Globos nustatymas ir statistika Lietuvoje: iššūkiai ir tendencijos
Vaikų globa Lietuvoje yra svarbus socialinės politikos aspektas, apimantis įvairias sritis: vaiko teisių apsaugą, smurto prevenciją, gimstamumo tendencijas ir vaikų gerovę. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius statistinius duomenis, susijusius su vaikų teisių apsauga, smurto prieš vaikus mažinimu, gimstamumo tendencijomis ir kitais aspektais, kurie tiesiogiai veikia vaikų gyvenimą mūsų šalyje.
Vaiko teisių apsaugos sistema: pokyčiai ir iššūkiai
2020-ieji metai vaiko teisių apsaugos sistemai buvo didelių pokyčių ir iššūkių metai. Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoje to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. 2020 metais pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą, o į krizę patekusiems tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą - išsaugoti vaikus šeimoje.
Kol Tarnybos mobilioji komanda su socialiniais partneriais tėvams teikia pagalbą keičiant gyvenimo būdą, vaiko teisių specialistai pasirūpina, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinami jam liekant kartu su tėvais arba įstatyminiais atstovais šeimoje. Tėvams padeda artimi asmenys, jeigu tokių nėra - vaikas su tėvais arba vienu iš jų apgyvendinamas socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tokiu būdu vaikas teisiškai išlieka šeimoje.
Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų. Pailgėjo Tarnybos mobiliųjų komandų darbo terminas. Mobilioji komanda dabar padeda į krizę patekusiems tėvams ir visai šeimai iki 30-ties dienų (anksčiau buvo iki 14 dienų). Mobiliosios komandos tikslas - suvaldyti krizę, identifikuoti problemas ir motyvuoti šeimą jas spręsti bei padėti jai tai padaryti.
2020 m. iš 1605 atvejų, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, 806 atvejais (50,2 proc.) po mobiliosios komandos darbo laikinoji priežiūra buvo nutraukiama, nes išnyko pagrindai - rizikos veiksniai, dėl kurių buvo nustatytas vaikui apsaugos poreikis.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pernai gavo daugiau kaip 39 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, tai 22 proc. daugiau nei 2019 metais (2019 m. gauti 32 105 pranešimai). Per parą 2020 metais vidutiniškai buvo gaunami 108 pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus. 2020 metais pranešimai buvo gauti dėl 26 219 vaikų galimai pažeistų teisių (2019 m. - dėl 22 893 vaikų). 2020 metais 7 522 vaikų (28,7 proc.) teisės galimai buvo pažeistos pakartotinai.
Pagrindiniai informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus šaltiniai buvo policija (bendrai apie 50 proc.). Galimos priežastys, kodėl 2020 m. išgyvenome nepaprastą laiką - pasaulinę koronaviruso pandemiją ir šalyje paskelbtą karantiną. Būtent pirmojo karantino laikotarpiu - balandžio ir gegužės mėnesiais - Tarnyba gavo mažiausiai pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Balandį jų registruota - 2930, gegužės mėnesį - 3182.
2020 metais daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus gauta Šiaulių apskrityje - 5027 pranešimai. Toliau pagal skaičių rikiuojasi Kauno apskritis - 4783 ir Vilniaus miestas - 4102 pranešimai.
Panevėžio apskrityje 2020 m. gauta 2795 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Daugiausiai pranešimų gauta Panevėžio mieste - 883, mažiausiai - Rokiškio rajone - 319. Lyginant su 2019 metais, kai apskrityje buvo registruota 2680 pranešimų, 2020 metais pranešimų skaičius nežymiai išaugo. Iš visų pernai gautų pranešimų, 1023 atvejais pranešimas nepasitvirtino ir priimtas sprendimas užbaigti jo nagrinėjimą, nevertinant vaiko situacijos.
Tarnyba pastebi, kad ypatingo susitelkimo reikalaujančiu laikotarpiu, per karantiną, neišvengta pačių skaudžiausių - smurto prieš vaikus šeimoje atvejų, tačiau jų fiksuota mažiau. Lyginant visų rūšių smurto atvejus per abu karantino laikotarpius su atitinkamu laikotarpiu 2019 metais, matoma, kad atvejų žymiai mažiau.
Smurto prieš vaikus statistika
Statistika rodo, kad per praėjusius metus įvairių formų smurto (fizinio, seksualinio, psichologinio, nepriežiūros) nepilnamečiai patyrė mažiau nei 2019 m. Lyginant su 2019 m., nuo smurto pernai nukentėjo 1002 vaikais mažiau. Fizinio smurto 2020 m. fiksuoti 1496 atvejai.
