Globos neturėjimas: kas tai ir kodėl institucinė globa tampa praeitimi

Vaiko globa yra valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos. Istoriškai ir tradiciškai vaiko globa visada buvo jautri ir aktuali visuomenės problema, kuri neatsiejama nuo gailestingumo ir altruistinės pagalbos artimui. Visgi, ilgametė patirtis institucinės globos sistemoje atskleidė tamsiąją šio reiškinio pusę - globos neturėjimą tikrąja to žodžio prasme.

18 metų vaikų globos sistemoje dirbusi ekspertė Eglė Jurkutė prisimena, kaip vaikų globos namuose ypač įsiminė vaikų galimybės rinktis neturėjimas - nei veiklos, nei rūbų, nei galimybės reikšti norų. Tai yra esminė problema: institucinėje globoje vaikas dažnai praranda individualumą ir savarankiškumą.

Kodėl keičiamas požiūris į globą?

Lietuvoje vis dar egzistuoja didelė problema - priklausomybė nuo institucinės globos. Ekspertai pabrėžia, kad būtent socialinių įgūdžių stoka, pasitikėjimo savimi, savarankiškumo stoka bei gyvenamosios vietos neturėjimas yra pagrindiniai socialinės atskirties veiksniai, lemiantys buvusių globos sistemos auklėtinių sunkumus integruojantis į visuomenę.

Kilus skandalams dėl vaiko teisių pažeidimų globos įstaigose, visuomenėje kilo diskusija dėl vaikų globos namų reorganizavimo. Institucinės globos pertvarka siekiama, kad vaikai augtų aplinkoje, kurioje galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Šiandien vis daugiau savivaldybių supranta, kad vaikui negali būti geresnės alternatyvos, nei augimas šeimoje ar bendruomeninėje aplinkoje.

Globos formų palyginimas

Savarankiško gyvenimo iššūkiai

Lietuvoje kasmet bent 1 000 jaunuolių palieka globos sistemą. Didžioji dauguma jų teigia, jog atėjus laikui pradėti savarankišką gyvenimą, jie tam jautėsi nepasiruošę. Perėjimas į savarankišką gyvenimą yra sudėtingas periodas, kurio metu jaunuoliams trūksta kokybiškų palydėjimo paslaugų, tokių kaip apsaugotas būstas ar pagalba tęsiant mokslus.

Ekspertai pabrėžia, kad vaikų globos namų auklėtiniams, sulaukusiems 18 metų, tenka palikti globos įstaigą dažnai neparuoštiems savarankiškam gyvenimui. Neturėjimas motyvacijos ir noro mokytis atsiranda iš daug gilesnių emocinių, asmeninių problemų, kurias patiria šie vaikai. Todėl savanorių korepetitorių pagalba, emocinis ryšys ir tinkamos palydėjimo paslaugos yra būtinos, kad vaikai taptų pilnaverte visuomenės dalimi.

Pertvarkos tikslai ir vizija

Pagrindinis pertvarkos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti. Svarbu parinkti tinkamus globėjus ir teikti prioritetą vaiko globai šeimoje. Savivaldybės, kurios investuoja į priemokas globėjams ir kuria bendruomeninius namus, rodo teigiamą pavyzdį, kad globos neturėjimas ar jos trūkumas gali būti sėkmingai sprendžiamas per bendruomeninį įsitraukimą.

Bandomosios paslaugos, tokios kaip laikinas atokvėpis ar asmeninio asistento pagalba, atskleidė, kad visuomenė tampa jautresnė. Kai vaikai gyvena bendruomeniniuose namuose, jie puikiai pritampa, tampa bendruomenių dalimi ir keičia aplinkinių požiūrį į globą.

tags: #globos #neturejimas #kas #tai

• susipažinkite su pedagogės Onutės Kisielienės gyvenimo keliu
• Globos namai Mielagėnuose
• Išsamiau apie globą ir tėvų atsakomybę
• Komfortas maitinant kūdikį
• Svarbios taisyklės vaikams einant į kiną