GIMK programa: pasirengimas globai ir įvaikinimui

Globėjų, budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa GIMK simboliškai padeda gimti naujam vaidmeniui žmogaus ar šeimos gyvenime - globėjo ar įtėvio pareigoms.

„Žodis gimti gali turėti keletą skirtingų reikšmių. Viena jų - kilti, kam nors naujam susikurti, atsirasti, prasidėti.

GIMK programa - tai visapusiškas mokymų ir konsultavimo kompleksas, skirtas būsimiems globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams. Ši programa, patvirtinta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. BV-66, atstovauja vaikui ir jo interesams, siekdama padėti tėvų globos netekusiam vaikui surasti šeimą.

Nuo 2008 m. Lietuvoje veikia vieninga būsimų globėjų ir įtėvių rengimo programa, kurios pagrindinis tikslas - padėti šeimoms, norinčioms globoti ar įvaikinti vaiką, geriau pasiruošti priimti ir suprasti vaikų, netekusių tėvų globos, raidą ir poreikius. Nuo 2012 m. ši mokymų programa Lietuvoje buvo žinoma kaip GIMK (globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas). 2018 m., remiantis PRIDE programa, buvo sukurta lietuviška GIMK programa, o 2023 m. patvirtinta nauja Globėjų ir įtėvių rengimo programa (GIMK).

GIMK programa skirta visiems, rimtai svarstantiems arba jau galutinai pasiryžusiems žengti globos ar įvaikinimo keliu. Tai pirmasis žingsnis šiame kelyje, kurio tikslas - padėti visapusiškai pasimatuoti globėjo ar įtėvio rūbą, tokiu būdu galutinai apsisprendžiant dėl savo pasirinkimo.

„Svarbu įvertinti, jog padėti užaugti vaikams, netekusiems galimybės gyventi su savo biologine šeima - ne paprastas uždavinys. Vaikas į naująją šeimą atkeliauja su didesniu ar mažesniu praradimo skausmu, tad mokymų metu būtent šio supratimo ugdymui yra skiriama gana reikšminga dalis dėmesio.

Ar baigę GIMK programos mokymus jų dalyviai žinos viską apie vaikų globą ir įvaikinimą? Tikrai ne. Tikrieji atradimai gims į namus atkeliavus vaikeliui, jam augant ir išgyvenant skirtingus gyvenimo tarpsnius.

GIMK programos mokymai vyksta kartu tiek globėjų, tiek įtėvių vaidmenį pasirinkti norintiems asmenims bei šeimoms.

„Mokymų lankymo laikotarpiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuoti asmenys susitinka su pareiškėjais jų namuose ir bendrauja individualiai pagal iš anksto parengtą klausimų programą. Visas pasirengimo globai ar įvaikinimui procesas pagal GIMK programą trunka apie pusę metų.

„GIMK programa atstovauja vaiką ir jo interesus, tad pagrindinis programos tikslas yra padėti vaikui surasti mylinčią, rūpestingą ir tinkamai juo pasirūpinti galinčią šeimą. Dėl šios priežasties mokymuose dalyvaujantys žmonės kviečiami atsakyti sau į klausimus, ar jie turi gebėjimų, reikalingų globojamo ar įvaikinto vaiko auginimui“, - pasakoja R.

GIMK programos turinys ir struktūra

GIMK programos struktūra ir tikslai yra orientuoti į visapusišką būsimų globėjų ir įtėvių pasirengimą.

GIMK programos moduliai:

• Pagrindinė GIMK programa: Skirta visiems, ketinantiems globoti, rūpintis ar įvaikinti vaiką. Ji apima 7 susitikimus po 3 valandas, vykstančius kartą per savaitę.
• Specializuota GIMK programa: Skirta budintiems globotojams, šeimynų dalyviams ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojams. Ši programa apima 6 susitikimus po 3 valandas, vykstančius kartą per savaitę.
• Artimųjų giminaičių rengimo vaiko globai programa: Skirta artimiems giminaičiams, ketinantiems globoti vaiką, ir apima 6 susitikimus po 3 valandas.
• Tęstinė GIMK programa: Skirta jau turintiems patirties globėjams ir įtėviams, siekiantiems tobulinti savo žinias ir įgūdžius. Ji apima 9 susitikimus po 3 valandas.

Taip pat GIMK mokymų programa apima ir papildomą priemonę apie vaikus su negalia.

Pagrindiniai GIMK mokymai yra tiems, kas ketina būti įtėviais ar globėjais (rūpintojais) arba nori vykdyti budinčio globotojo veiklą. Specializuoti mokymai skirti ketinantiems vykdyti budinčio globotojo veiklą, bendruomeninių globos namų darbuotojams, šeimynų dalyviams.