2020 m. visų rūšių smurtą patyrė vaikai pagal amžiaus grupes:
- 0-3 m. - 308
- 4-6 m. - 314
- 7-9 m. - 428
- 10-14 m. - 1050
- 15-17 m. - 741
Daugiausiai smurto atvejų būta 10-14 metų amžiaus grupėje. Pastebėta, kad įvairių formų smurtą labiau patiria berniukai.
| Amžiaus grupė | Smurto atvejų skaičius |
|---|---|
| 0-3 m. | 308 |
| 4-6 m. | 314 |
| 7-9 m. | 428 |
| 10-14 m. | 1050 |
| 15-17 m. | 741 |
2019 metais fizines bausmes Lietuvoje galimai patyrė 98 vaikai, rodo Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenys. Tai oficialiai registruota statistika. Tikrąjį šio reiškinio mastą šalyje nustatyti sunku.
Palyginti tris pirmuosius šių metų mėnesius su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, SPIS duomenimis, nuo fizinių bausmių galimai nukentėjusių vaikų padaugėjo.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, fizinė bausmė yra vaiko drausminimas, kai fizinis veiksmas naudojamas fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar fiziškai kankinti vaiką arba pažeminti jo garbę ir (ar) orumą.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistų, kiekviena vaiko patirta fizinė bausmė turi emocinės prievartos ir (arba) psichologinio smurto komponentų. Su tokiais vaiko teisių gynėjų teiginiais sutinka ir Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros docentė Jorūnė Vyšniauskytė Rimkienė, tyrinėjanti tėvų auklėjimo poveikį vaikams bei konsultuojanti tėvus tėvystės klausimais. Mokslininkė pateikia kategorišką išvadą - fizinės bausmės problemų nesprendžia, bet jas kuria. Nors tokiomis bausmėmis siekiama paauklėti, pasak mokslininkės, jos neišmoko vaiko elgtis teisingai, žaloja jo psichinę sveikatą ir palieka gilias dvasines žaizdas visam gyvenimui.
Harmoningam vaiko vystymuisi yra būtinas glaudus emocinis ryšys su tėvais. Užuot tą ryšį kūrę, mes jį nutraukiame. Daugelis tyrimų rodo, kad dažnai mušami vaikai emociškai tolsta nuo savo tėvų, jų negerbia, nuvertina. Vaikas per santykį su savo tėvais pirmiausia mokosi santykio su savimi pačiu, o vėliau ir su visu pasauliu.
Jei vaikas yra mušamas, tai stipriai kerta per jo savigarbą. Mušamas vaikas gauna signalą: „aš nesu vertingas, nesu svarbus“. Žlunga mušamo vaiko pasitikėjimas savimi, suaugusiaisiais, visu pasauliu. Vaikui pradeda atrodyti, kad jį skriausti kitiems galima, kad tai norma.
Laikinoji ir nuolatinė globa
2020 metais žymiai, net 350 atvejų (36 proc.), sumažėjo vaikų, kuriems buvo taikoma laikinoji globa. 2020 metais laikinai globojama buvo 850 vaikų. Iš jų:
- šeimose 453 (58 proc.)
- šeimynose 6 (1 proc.)
- globos institucijose 146 (19 proc.)
- globos centruose 168 (22 proc.)
Per 2020 metus nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 744 vaikams: 76 procentams šių vaikų globa nustatyta šeimose. 2020 metų pabaigoje nuolatinėje globoje buvo 5 748 vaikai. Iš jų didžioji dalis - 3 990 vaikų buvo globojami šeimose, 314 - šeimynose, 1 444 - socialinės globos institucijose.
2020 metais šeimose buvo globojami (rūpinami) 69 proc. vaikų, kuriems buvo nustatyta nuolatinė globa.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 6 427 globojami (rūpinami) vaikai. Didžioji dalis jų auga šeimose (4 488 vaikai), šeimynose (298 vaikai), globos įstaigose (1 466 vaikai) ir globos centruose (175 vaikai). Daugiausiai globos namuose augančių vaikų amžius yra nuo 10 iki 17 metų. 179 globėjų (rūpintojų) šeimos augina 3 ir daugiau (iki 6) vaikus.
Šiuo metu Lietuvoje globojama apie 7 tūkst. vaikų šeimose. Lietuvoje yra 4,5 tūkst. šeimose globojamų vaikų, 3,5 tūkst. globėjų, kurie šeimose globoja vaikus, daugiau kaip 200 budinčių globotojų, kurie padeda krizės atveju.
Institucijoje globojamų vaikų skaičius mažėja ir šiai dienai sudaro apie 37 proc., tačiau siekiamybė - užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augti šeimoje.
