Giminės medžio kūrimas: kelionė į šeimos istoriją ir ryšių stiprinimas

Šeimos istorijos paieškos tampa vis populiaresnės, ir tai ne tik madinga tendencija, bet ir gili, prasminga kelionė. Ar kada nors susimąstėte, kaip atsekti savo šeimos šaknis ir sukurti giminės medį? Tai gali būti ne tik įdomus, bet ir labai įtraukiantis procesas, ypač kai į jį įtraukiate vaikus. Giminės medis - tai simbolinė kelionė į šeimos praeitį.

Pasak genealogo Gedimino Duboniko, sudarinėdami giminės medį žmonės ne tik sužino savo istoriją. „Tyrinėjant praeitį, galima bandyti atkurti nutrūkusį emocinį ryšį su protėviais, tuo pačiu stiprinti bendravimą su gyvais savaisiais. Tačiau tam, kad atrastume šaknis, reikia informacinio raštingumo įgūdžių, o kartais ir lakios vaizduotės“, - atskleidžia jis.

Genealogijos ištakos ir reikšmė

Kilmės nustatymo per eilę protėvių pradžios reikėtų ieškoti senovėje. Taip pasakojimą apie tai, kuo genealogija, arba mokslas apie giminės kartas svarbi kiekvienam, pradeda Gediminas. Pasak jo, daugelyje kultūrų stengtasi amžinybėn išėjusių savųjų atminimą užfiksuoti ir tas žinias perduoti ateities kartoms.

Istorinių asmenybių kilmę mes žinome iš rašto bei kultūros paminklų. Paprasti žmonės, kurių buvo absoliuti dauguma, nemokėdami nei rašyti, nei skaityti, savo protėvius įamžindavo kitaip. Seneliai ar tėvai vaikus, anūkus mokydavo mintinai įsiminti protėvių vardus, svarbiausius jų gyvenimo įvykius. Tokios „pamokos“ buvo tarsi skirtingas kartas emociniu ryšiu sujungiantis tiltas. Po eilės metų, užaugęs jaunimas to jau mokė savo palikuonis“, - atskleidžia specialistas. Juk ne veltui iki mūsų dienų išliko posakis, kad žmogus gyvas tol, kol yra prisimenamas.

Protėvių kartos šiais laikais dažniausiai vaizduojamos medžio principu, nuo to ir kilo pavadinimas „giminės medis“. Europoje genealoginiai medžiai atsirado XVI a., o Lietuvoje pasirodė XVII a., labiausiai paplito XVIII a. Tuomet kilmingieji siekė namuose pasikabinti savo garbingą genealoginį medį.

Pats seniausias Lietuvos Valstybės istorijos archyvo darbuotojų atkurtas genealoginis medis siekia XIII amžių. Tačiau tradiciniu būdu plačiau genealoginius medžius pradėta sudarinėti tik XVIII amžiuje. Skirtingai nuo ankstesnių laikų, pavyzdžiui Viduramžių, kuomet šeimos praeitimi domėdavosi kilmingieji, savo giminės šaknis dabar nori atrasti visi. Šiandien ne tiek svarbu, kuriam luomui priklausė protėviai - daug svarbiau sužinoti savųjų vardus ir pavardes, kur jie gyveno, su kuo tuokėsi, kiek vaikų turėjo bei tą informaciją perduoti ateities kartoms.

Kodėl giminės medžio sudarymas populiarėja Lietuvoje?

Genealogas Gediminas pasakoja, kad pastaruoju metu giminės šaknų paieškos tapo labai populiarios ir Lietuvoje. „Maloniai stebina tai, kad savo šeimos istorija, protėvių pasauliu domisi jauni žmonės. Jau nekalbant apie tėvus ir ypač senelius, kuriems giminės medžio sudarymas yra tarsi šventa pareiga“, - atskleidžia jis.