Pagrindinę GIMK programos dalį sudaro 7 temos, Specializuotą GIMK programos dalį sudaro - 6 temos, Artimųjų giminaičių programą sudaro 6 dalys.

Mokymai trunka 6-7 savaites.

Pagrindinis GIMK programos tikslas - suteikti dalyviams žinių ir padėti geriau pažinti save, kad jie galėtų tapti tinkamais globėjais ar įtėviais. Mokymai skatina aktyvų mokymąsi, diskusijas, savęs ir savo sprendimų vertinimą. Per mokymus būsimi globėjai ir įtėviai susipažįsta su procedūromis, galimų įvaikinti ar globoti vaikų poreikiais, išgyvenimais, auklėjimo metodais, pokyčiais, kurie įvyksta šeimoje atėjus vaikui.

Vienas svarbus GIMK programos dėsnis - viską pradėti nuo savęs. Tai reiškia, kad siekiant padėti vaikui, pirmiausia reikia suprasti ir pasiruošti pačiam.

Pagrindinės temos GIMK programoje

GIMK programos metu analizuojamos 7 pagrindinės temos, apimančios svarbiausias žinias bei įgūdžius, reikalingus globėjams ir įtėviams.

• Vaiko globos sistema.
• Trauma, gijimas.
• Savivertė.
• Pasirengimas pokyčiams.
• Stresas globojant ar įvaikinus vaiką.
• Lytinio ugdymo klausimai.

GIMK programa padeda atpažinti, kuriuos iš šių gebėjimų dalyvis turi, o kur galbūt reikia pagalbos: saugios aplinkos vaikui užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas, raidos sunkumų kompensavimas, ryšių su jo biologine šeima užtikrinimas, pagalba mezgant saugius ir patvarius ryšius, bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos sunkumus.

Budintis globotojas: laikina globa ir parama

Budintis globotojas - tai asmuo, kuris savo šeimoje, nuo 3 iki 12 mėnesių, laikinai prižiūri nuo 1 iki 3 vaikų, kol jie sugrįš pas savo tėvus arba atsiras nuolatiniai globėjai ar įvaikintojai. Budintis globotojas siekia suteikti vaikui kuo artimiausias šeimos gyvenimui sąlygas, užtikrinant jo raidą ir gerovę.

Norint tapti budinčiu globotoju, būtina išklausyti GIMK programos mokymus ir gauti teigiamą išvadą apie savo tinkamumą globoti vaikus. Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu ir vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų skaičius budinčio globotojo šeimoje su savais vaikais neturėtų viršyti 5.

Veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro tarpusavio bendradarbiavimo bei paslaugų teikimo sutartį su Globos centru. Už savo darbą budintis globotojas gauna atlygį, kurio dydis priklauso nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus ir amžiaus. Pavyzdžiui, 1,25 MMA dydžio atlygis mokamas tuo laikotarpiu, kai budinčiam globotojui perduotas vienas vaikas. Jei prižiūrimas vaikas yra iki 1 metų amžiaus arba turi negalią, atlygis siekia 1,5 MMA.

Globos centras budinčiam globotojui organizuoja laikinąjį atokvėpį, teikia socialinę, psichologinę ar kitą reikiamą pagalbą vaikui, budinčiam globotojui ar vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą. Taip pat organizuojamos budinčių globotojų savitarpio pagalbos grupės, kurios padeda dalintis patirtimi ir stiprinti bendrystę.

Kelias tapti globėju ar įtėviu

Jei apsisprendėte tapti globėjais ar įtėviais, pirmas žingsnis yra kreiptis į savo gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyrių (VTAS). Jums reikės pateikti rašytinį prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, sveikatos pažymėjimą ir kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus. Taip pat gali prireikti papildomų dokumentų, pavyzdžiui, pažymos apie gaunamas pajamas. Prašyme galite nurodyti, ar sutinkate, kad VTAS savarankiškai surinktų reikiamus papildomus dokumentus.

Gavę Jūsų prašymą, GIMK atestuoti specialistai susisieks su Jumis telefonu ir informuos apie organizuojamus mokymus. Mokymai apima 10 susitikimų grupėje, taip pat individualius pokalbius su atestuotais GIMK specialistais. Per 4-6 individualių pokalbių metu bus kalbamasi apie Jūsų vaikystės patirtį, asmenines savybes, santykius su artimaisiais, šeimos gyvenimo būdą, požiūrį į vaikų auklėjimą, buities sąlygas ir finansinę padėtį. Visas pasirengimo laikotarpis nuo mokymų pradžios iki išvadų pateikimo trunka ne ilgiau kaip keturis mėnesius.