Kalbant apie laikinąją globą, ji negali trukti ilgiau kaip 12 mėnesių. Tai laikotarpis, kai teikiama pagalba vaiko šeimai ir siekiama grąžinti vaiką į šeimą, vyksta atvejo vadyba. Praėjus šiam laikui vyksta atvejo vadybos posėdis, kurio metu priimamas sprendimas.
Atvejo vadybininkui ir kitiems atvejo vadybos procese dalyvaujantiems specialistams nustačius, kad vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą kad vaikas grįžta pas tėvus. Tačiau, jei nustatoma, kad vaiko tėvai nesistengia ir nekeičia elgesio, vengia atlikti savo pareigas, taip pat auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina vaiku, t. y. pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams, tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą kreiptis į teismą dėl laikino ar neterminuoto tėvų, ar esamo vienintelio iš tėvų, valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Kai teismui nusprendus dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, tarnyba įpareigojama nurodyti, kas bus skiriami nuolatiniais globėjais. Nuolatinė globa prasideda tada, kai apribojama tėvų valdžia. Tačiau pasitaiko, kad globos centre paslaugas teikiantys budintys globotojai apsisprendžia ir tampa nuolatiniais vaiko globėjais.
Budinčių globotojų veikla orientuota į laikiną, krizės metu vaikui būtiną priežiūrą ir pagalbą. Iš esmės budinčių globotojų veikla orientuota į laikiną, krizės metu vaikui būtiną priežiūrą ir pagalbą. Budintys globotojai yra rengiami siekiant užtikrinti emociškai ir dvasiškai stabilią bei saugią vaikui aplinką, kurioje jis išgyventų savo trauminę patirtį, padėtų formuoti ir megzti emociškai saugų ryšį su suagusiu žmogumi.
Viena iš globos centrams ir budintiems globotojams tenkančių užduočių - dalyvauti susitikimuose su vaiko biologine šeima, kad net ir iš šeimos paimtas vaikas, kuriam nustatyta laikinoji globa, neprarastų ryšio su artimaisiais.
Gyvybės langeliai ir įvaikinimas
2020 metais Lietuvoje gyvybės langeliuose buvo palikta 10 kūdikių: Vilniuje ir Šiauliuose - po 3, Kaune - 2, Klaipėdoje ir Alytuje - po vieną. Daugiausiai paliekami kūdikiai iki 10 dienų amžiaus. Per 2020 m. didžiausias (vyriausias) paliktas kūdikis buvo 1 mėn. 15 dienų amžiaus. „Gyvybės langelių“ istorijoje yra buvę 2 atvejai, kai vaikai buvo palikti ir vyresnio amžiaus.
2020 metais įvaikinta 80 vaikų: 51 vaikas įvaikintas Lietuvoje (t. y. 61 procentas) ir 29 vaikai - užsienyje (t. y. 39 procentai). Palyginimui: 2019 metais įvaikinti 108 vaikai, 74 vaikai įvaikinti Lietuvoje (t. y. 70 procentų), 34 vaikai - užsienyje (t. y. 30 procentų).
Per pirmąjį 2021 m. pusmetį buvo įvaikinti 22 be tėvų globos likę vaikai, per visus praėjusius metus buvo įvaikintas 51 vaikas. Šiuo metu yra 154 šeimos, pasiryžusios įsivaikinti ir laukiančios savo naujo šeimos nario.
Kalbant apie įvaikinimą, svarbu pasakyti, kad skaičiai Lietuvoje smarkiai mažėja. Mažėja turbūt pradedant nuo to, kad ir bendras vaikų skaičius mažėja. Kai šeima susiduria su iššūkiais, sunkumais ir su jais nesusitvarko, tuomet inicijuojama globa. Tada rūpinamasi įvaikinimu. Lietuvoje šiuo metu įvaikinimo laukia 265 vaikai. O įvaikintojų yra per du šimtus.
2023-ųjų gruodžio 31 dienos duomenimis, galimų įsivaikinti vaikų sąraše yra 265 vaikai. Kaip jau minėjau, didžioji dalis yra vyresni nei šešerių metų. Dar didesnė dalis yra vyresni negu dešimties metų. Norinčiųjų įsivaikinti Lietuvos šeimų sąraše yra 204 šeimos asmenys, kurie yra pasiruošę. 2023 metais buvo įrašyta 11 naujų šeimų, kurios pasiruošusios įsivaikinti. Pastebima tendencija, kad tokių šeimų daugėja dėl to, kad vis mažiau vaikų įrašoma į galimų įvaikinti sąrašą, o tai susiję su visos socialinės pagalbos šeimai sistema. Pagalbos tikrai sparčiai daugėja ir vis mažiau vaikų paimama iš šeimų. Lietuva labai sparčiai vejasi tendencijas, kurias turi labiau vaiko apsaugos sistemoje išsivysčiusios šalys.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Šeimose globojami vaikai | ~7 000 |
| Globėjai šeimose | 3 500 |
| Vaikai globos institucijose | 1 500 |
| Galimų įvaikinti vaikų | 265 |
| Šeimos, norinčios įvaikinti | 204 |
Gimstamumo tendencijos Lietuvoje
Praeitais metais Lietuvoje gimė viso 20 008 vaikai. Tiesa, šis skaičius dešimčia procentų mažesnis nei 2022-aisiais, kai pasaulį išvydo 22 068 kūdikiai, ir net 30 proc. mažesnis nei, tarkim, 2016-aisiais, kai gimusiųjų Lietuvoje skaičius siekė 29 514. Gimstamumo kreivė leidosi nuo pat Nepriklausomybės paskelbimo (1990-aisiais mūsų šalyje gimė net 56,9 tūkst.).