Toks visuotinis susidomėjimas, specialisto įsitikinimu, susijęs su keletu veiksnių. „Kilmės tyrimai galimi tik laisvoje ir sąmoningoje visuomenėje, kurioje praeitis tampa ne tik profesionalių istorikų, bet ir kiekvieno mūsų susidomėjimo bei pagarbos objektu. Be to, pasikeitė laikmetis bei žmonių mentalitetas. Pergyvenome sovietmetį, kuomet dėl represijų grėsmės seneliai bijojo atskleisti giminės praeitį. Po to praūžė „laukinio kapitalizmo“ dešimtmetis, kai visiems rūpėjo kiti dalykai. Dabar atėjo nauji laikai, matomas kitoks vertybių suvokimas“, - džiaugiasi jis.

Pasak Gedimino, tautiečiai ieško žinių apie šeimos istoriją, nes šios žinios nepraras svarbos, bus perduodamos iš kartos į kartą kaip vertybė. Galiausiai, jos niekada nepasens, skirtingai nei „naujausias telefono modelis“. Todėl giminės medžius žmonės sudarinėja įvairiomis progomis: gimus vaikui, jį krikštijant, tuokiantis, artimam žmogui švenčiant gimtadienį, organizuojant giminės susitikimus.

Nuo ko pradėti kuriant giminės medį?

Genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininko R. Bimbos teigimu, pačiam susidaryti giminės medį - genealoginę schemą - tikrai įmanoma. Pradėti reikėtų apklausiant tėvus ir senelius, jei tik yra tokia galimybė. „Svarbi tokia informacija, kaip senelių ir prosenelių brolių bei seserų gimimo bei mirties datos, santuokų laikas ir vieta, laidojimo vieta, kuo vertėsi ir kokiai parapijai priklausė. Datų reikėtų kuo tikslesnių - metų, mėnesio, dienos“, - vardija specialistas.

Kad giminės šaknų paieškas reikia pradėti nuo pokalbio su artimaisiais, patvirtina ir Neringa Češkevičiūtė. Ji sako, kad pirmiausia į archyvą savo šaknų ieškoti ateinančius žmones išsiunčia ruošti namų darbų.

Informacijos paieška archyvuose ir internete

Po pokalbių su giminaičiais reikėtų informacijos ieškoti bažnyčios archyvuose, bibliotekose ar muziejuose, o jei ten jie nėra prieinami - pasitikrinti, ar reikalingi šaltiniai nėra skaitmenizuoti ir galbūt juos galima rasti internete.

Archyvo saugyklose laikomos metrikų knygos - pagrindinis informacijos šaltinis sudarant giminės medį, nes, pasak specialistės, kiekvienais metais kiekviena konfesija vedė po tris knygas: krikšto, santuokos, mirties. Žydai dar registravo skyrybas. Lietuvos valstybės istorijos archyvo skaitykloje galima rasti mikrofilmuotas metrikų knygas. Panašiame į kompiuterį įrenginyje galima matyti ranka surašytų metrikų knygų puslapius. Štai šalia vienos iš pavardžių galima perskaityti, kur ir kada žmogus buvo pakrikštytas, kas jo tėvai, krikštatėviai.

Nemokamus skaitmeninio raštingumo mokymus vyresnio amžiaus žmonėms organizuojančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė sako, jog viena iš aktualių temų mokymų dalyviams yra informacijos internete paieška. „Mokome visko - nuo to, kaip naudotis Google paieškos sistema, kokius raktažodžius vesti, kokios egzistuoja duomenų bazės ir panašiai. Besinaudojantiems technologijomis kasdien šie dalykai atrodo savaime suprantami, tačiau neturinčius tokių įgūdžių ir mokome, kaip surasti paieškos laukelį internetiniame puslapyje ar naudotis klavišų Ctrl+F kombinacija“, - pasakoja ji.

Netikėti atradimai ir kūrybiškumas paieškose

Nuo informacijos internete paieškos pradėjo ir panevėžietė Vitalija Pikšrytė, kuri apklausti tėvų ir senelių, deja, nespėjo. „Kol esi jaunas ir yra kieno pasiklausti, tai klausimai kažkodėl nekyla, platesnės ar gilesnės šaknys nelabai ir domina. Bet laikui einant darosi vis įdomiau, tik kad kieno paklausti lieka vis mažiau“, - sako moteris. Pašnekovei tuomet pasitarnavo iškilę žemės grąžinimo klausimai. Juos sprendžiant iš archyvų gauta pažyma atskleidė, jog senelio, kurio Vitalija težinojo tik vardą, tėvai gyveno Surviliškyje - panevėžietei ir jos šeimai visiškai iki tol negirdėtame kaimelyje.

