Jau ankstyvoje vaikystėje išugdytas vaiko įprotis rūpintis savo dantimis yra labai svarbus tolimesniam gyvenimui - gyvenimui be ėduonies.
Gražios šypsenos paslaptis - tai tinkama dantukų priežiūra nuo pat jų vystymosi pradžios. Norint turėti sveikus dantukus būtina pasirūpinti ne tik pakankamai gera burnos higiena, bet taip pat ir tinkama mityba.
Burnos sveikatos problemos yra paplitusios ir vis dar plinta, ypač tarp vaikų. Labai svarbu tokius vaikučius kuo anksčiau išmokyti tinkamai prižiūrėti savo dantukus, valgyti sveiką maistą ir laikytis šių principų visą gyvenimą.
Labai svarbu išmokyti vaikus taisyklingai valytis dantis, kad jie tai darytų motyvuotai ir kokybiškai. Tris mėnesius vykusio projekto metų vaikus skatinome rūpintis savo dantukais, išsaugoti juos sveikus ir gražius.
Šių metų rugsėjo-lapkričio mėnesiais įgyvendinome pagal Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos rėmimo projektą „Sveiki dantukai-graži šypsena“. Suteikėme informacijos apie dantukų priežiūros svarbą per įdomias, kūrybines veiklas. Projektas padėjo gerinti dantukų priežiūros įgūdžius, lavino sveikos gyvensenos kompetenciją. Projekto metu į prevencines veiklas įtraukėme visą įstaigos bendruomenę - darbuotojus, vaikus ir tėvus. Įsigijome nemažai edukacinių priemonių - dantų maketus, dantų valymą skatinančius žaislus, šviečiamosios literatūros.
2022 m. vasario 18 dieną vyko veikla, sveikos gyvensenos tema „Švarūs dantukai - sveiki dantukai“, kurią suorganizavo „Sveikatos stiprinimo grupė“ visoms lopšelio-darželio grupėms. Veiklos tikslas - nuteikti vaikus rūpintis savo dantukais, išsaugoti juos sveikus ir gražius. Veiklos metu ugdytiniai įtvirtino žinias apie dantukų priežiūros įgūdžius, bei lavino sveikatos saugojimo kompetenciją. Diskutuodami turtino žodyną, lavino gebėjimą mąstyti, reikšti savo mintis. Atlikdami užduotis, įtvirtino žinias apie dantų higieną. Įsiminė svarbiausias taisykles, kaip taisyklingai valyti bei prižiūrėti dantukus, kad jie visada būtų sveiki ir gražūs.
Visuomenės sveikatos specialistė kartu su drakoniuku papasakojo vaikams apie dantukų priežiūrą, kartojo dantų valymo žingsnius, aiškinosi , kokį maistą reikėtų valgyti, kad dantukai būtų stiprūs ir sveiki. Visų užsiėmimų metu vaikai smagiai atliko žaidimus ir užduotis susijusias su sveikų dantukų priežiūrą.
Projekto pabaigoje lapkričio 20 dieną vaikai Šakių Kultūros centre dalyvavo profesionalių „Avilio“ teatro aktorių spektaklyje „Ėduoniukas ir Bakteriukas”.

Dabar patariama mažylį nuvesti pas odontologą išdygus pirmam dantukui. Tuomet galėsite aptarti profilaktikos priemones, higieną, tinkamą mitybą.
Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.
Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ - nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgai tarnauti, kol galės išeiti į užtarnautą pensiją pas dantukų fėją.
Anksčiau jei vaikui sugedusio pieninio dantuko neskaudėdavo, jo netaisydavo, dabar rekomenduojama taisyti. Kiek skubus gydymas reikalingas jūsų vaikui, galima atsakyti tik įvertinus esamą situaciją burnoje. Kartais delsti tikrai negalima, o kartais kelis mėnesius galima ir palaukti, tačiau kuris variantas yra jūsų, atsakyti gali tik gydytojas, kruopščiai įvertinęs esamą situaciją. Ypač suskubkite pas dantų gydytoją, jei turite kokių abejonių. Būna labai graudu matyti dvejų metukų mažylį, kuris teturi likusias šaknis vietoj priekinių dantų, o tėvai sako - jau tik išdygę jie buvo pažeisti, ką jūs būtumėte padėję, juk tokių vaikų niekas negydo.