Atsižvelgiant į socialinio darbuotojo išvadas ir Jūsų pageidavimus, Jums bus pasiūlytas globoti ar įvaikinti vaikas. Jums bus pateikta visa reikiama informacija apie vaiką, įskaitant jo gimimo datą ir vietą, dabartinę gyvenamąją vietą, tėvus, artimus giminaičius, sveikatą ir vystymąsi. Įvertinę šią informaciją, Jūs nuspręsite, ar sutinkate globoti pasiūlytą vaiką.

Reikalavimai globėjams:

• Tapti globėju - tai ne tik didelė atsakomybė, bet ir galimybė pakeisti vaiko gyvenimą. Kėdainių rajone ši galimybė atveriama kiekvienam, kuris turi tvirtą apsisprendimą ir sąlygas vaikui suteikti saugią, meilės pilną aplinką.
• „Globėjais gali tapti asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką. Taip pat globoti gali ne jaunesni nei 21 metų asmenys“, - aiškina S. Sagatienė.
• „Taip pat įvertinami ir kartu su norinčiu globoti asmeniu gyvenantys vyresni nei 16 metų šeimos nariai. Jie privalo pateikti rašytinį sutikimą dėl vaiko globos ir medicininę pažymą, kuri patvirtintų, kad nėra psichikos ar elgesio sutrikimų, trukdančių globai. Taip pat bus vertinamas tiek norinčio globoti vaiką, tiek kartu gyvenančių vyresnių nei 16 metų asmenų teistumas ir administraciniai nusižengimai“, - sako S. Sagatienė.
• „Mokymai yra privalomi kiekvienam fiziniam asmeniui, norinčiam tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, taip pat ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui“, - teigia S. Sagatienė.

Tapus vaiko globėju, žmogus nelieka vienas - visą globos laikotarpį jį lydi profesionalų komanda. Globėjams, susidūrusiems su sudėtingomis situacijomis, teikiamos konsultacijos įvairiais būdais - telefonu, globos centre ar net jų namuose.

„Globėjai, susidūrę su sudėtingomis situacijomis, visada gali kreiptis į jam priskirtą globos koordinatorių, kuris pakonsultuos ir nukreips pas tinkamus specialistus. Konsultacijos vyksta globėjų namuose, globos centre ar telefonu, poreikiui esant pagalba globėjams teikia VVTAI atestuotas asmuo ar centro psichologas“, - teigia S. Sagatienė.

Kartą per mėnesį arba pagal poreikį organizuojamos globėjų ir budinčių globotojų savitarpio paramos grupės.

Finansinė parama globėjams ir įtėviams

Nuo 2022 m. planuojama gerokai padidinti išmokas globojamiems vaikams ir globėjams. Šiuo metu globos laikotarpiu kiekvienam globojamam vaikui kas mėnesį skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (160 Eur) globos išmoka, globėjui - globos išmokos tikslinis priedas (160 Eur), pagalbos pinigai, kurių dydis skirtingose savivaldybėse skiriasi.

Šiuo metu valstybės paramą gali gauti ne tik globėjai, bet ir įtėviai. Įsivaikinus skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka, kas mėnesį mokama vaikui 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (70 Eur), o vienam iš vaiko tėvų 24 mėn. nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos mokama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.

Paramos išmokos

Vaikui sulaukus pilnametystės ar pasibaigus globai - vienkartinė išmoka savarankiškam gyvenimui skiriama 5 tūkst. eurų.

Globos ir įvaikinimo skirtumai

Vaikai į šią sistemą patenka dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai tai - tėvų priklausomybės, negebėjimas rūpintis vaikais, tėvų ligos ar netektys. Tiek globos, tiek įvaikinimo atveju šeima yra parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai. Todėl galimybės pasirinkti globotinį ar įvaikį nėra.

Ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus, kurie numatyti CK 3.269 str., išklausyti mokymus pagal GIMK programą. Tačiau esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo - įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės.