„Mane šita informacija labai suintrigavo, nes jokių giminių ten neturėjau. Elektroninio paveldo puslapyje radau Surviliškio knygas ir pradėjau jas nagrinėti“, - tyrimo ištakas prisimena moteris. Pasak jos, paieškoms stipriai pasitarnavo reta giminės pavardė, pagal kurią buvo gana lengva ieškoti informacijos: randi pavardę ir žinai, kad ji tikrai priklauso tai pačiai šeimai.

Vitalijos tyrimai atskleidė ir netikėtų faktų. „Pirmiausia, tai buvo žinia, jog senelis kilęs iš Surviliškio ir kad jo šeima kalbėjo lenkiškai. Buvo didžiulė nuostaba, nes mano tėvai ir senelis buvo labai dideli patriotai ir lietuvninkai - o čia paaiškėja, jog jie kilę iš lenkų. Tai giminės man sakė - na, tu čia ir detektyvą atskleidei“, - sako ji. Visą gyvenimą galvojusios, jog Pikšrių giminė yra lietuviškos kilmės, Vitalijos tyrimas parodė, jog į Lietuvos vidurį jos protėviai atsikėlė iš dabartinės Lenkijos teritorijos po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimo, vykusio 1772 m. „Kiek skaičiau šaltinių, jie lyg gyveno pilyse prie Minsko - buvo pilies darbuotojai. Carui užėmus Minsko guberniją, Radvilos jiems pasiūlė keltis į dabartines Lietuvos žemes spėdami, kad caras iki čia neateis. Tokia yra Pikšrių giminės atsiradimo istorija Lietuvoje, kuria visa giminė iki šiol neatsistebi“, - sako Vitalija. Be to, tyrimų metu aptikta ir neįprastų vardų, pavyzdžiui, prosenelės vardas Simforoza, kurių kilmę dabar siekiama išsiaiškinti su istorikais.

Genealogijos entuziastas Gediminas atskleidžia, kad norint atrasti protėvius bei sužinoti, ar yra gyvų kitų linijų giminaičių, kartais tenka griebtis ir originalių metodų bei įjungti vaizduotę. „Aš pats, ieškodamas savųjų, Utenos rajone esančiose Pakalnių kaimo kapinėse palikau korteles su maždaug tokiu užrašu: „Manau, kad esu jūsų giminaitis ir sudarinėju giminės medį. Prašau susisiekti su manimi“. Neužilgo sulaukiau moters skambučio. Jos vyras, kaip paaiškėjo, yra mano senelio brolio palikuonis. Su ja pabendravome telefonu“, - pasakoja Gediminas.

Giminės medžio grafinis pavaizdavimas ir duomenų struktūra

Gedimino teigimu, protėvių kartos šiais laikais dažniausiai vaizduojamos medžio principu, nuo to ir kilo pavadinimas „giminės medis“. Giminės medis niekada nebus baigtinis kūrinys, o giminaičiai grupuojami eilėmis, kurios atitinka susidariusias skirtingas giminių kartas.

Giminės medžio tipai ir struktūra

Yra įvairių būdų, kaip kurti pasirinktinius šablonus ir pavaizduoti giminės medį:

