus grupių vaikų bendravimą. Bendro naudojimo erdvės koridoriai, holai skirti ugdymui, pažinimui, skatina bendruomeniškumą, juose suplanuojant skaitymo kampelius, interaktyvius žaidimus, erdves bendroms veikloms, - pasakoja S. Kėblienė. Tokiu būdu vaikai mokosi vieni iš kitų: vyresnieji padeda mažesniems, o mažieji stebėdami drąsiau mokosi naujų įgūdžių“, - sako S.
Trečiasis principas - atvirumas vietos bendruomenei. „Norėjome atsisakyti stereotipinio uždaro darželio modelio. Šiuolaikinis darželis neturi būti izoliuota sala - atvirkščiai, jo erdvės turi organiškai įsilieti į viešąsias erdves,“ - teigia S. Kėblienė. Praktiškai tai įgyvendinama įvairiais būdais. Pavyzdžiui, naujuose darželiuose planuojamos daugiafunkcės salės ar sporto aikštelės, kurias bendruomenė gali naudoti renginiams, sportui ar edukacinėms veikloms. Lauko žaidimų aikštelės dalis neretai paliekama atvira - gyventojai su vaikais gali ja naudotis nustatytu laiku. Šie principai sėkmingai pritaikyti ką tik Pilaitėje duris atvėrusiame lopšelyje-darželyje „Vydūnėlis“. Tai vienas moderniausių darželių sostinėje, talpinantis iki 320 vaikų. „Šio darželio atveju siekėme, kad pastatas natūraliai įsilietų į kvartalo audinį. Funkciškai suskirstėme teritoriją - suformuotas vidinis kiemas vaikų poreikiams, žaidimų zonos, aikštynėlis, ūkinė zona, įėjimo erdvė, kaip bendruomenės aikštė. Taip sukūrėme saugią erdvę vaikams žaisti kieme, bet kartu išlaikėme ryšius su aplinkinėmis erdvėmis,“ - pasakoja S. Naujajame darželyje maksimaliai išnaudotos vidaus erdvės vaikų veiklai. Vietoj tuščių koridorių čia - smalsumą skatinančios įveiklintos erdvės, leidžiančios vaikams žaisti ir judėti. Kiekviena grupė turi ne tik savo patalpą, bet ir patogią jungtį su bendromis erdvėmis, kad vaikai galėtų saugiai išeiti už grupės ribų, susitikti su kitais ir tyrinėti aplinką. Įrengtas net ir baseinas, kuris teikia papildomą pridėtinę vertę Pilaitės rajonui. Interjerui „Vydūnėlyje“ parinktos ilgaamžės natūralios medžiagos - mediena, akustinės medžio plaušo plokštės - kurios paliktos natūralios spalvos, kad kurtų ramybės pojūtį. Baldai pritaikyti vaikams: spalvingi, bet ne rėžiantys akies, lengvai pasiekiami.
Specialistų Nuomonės
Neringa Urtė, Sonata Chranovskienė, Jovita Čepauskaitė pateikia kelias subjektyvias nuomones, atskleidžiančias „už” ir „prieš”, keliant vaikų ugdymo klausimą. Visgi, akivaizdu, kad Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų įdirbiu ir veikiančia ugdymo sistema neabejojama. Daugiau diskusijų kelia vaiko ugdymas namuose, pradedant, kas turėtų būti atsakingas už vaiko ugdymą - mama, tėvas, giminaitis ar auklė, ar toks ugdytojas yra tinkamos kompetencijos imtis šios atsakomybės, baigiant vaiko socializacijos poreikio patenkinimu ir tinkamu pasirengimu mokyklai. Šeimų, ugdančių vaikus namuose, šalyje gana daug, tad gal vertėtų pamąstyti apie galimybę profesionaliems ikimokyklinio amžiaus pedagogams konsultuoti tėvus, auginančius vaikus namuose? Galbūt įmanoma surasti „aukso vidurį”?
Saulė Neverienė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė, teigia: “Mano nuomone, vaikams reikėtų lankyti darželį - nesvarbu, valstybinį ar privatų. Šiose įstaigose jiems yra sukuriama jų amžių atitinkanti ugdomoji aplinka, su jais dirba specialistai. Vaikams be galo svarbu būti tarp bendraamžių, kad galėtų ugdytis ir bendrauti. Tai padeda jiems bręsti socialiai. Esminis mano pastebėtas dalykas yra tai, kad lankantys darželį vaikai yra drąsesni. Kuo mažesnis vaikas, tuo jis lengviau pripranta prie permainų. Matydama tokias situacijas tarp darželinukų, galėčiau daryti išvadą, kad atėjęs į pirmąją klasę darželio nelankęs vaikas jausis labai nejaukiai, nedrąsiai. Kyla grėsmė net būti atstumtam bendraamžių, nes jis nebus „užgrūdintas” vaikams įprastų socialinių santykių-situacijų. Todėl patarčiau tėvams, kurie vaikus augina namuose, juos vedžioti į lavinimo mokyklėles ar būrelius, kad vaikas kuo daugiau laiko praleistų tarp savo bendraamžių. Taip jis pripras pie jų elgesio, tad nebus ir tokio šoko, pradėjus lankyti mokyklą.”
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