Įvaikinimo ir globos procesai

• Įvaikinimas: Baigtinis procesas. Įtėviai turi teisę neatskleisti informacijos apie įvaikinimą, gali keisti vaiko vardą, pavardę. Įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises, kaip ir biologinis vaikas, įgyja paveldėjimo teisę į šeimos turtą.
• Globa: Vaiko ryšiai su biologine šeima ar kitais šeimos nariais nenutrūksta, vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima ar artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja jo interesams. Susitikimai su vaiko biologine šeima gali vykti globos centro patalpose, prireikus, gali būti stebimi specialistų. Vaiko globa juridiškai suvokiama kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros. Globėjas, atlikdamas savo pareigas, įsipareigoja ne tik rūpintis vaiku, jo fiziniu, psichiniu vystymusi, jo sveikata ir ugdymu. Vaiko globos atveju vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų šeimos turtą.

Globėjų ir įtėvių programos dalyvių atsiliepimai

Globėjų nuomonę atskleidė vaiko teisių gynėjų užsakymu atliktas globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo (GIMK) programos efektyvumo tyrimas. Tyrime dalyvavo 600 respondentų iš 49 šalies savivaldybių.

Apie 70 proc. tyrimo dalyvių GIMK programos mokymų organizavimą vertino palankiai ir pritarė, kad programa veiksminga šiečiant visuomenę apie globą ir įvaikinimo patirtis ir ruošiant globėjus atliepti tėvų globos netekusių vaikų poreikius.

Teiginiui, kad GIMK programa padėjo visiškai pasirengti vaiko globai, įvaikinimui, pritarė 78 proc. šeimynų atstovų, bet tik 45 proc. globėjų, 39 proc. budinčių globotojų, 36 proc. Respondentai kritiškiau vertino ir mokymų turinį.

„Mano nuomone ši mokymų programa yra tarsi atspirties taškas būsimiems globėjams bei įtėviams, suteikiantis daugiau pasitikėjimo savimi. Žengiant šį žingsnį labai svarbu tikėti, kad tu gali ir esi pajėgus globoti. Šiuo atžvilgiu labai naudingas pabendravimas ir su kitais, jau globojančiais asmenimis, atvykstančiais sudalyvauti mokymuose. Kalbant ir dalijantis patirtimis tu pamatai, kad ne toks gi vilkas ir baisus, koks jis yra piešiamas viešojoje erdvėje.

„Labai šaunu buvo išgirsti jau esamų globėjų patirtis. Viena, jog galėjome išgirsti iš pirmų lūpų, kaip sekasi jiems, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip juos sprendžia. Antra, kai susipažįsti ir pabendrauji, susidūrus su panašaus pobūdžio iššūkiu tu jau turi su kuo pasitarti, paklausti patarimo.

„GIMK mokymų dalyviai iš tiesų labai daug sužino ir išmoksta. Mokymų pabaigoje girdime atsiliepimų, jog šie mokymai turėtų būti skirti ne tik globoti (rūpinti) ar įvaikinti besirengiantiems asmenims, bet ir turintiems savo biologinių vaikų.

„Vaikučiams, kurie patyrė daug traumų, reikia kur kas daugiau mūsų pastangų ir rūpesčio, kad galėtume kompensuoti praradimus jų gyvenimuose. Mes su Dovile anksčiau dirbome vaikų globos namuose, todėl mokymų metu stengiamės išdėstyti ir teoriją, ir pateikti gyvų istorijų, tikrų atsitikimų. Laviruojame tarp teorijos ir gyvenimiškų pasakojimų apie vaikus. Dalijamės pavyzdžiais, kurie mums padėjo dirbant su vaikais, bet visada pabrėžiame, kad nėra vieno universalaus būdo, kaip auklėti vaiką, kaip su juo susitarti.

„Pagrindinė programa, mano nuomone, buvo būdai, kuriais žinios yra pateikiamos.

„Šioje veikloje labiausiai motyvuoja vaiko pokytis. Kai atvyksta dvejų metų vaikas ir kokias dvi savaites nesišypso, nesidžiaugia, nežaidžia, o praėjus kuriam laikui pradeda šypsotis, tampa tikru dvimečiu vaiku - tai džiugina, įprasmina ir motyvuoja“, - teigia Danielius.

Stereotipai ir mitai apie globą ir įvaikinimą

„Paistaiko atvejų, kai žmonės galvoja, kad norint globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką iš pradžių reikia eiti savanoriauti į vaikų globos namus, patiems ieškoti vaiko globos namuose. Žmonėms atrodo, kad viskas vyksta labai greitai: ateini į vaikų globos namus, pamatai patinkantį vaiką, įsimyli ir jį gali globoti. Taip nebūna.

Jeigu asmuo nori įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos (rūpybos), jis turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių, kurių darbuotojams padedant, bus pradėta įvaikinimo procedūra.