• Horizontalūs ir vertikalūs medžiai: Medžių piešiniai paprastai sudaromi taip, kad ant kamieno dedami pirmieji asmenys, o ant šakų išdėstomi jų palikuoniai. Giminės palikuoniai - jo vaikai, anūkai, proanūkiai, kurie palaipsniui sudaro žmonių seką, iš šaknų per kamieną auga, plečiasi tarsi tikras medis. Tokia vertikalė sudaroma tuomet, kada apie gentainius turima pakankamai duomenų. Jo seka (aš, mano tėvai, seneliai, proseneliai ir t.t.) vystosi atvirkščiai, nei pirmame variante. Tai medis, kuris auga iš praeities į ateitį, bet centre esu aš. Šaknyse (t. y. praeityje) - mano tėvai, seneliai, proseneliai…, cente - medžio kamienas esu aš, o šakose (t. y. ateityje) - mano vaikai, anūkai, proanūkiai. Giminės medis gali būti tik tėvo (pavardės), arba mišrūs (ir tėvo ir motinos). Tai tėvo linija, gali būti sudaromas nuo pirmojo (seniausio) žinomo giminės atstovo, kurį galima patvirtinti dokumentu.
• Apskritimo arba vėduoklės formos.
• Genealoginis medis, arba piramidė: Šiems būdams yra būdingas protėvių numeravimas. Tuomet, laikantis tam tikros nustatytos numeracijos, galima smulkiai aprašyti kiekvieną giminės atstovą. Numeravimo sistema gali būti tokia: tyrėjas gauna pirmąjį numerį, antrąjį - tyrėjo tėvas, o trečiąjį - tyrėjo motina. Toks numeravimas išlieka ir kitiems protėviams (4 - tėvo tėvas, 5 - tėvo motina, 6 - motinos tėvas, 7 - motinos motina ir t.t., toliau 8, 9, 10, 11...). Šis būdas turi privalumų - vienos giminės istoriją galima ištirti gana plačiai.

Informacijos fiksavimas ir vizualizavimas

Kiekvienas giminės atstovas užrašomas ant paruoštų piešinių. Rekomenduojama užrašyti asmens vardą, mergautinę pavardę, gimimo ir mirties datas, vietoves, santuokos datą ir vietą, profesiją, vaikų skaičių, biografiją ir svarbiausius gyvenimo faktus. Svarbu užrašyti ir „būdingus bruožus“ - tai nebūtinai tikslus ūgis, bet, pavyzdžiui, „didelis“, „mažas“ ar „vidutinis“. Taip pat būtina nurodyti šaltinius: dokumento pavadinimą, metus, fondą, puslapį. Šriftas turi būti lengvai skaitomas ir įkomponuotas į tam skirtą vietą.

Medis turėtų būti estetiškas, meniškas, moksliškas, atliktas kokybiškomis medžiagomis ir priemonėmis, tiktų saugoti ar eksponuoti.

Spalvų ir formų kodavimas

Paprastai pieštame medyje spalvomis žymimos skirtingos giminių kartos, nes taip lengviau sekti prasilenkiančias laiko linijas. Galima koduoti atskiras gimines: kiekvieną šaką ženklinti kita spalva. Medžiuose skirtingomis spalvomis galima išskirti vyrus ir moteris, turinčius vaikų ir neturinčius, ištekėjusias moteris ir ne, gyvus ir mirusius ir kita. Patartina pasirinkti vieną sistemą ir laikytis vieningos ženklinimo tvarkos. Taip pat kaip ir spalvomis, asmenų skirtumus galima žymėti formomis.

Giminės medžio formatai

Giminės medis gali būti:

• Nupieštas vaikų, pasitelkus visą fantaziją, padedant tėvams, mokytojams.
• Dailininko piešinys: spalvota ar nespalvota grafikos technika, nutapytas.
• Sukurtas grafinio dizaino kompiuterinėmis programomis, lazeriu graviruotas.
• Jei yra gabių meistrų - jūsų giminės simbolis gali būti išsiuvinėtas, išdrožtas medyje, sukurtas liaudies dizaino priemonėmis.

Kaip kurti giminės medį su vaikais?

Vaikų akys nušvinta, kai pasakojate istorijas apie jų senelius ar prosenelius? Tai ne atsitiktinumas. Vaikai natūraliai smalsūs sužinoti, iš kur jie atėjo, kas buvo prieš juos, kokios istorijos slypi jų pavardėje. Šeimos medis - tai ne tik sausas vardų ir datų rinkinys. Kai vaikas pradeda domėtis savo šeimos istorija, jis mokosi ne tik vardų ir datų. Jis mokosi klausyti senelių pasakojimų, vertinti šeimos tradicijas, suprasti, kad kiekvienas žmogus turi savo unikalią istoriją.