Svarbu nedelsti ir stengtis suvaldyti esamą situaciją kuo greičiau, kol dar vaikui neskauda, nėra pūlinių ir kitų grėsmingų situacijų. Galima dengti dantukus apsauginiu laku. Silantai ant priekinių dantukų, kuriuos dažniausiai pažeidžia „buteliuko“ arba ankstyvasis kariesas, nededami. Jie skirti pirmiesiems nuolatiniams krūminiams dantims. Be to, yra specialių remineralizuojančių priemonių, skirtų tokių dantukų priežiūrai.
Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas. Skylutės vietoje vaikams nebūtinai skauda, tad jei nesilankote pas odontologą ir laukiate, kol vaikui suskaus, tikėtina, kad pažeidimas tuomet jau bus labai gilus, kai teks šalinti dantuko „nervuką“ ir gelbėti tinstantį skruostą. Kad ir kaip būtų gaila, tokie atvejai labai dažni praktikoje.

Nuo ko priklauso, kad vienų vaikų pieniniai dantys stiprūs, o kitų - tokie gendantys? Pieninių dantų užuomazgos susiformuoja dar tada, kai vaikelis gyvena mamos pilvelyje. Tad mamos ligos, vartoti vaistai, stresas, nevisavertė mityba nėštumo metu gali lemti silpnesnius dantukus, o paties vaiko ligos ir vartoti vaistai pieniniams dantukams visai neturės reikšmės, jų įtaką pamatysime tik nuolatiniuose dantukuose, kurie pradeda dygti 5-7 metais.
Ar silpni pieniniai dantukai lemia silpnus nuolatinius dantukus? Vieno atsakymo negali būti. Nuolatinių dantų struktūra būna kitokia, nes jie formuojasi kitu metu, nei pieninukai. Kartais net nutinka, kad „pieniniai tokie gražūs buvo, o štai nuolatiniai byra ir byra…“.
Jei ir paūgėjęs vaikas neišmokomas puikios burnos higienos (iki 7-8 metų dantis turėtų pervalyti tėveliai) ir mitybos įpročių, be abejo, - nuolatiniai dantys bus tokie patys pažeidžiami, kaip ir pieniniai. Taigi svarbiausia, ką ir kaip dažnai vaikas valgys bei kokia bus burnos higiena.
Danties spalvą lemia genetiniai veiksniai (kokie mamos, tėčio ir visos giminės dantys), mamos ligos nėštumo metu (raudoniukė, citomegalo virusas, toksikozė ir kt), genetiniai sutrikimai, kurie lemia jungiamojo ir kaulinio audinio formavimąsi.
Kas yra dantukų taisymas su sedacija? Vaikai - emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę.
Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų. Kadangi vaiko sąmonė išlieka, apie pusę vaikų vis tiek bijo praverti burną ir nesileidžia gydomi.
Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Todėl sedacijos metu iškart gali būti išgydyti tik šalia vienas kito esantys dantys - tokiame plote, kokį apima viena vietinė nejautra. Tarkime, jei sugedę dantys viršuje ir apačioje, vienos sedacijos metu bus gydomi arba viršuje, arba apačioje esantys nesveiki dantys. Jei kariesas daugybinis, o vaikas labai jautrus, rekomenduojama dantukus taisyti pritaikius bendrąją nejautrą.
Tačiau svarbu žinoti, kad už kūdikių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų dantų priežiūrą yra atsakingi tėvai. Dėl nepakankamų motorinių įgūdžių vaikas negali prižiūrėti ir išsivalyti dantų kokybiškai.
Jei reikia gydyti dantis mažam vaikui, rinkitės tokias klinikas, kurios turi specializuotas vaikų erdves, - specialiai vaikams įrengtus kabinetus ir laukiamuosius, kuriuose vaikai, laukdami savo eilės, gali piešti, žiūrėti mėgstamus filmukus. Kadangi šios vietos atrodo linksmai ir žaismingai, vaikai labiau atsipalaiduoja, dėl to procedūros atliekamos kokybiškiau.