Evelina Kaidanovič: Patiems eiti į vaikų globos namus rinktis vaiko ydinga. Tai nėra gerai nei vaikams, nei šeimoms. Visų pirma, nuėjus į organizaciją žmonės nežino vaiko statuso, ar jis yra galimas globoti, ar galimas įvaikinti. Reikėtų pagalvoti, kaip jaučiasi vaikai, kai kažkas ateina ir į juos žiūri kaip į žaisliukus galvodami, jog dabar išsirinks patį patraukliausią, jį turės ir juo rūpinsis. Ar jūs norėtumėte, kad kažkas ateitų su puikiu pasiūlymu atostogauti Maldyvuose ir bakstelėjęs pirštu išrinktų, kuris iš mūsų dabar ten važiuos?

„Pagrindinis rūpestis yra nesėkmės baimė. Dalį gąsdina be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų istorija, jų tėvų praeitis. Jeigu be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų tėvai turėjo protinį atsilikimą, psichinių ligų, yra bijoma, kad ir vaikai paveldės šias ligas. Tačiau psichinės ligos arba protinė negalia nebūtinai yra paveldimos. Skatiname nebijoti be tėvų globos (rūpybos) likusių vaikų ir jų istorijų. Iš tiesų vaikams labai reikia rūpesčio, dėmesio ir žmogiškos šilumos.

Vis dar klaidingai manoma, kad be tėvų globos likęs vaikas gali turėti elgesio ar sveikatos problemų. Taip nurodė 12 proc. apklausos dalyvių.

„Daugelis vaikų mėgsta paprieštarauti ar pasakyti savo nuomonę, nenori ruošti namų darbų ar tvarkyti kambario. Taip gali nutikti bet kurioje šeimoje. Jai pritaria ir J. Venclovienė. „Visi vaikai mėgsta ir prie kompiuterio ilgiau sėdėti, krečia išdaigas, išbando ribas. Tik be tėvų globos likusiems vaikams gali prireikti daugiau dėmesio ir šilumos, priežiūros ir poreikių atliepimo.

„Visuomenė tampa jautresnė ir atviresnė, auga noras padėti, ypač tėvų globos netekusiems vaikams. Vis dažniau griūva stereotipai ir mitai, stiprėja jausmas, kad jeigu bus sunku, neliksi vienas, sulauksi pagalbos“, - pranešime žiniasklaidai sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

„Žmonės pradeda suprasti, kad tapti globėju yra įveikiamas iššūkis. „Pasitikima specialistais, žmonės žino, kad neliks vieni ir sulauks reikiamos pagalbos iš globos centrų ar savivaldybės.

„Jaučiasi globos centrų specialistų įdirbis, informacijos prieinamumas. Telšių rajone globėjais dažniausiai tampa penkiasdešimtmečiai ar vyresni, turintys pedagoginį išsilavinimą, iniciatyvą dažniausiai rodo moterys. „Mūsų rajone globą renkasi šeimos, jau į gyvenimą išleidusios vaikus, bet dar turinčios galimybę ir motyvacijos užauginti vieną ar kelis vaikus, pasidalyti su jais namų šiluma“, - pasakoja J. Venclovienė.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nesvarsto apie globą, „Norstat LT“ atliktos apklausos dalyviai (39 proc.) įvardijo auginamus biologinius vaikus.

„Kraujo ryšys ar genetika neužtikrina gero emocinio ryšio. Jis kuriamas būnant su kitu žmogumi, atliepiant jo poreikius, užtikrinant fizinį ir emocinį saugumą, užsiimant bendra veikla, žaidžiant, apsikabinant, žiūrint vienas kitam į akis ir rodant kitus svarbius dėmesio elementus“, - sako R.

Kur kreiptis dėl informacijos ir pagalbos

GIMK programas įgyvendina savivaldybėse veikiantys globos centrai. Asmenys ar šeimos, svarstančios ar jau pasiryžusios tapti įtėviais, laikinaisiais, budinčiais ar nuolatiniais globotojais, kviečiami susisiekti su artimiausio globos centro specialistais ir pasikonsultuoti rūpimais klausimais.

Šalyje veikiančių globos centrų kontaktus galima rasti adresu www.globoscentrai.lt. Taip pat globos specialistai pasiekiami susiekus el. 8 800 00207.

Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Be to, globos specialistai pasiekiami el.

tags: #gimk #programos #neigiami #atsiliepimai

• Vaikų gimtadienio planavimas
• Globos namų gyventojų socialiniai poreikiai
• Egipto vaisingumo dievas
• skaitykite apie laisvės gynėją Vytautą Vaitkų
• kaip nupiešti rudenį: patarimai vaikams