Daugelis tėvų nežino, nuo ko pradėti kalbant su vaikais apie šeimos istoriją. Galbūt patys nelabai ką žinote apie savo prosenelius? Nebijokite - tai puiki proga kartu su vaiku leistis į atradimų kelionę. Daugelis tėvų klausia, ar nėra per anksti pradėti kalbėti su mažu vaiku apie genealogiją. Atsakymas paprastas - niekada nėra per anksti!

Šeimos istorija pagal amžiaus grupes

• 3-5 metų vaikai: Galite pradėti nuo paprasčiausių dalykų. Žiūrėkite šeimos nuotraukas ir vardinkite žmones. „Žiūrėk, čia tavo močiutė, kai ji buvo jauna”, „O čia tavo dėdė, kai jam buvo tiek pat metų kaip tau dabar”.
• 6-8 metų vaikai: Jau gali suprasti paprastą šeimos medžio schemą. Jie gali padėti klijuoti nuotraukas, rašyti vardus (jei jau moka), piešti. Šiame amžiuje vaikai pradeda domėtis laiko sąvoka - „seniai”, „kai močiutė buvo maža”, „prieš daug daug metų”.
• 9-12 metų vaikai: Jau gali aktyviai dalyvauti tyrinėjimuose. Jie gali formuluoti klausimus seneliams, ieškoti informacijos internete (su tėvų pagalba), suprasti sudėtingesnius giminystės ryšius.

Praktiniai patarimai, kaip įtraukti vaikus

Pirmiausia nereikia baimintis didelių projektų. Pradėkite nuo to, ką žinote. Paimkite didelį popieriaus lapą arba kartoną ir pradėkite nuo savo vaiko - apačioje nupieškite ar užrašykite vaiko vardą. Virš jo - tėvų vardus. Dar aukščiau - senelių. Jei žinote, galite pridėti ir prosenelių.

Naudokite nuotraukas: Puikus būdas - naudoti nuotraukas. Vaikai labai mėgsta matyti veidus, o ne tik vardus. Ieškokite senų nuotraukų, prašykite senelių pasidalinti jų archyvais. Kiekviena nuotrauka - tai istorija, kurią galima papasakoti.

Interviu su seneliais: Vienas svarbiausių genealogijos tyrinėjimo šaltinių - tai jūsų seneliai ir kiti vyresni giminės nariai. Jie yra gyvi istorijos liudytojai, ir jų prisiminimai neįkainojami. Organizuokite specialius „interviu” su seneliais. Paruoškite klausimus iš anksto kartu su vaiku. Jei įmanoma, įrašykite šiuos pokalbius su telefonu ar planšete. Vėliau galėsite kartu su vaiku klausytis šių įrašų, o kai vaikas užaugs, jie taps neįkainojamu šeimos paveldu. Nepamirškite užrašyti ne tik faktų, bet ir istorijų: kaip senelė sutiko senelį, kokia buvo jų vestuvė, kur jie gyveno, kuo dirbo, kokios buvo jų svajonės?

Detektyvinė istorija su dokumentais: Genealogijos tyrinėjimas - tai tikra detektyvinė istorija. Kartu su vaiku galite tapti tikrais istorijos detektyvais! Ieškokite senų dokumentų, nuotraukų, laiškų, atvirukų. Senų nuotraukų tyrinėjimas gali tapti tikru nuotykiu. Stebėkite, kaip keitėsi apranga, šukuosenos, namai, automobiliai. Vaikai dažnai juokiasi iš senų madų, bet tai puiki proga papasakoti apie skirtingus laikus. Jei rasite senų dokumentų - gimimo, santuokos ar mirties liudijimų, pasų, pažymėjimų - tai tikras lobis genealogui. Kartu su vaiku (jei jis jau pakankamai suaugęs) galite bandyti perskaityti senus užrašus, išsiaiškinti datas, vietas. Nebijokite skenuoti ar fotografuoti dokumentų ir nuotraukų. Sukurkite skaitmeninį archyvą - taip išsaugosite šeimos istoriją ateities kartoms.

