Gimnazijos baigimas: iššūkiai, galimybės ir švietimo sistemos ateitis
Švietimo sistema yra sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro įvairios pakopos, pradedant pradiniu ugdymu ir baigiant aukštuoju universitetiniu mokslu. Pagrindinės ugdymo pakopos Lietuvoje apima pradinį išsilavinimą (4 klasės), pagrindinį išsilavinimą (10 klasių) bei vidurinį išsilavinimą (12 klasių). Pabaigus vidurinę mokyklą ar gimnaziją, atsiveria galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose, kurios suteikia bakalauro, magistro ar daktaro laipsnius.
Tačiau šiuolaikinė gimnazijų sistema Lietuvoje susiduria su rimtais iššūkiais. Žurnalo „Reitingai“ atstovai pabrėžia, kad šiandien gimnazija gali kaip nori rengti vaikus, tai ir turime 369 gimnazijas, ir kiekviena save supranta skirtingai. Dėl šios priežasties vaiką atvesti į mokyklą šiandien yra loterija, nes vienose yra keliami akademiniai reikalavimai, kitose - geros savijautos reikalavimai, trečios ruošia gyvenimui, kas yra labai neapibrėžta.
Gimnazijų veiklos kokybės problematika
Situacija, kai mokyklos deklaruoja rengimą „gyvenimui“, o ne konkretiems tolesniems mokslams, neretai veda prie to, kad nemažai jaunuolių galiausiai nebepasirenka savo kelio ir tampa „Užimtumo tarnybos klientais“. Pasak žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintaro Sarafino, egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp skirtingų šalies gimnazijų:
| Gimnazija | Aukštosios mokyklos | Profesinės mokyklos | Nekvalifikuotas darbas |
|---|---|---|---|
| Marijonų gimnazija | 80 % | - | 6 % |
| Igliaukos gimnazija | 0 % | 33 % | 33 % |
Šie duomenys rodo, kad toje pačioje savivaldybėje perspektyvos gali būti kardinaliai skirtingos. Ekspertai teigia, jog mūsų švietimo sistemos kokybės bėda ir yda yra ta, kad į 11-ą gimnazijos klasę gali ateiti visi, nors Skandinavijoje tik nuo 50 iki 60 proc. dešimtokų ateina į gimnazijas.
Kaip karjeros centrų direktoriai gali pritaikyti pokalbių konsultavimo paslaugas kiekvienam studentui, naudodami „InterviewFocus“
Nuotolinis mokymasis kaip alternatyva
Atsakydamos į skirtingus mokinių poreikius, kai kurios įstaigos siūlo nuotolinį mokymąsi. Pavyzdžiui, Vilniaus Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu gali mokytis visų klasių mokiniai, taip pat ir abiturientai. Tai tampa svarbiu įrankiu tiems, kurie dėl įvairių priežasčių - sporto karjeros, gyvenimo užsienyje ar ankstesnių spragų - negali mokytis tradiciniu būdu.
Nuotoliniu būdu baigusieji 12 klasių gauna tokius pačius valstybės pripažintus išsilavinimą patvirtinančius dokumentus - brandos atestatus - kaip ir įprastinių mokyklų moksleiviai. Vis dėlto, mokiniams tenka savarankiškai planuoti laiką ir atsiskaityti pagal nustatytą kalendorių, o egzaminai vis tiek privalo būti laikomi gyvai, laikantis bendros egzaminų organizavimo tvarkos.
Švietimo raida ir ateities perspektyvos
Formalizuotos švietimo institucijos susikūrė jau labai seniai, o jų tikslai nuolat keitėsi. Nors formali švietimo sistema dažnai kritikuojama dėl griežto mokymosi režimo, didelių mokymosi grupių ir standartizacijos, ji išlieka pagrindiniu būdu įgyti oficialų išsilavinimą. Šiandienos iššūkis - suderinti aukštus akademinius standartus su galimybe mokiniams pasirinkti jų poreikius atitinkantį ugdymo modelį.
Galiausiai, sėkmingas gimnazijos baigimas priklauso ne tik nuo mokyklos pasirinkimo, bet ir nuo paties mokinio motyvacijos. Net ir esant nuotolinio mokymosi galimybėms ar įvairioms mokymo alternatyvoms, svarbiausias lieka asmeninis tikslas - siekti geriausių rezultatų ir pasiruošti tolesniam gyvenimo etapui, nesvarbu, ar tai būtų studijos universitete, ar profesinis kelias.
tags: #gimk #mokymu #uzbaigimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