Pagrindinės mažėjančio gimstamumo priežastys:
- Moters amžius: Dažniausiai moterys susilaukia kūdikių tarp 20 ir 40 metų.
- Emigracija: Daugelis moterų per šį laikotarpį emigravo iš Lietuvos.
- Ekonominis nesaugumas: Ateities neapibrėžtumas, smarkiai pabrangęs pragyvenimas.
- Karjera: Vidutinis pirmojo kūdikio susilaukiančių moterų amžius - 30,2 metų.
- Savanoriška bevaikystė: Vis daugiau moterų renkasi šį kelią.
Visuomenės požiūris į vaikų globą
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti.
Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.
Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai.
Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Aš vis akcentuoju, kad paaugliams, kurie yra globos namuose, tikrai gali padėti jaunimas. Tie, kurie dar nesukūrė šeimos, dar neplanuoja turėti vaikų, tikrai gali užauginti jaunesnį brolį ar sesę. Paauglys stipriai nepakeis tavo gyvenimo stiliaus, nes tai yra pusiau savarankiškas žmogus. Tereikia parodyti, koks yra pasaulis, paaiškinti mums įprastus dalykus - kad ne darbas pas tave ateina, o tu eini į darbą, kad tau reikia išlaikyti būstą, reikia mokytis, tvarkytis namuose ir taip toliau.
„Nė neįtartumėte, kad kaimynų vaikas yra globojamas“, - tvirtina globos ekspertė Rugilė Ladauskienė. Nors visuomenės požiūris į globą keičiasi, specialistė teigia, kad vis dar turime įsisenėjusių mitų, kuriuos reikia griauti.
Visuomenės požiūris keičiasi į pozityvią pusę, nes žiniasklaida pakankamai bendradarbiauja, domisi. To žmonėms ir reikia - reikia žinojimo, nes neabejoju, kad Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie gali globoti, bet paprasčiausiai net nežino apie galimybę.
Globos namų pertvarka vyksta tik pastarąjį dešimtmetį - tai yra labai mažas laikas kisti mūsų nuostatoms. Kai iš nesaugios aplinkos paimtas vaikas apgyvendinamas įstaigoje, net jeigu tai yra bendruomeniniai vaikų globos namai - tai vadinama globa institucijoje. Pasirūpinti krizinėje situacijoje atsidūrusiais vaikais gali ir juridinį asmenį - šeimyną - įsteigę žmonės. Globa globos centre, anot jos, vadinami tie atvejai, kai pagal įstatymą vaikui atstovauja centras, tačiau juo rūpinasi budintis globotojas. Paskutinė, tačiau bene pati svarbiausia ir dažniausiai pasitaikanti globos forma - globa šeimoje. Pasak pašnekovės, laikinieji globėjai, tai giminystės, emociniais ryšiais su vaiku susiję fiziniai asmenys arba asmenys (šeimos) pasirengę globoti be tėvų globos likusį vaiką.
Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja pabrėžė, kad nustačius, jog vaikui nesaugu pasilikti namuose, pirmiausiai ieškoma juo pasirūpinti galinčių artimųjų ar su šeima susijusių žmonių. Tada, kai tokių asmenų nėra - prioritetas teikiamas budintiems globotojams. Tai lemia pastarųjų profesionalus pasiruošimas suteikti pagalbą ir priežiūrą vaikui, išgyvenančiam krizinę situaciją.
„Tėvų LiNIJA“ - tai psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. Darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. ir nuo 17 iki 21 val.
Norisi tikėti, kad tikrai veikia ir mobiliosios komandos, ir atvejo vadybos teikiama pagalba vaiko šeimai. Šeimų sąmoningumą skatina ir viešoje erdvėje skelbiama informacija, vykstančios diskusijos. Tėvai turėjo galimybę susimąstyti, atidžiau įvertinti savo elgesį ir santykius su vaikais.
tags: #globos #nustatymas #statistika
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