Kūrybiški giminės medžio variantai: Kas pasakė, kad šeimos medis turi būti nuobodus vardų ir linijų rinkinys? Galite rinktis skirtingus formatus. Kai kurios šeimos kuria didelius plakatus ant sienos, kiti naudoja specialius albumus, treti - skaitmenines programas ar aplikacijas. Svarbu ne forma, o procesas.

• Tikras medis: Ant didelio kartono ar popieriaus lapo nupieškite medį su šakomis. Kiekvienas lapas ar vaisius gali būti atskiras šeimos narys. Vaikai gali patys piešti, karpyti, klijuoti.
• Laiko juosta: Ant ilgo popieriaus juostos pažymėkite metus ir įklijuokite nuotraukas, užrašykite svarbius įvykius. Taip vaikas gali vizualiai pamatyti, kaip keitėsi šeima per dešimtmečius.
• Šeimos albumas su istorijomis: Kiekvienam šeimos nariui skirkite po puslapį ar du, įklijuokite nuotrauką ir užrašykite trumpą istoriją apie jį. Vaikai gali iliustruoti šias istorijas piešiniais.
• Technologijos: Jei jūsų vaikas mėgsta technologijas, galite kartu išbandyti specialias programas ar aplikacijas šeimos medžiui kurti. Yra nemokamų variantų, kurie leidžia kurti gražius, interaktyvius šeimos medžius.

Kultūros ir tradicijų įtraukimas

Tyrinėdami šeimos istoriją, neišvengiamai susidursite su kultūriniu paveldu. Galbūt sužinosite, kad jūsų proseneliai kalbėjo kita kalba, laikėsi kitų tradicijų, atvyko iš kitos šalies? Jei jūsų šeimos šaknys siekia kitą regioną ar šalį, galite kartu su vaiku tyrinėti tos vietos kultūrą. Ieškokite informacijos apie tradicijas, papročius, maistą, drabužius. Galbūt galite net paruošti tradicinį patiekalą, kurį gamindavo jūsų proseneliai?

Šeimos tradicijos - tai irgi svarbi genealogijos dalis. Galbūt jūsų šeimoje yra ypatingų tradicijų, kurios perduodamos iš kartos į kartą? Specialūs receptai, švenčių papročiai, dainos? Užrašykite jas, paaiškinkite vaikui, kodėl jos svarbios. Nepamirškite ir profesijų istorijos. Galbūt jūsų šeimoje buvo daug mokytojų, gydytojų ar ūkininkų? Papasakokite vaikui apie šias profesijas, kaip jos keitėsi per laiką.

Sudėtingos šeimos istorijos ir nuolatinis procesas

Ne visų šeimų istorijos yra paprastos ir šviesios. Kartais tenka susidurti su skaudžiomis temomis - karai, tremtys, skyrybos, ankstyvos mirtys. Pirmiausia - būkite sąžiningi, bet atsižvelkite į vaiko amžių. Mažam vaikui nereikia žinoti visų skaudžių detalių. Užtenka pasakyti, kad „senelė gyveno sunkiais laikais” arba „proseneliai turėjo išvykti iš savo namų”.

Jei jūsų šeimoje yra sudėtingų situacijų - pavyzdžiui, skyrybos, įvaikinimai, sudėtingos šeimos struktūros - nepamirškite, kad šeimos medis gali būti labai įvairus. Šiuolaikinės šeimos dažnai turi įvairiausių formų, ir tai visiškai normalu. Kartais tyrinėjant šeimos istoriją gali paaiškėti netikėtų dalykų. Būkite pasirengę, kad ne visa informacija bus maloni.

Šeimos medžio kūrimas - tai ne vienkartinis projektas, o nuolatinis procesas. Šeima auga, keičiasi, atsiranda naujų narių. Padarykite šeimos istorijos tyrinėjimą šeimos tradicija. Galbūt kartą per metus, per kokią nors šventę, galite kartu peržiūrėti šeimos albumus, papildyti medį nauja informacija, prisiminti tuos, kurių jau nebėra su mumis? Kai vaikas užaugs, jis galės tęsti šį darbą. Galbūt jis norės giliau tyrinėti šeimos istoriją, ieškoti tolimesnių giminių, lankytis vietose, kur gyveno proseneliai? Šeimos medis - tai ne tik praeitis. Tai ir dabartis, ir ateitis. Jūsų vaikas yra svarbi šio medžio dalis, o galbūt kada nors ir jo vaikai tęs šią tradiciją. Tyrinėdami šeimos istoriją kartu su vaiku, jūs ne tik mokote jį genealogijos pagrindų, bet ir mokote vertinti šeimą, gerbti vyresniuosius, domėtis istorija, būti smalsiam. Jūs kuriate bendrus prisiminimus, stiprinate ryšius, perduodate vertybes.

Programos giminės medžio kūrimui

Šiandien yra daugybė kompiuterinių programų, kurios labai palengvina giminės medžio sudarymo procesą. Tarp jų populiariausios:

• MyHeritage
• Geni.com
• Family Tree Builder

Šios programos leidžia lengvai įvesti duomenis, pridėti nuotraukas ir sukurti vizualiai patrauklų giminės medį. Kai kurios programos yra nemokamos, o kitos siūlo mokamas versijas su papildomomis funkcijomis.

Patarimai, kaip pasirinkti programą

Renkantis programą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Ar programa palaiko failų formatą GEDCOM (standartinis genealoginių medžių formatas)?
• Ar programa turi klaidų atpažinimo funkciją?
• Ar programa leidžia bendradarbiauti su kitais giminaičiais?

Privatumas ir duomenų apsauga: Svarbu atsiminti, kad giminės medis - tai ne tik vardai ir datos, bet ir asmeninė informacija. Todėl būtina užtikrinti duomenų privatumą ir apsaugą. Jei naudojate internetinę programą, įsitikinkite, kad ji turi patikimas saugumo priemones.

Lentelė: Populiarios programos giminės medžiui kurti

Etniniai ir filosofiniai aspektai

Pasak G. Duboniko, dar vienas patarimas ieškantiems savo protėvių - atsisakyti noro moralizuoti, kuris kartais kyla savaime arba dėl pagrįstų nuoskaudų. „Pasaulis nesikeičia, nes tiek šiandien, tiek anksčiau gyvenimuose yra ir buvo visko: neteisingai padalintų palikimų, nesantuokinių vaikų, keiksmų, pykčių tarp giminių, apgautų moterų, paliktų vyrų. Tačiau ieškodami savo protėvių mes neturėtume iš moralinės pusės vertinti jų poelgius, pasirinkimus, mąstymo kryptį. Moralizavimas tikrai nėra genealoginis metodas“, - teigia jis.

Specialisto įsitikinimu, mes negyvename tokiomis sąlygomis, nesame apsupti tokios aplinkos, kurioje gyveno protėviai. „Niekas nežino, kaip tas laikmetis ar asmeninės patirtys būtų paveikusios mus pačius, kaip būtų susiklostę mūsų likimai“, - įsitikinęs Gediminas. - „Be to, neužmirškime, kad visi protėviai turėjo gyventi tam, kad gimtume mes. Ir nesvarbu, koks buvo jų vidinis pasaulis - baltas, pilkas ar spalvotas. Būkime dėkingi praėjusioms kartoms, net jeigu ir jaučiame nuoskaudas, turime neatleistų dalykų, nes be protėvių nebūtų kiekvieno iš mūsų“, - kviečia genealogas.

G. Duboniko nuomone, vietoje praeities moralizavimo geriau stengtis keisti dabartį, atkuriant ar stiprinant bendravimą su šiandien gyvenančiais savaisiais. „Tikrai žinau atvejų, kuomet giminės medis tapo tema, atgaivinusia santykius tarp giminių. Atrasta bendra šeimos istorija gali iš naujo suvienyti išsibarsčiusius ar susipykusius artimuosius bei nutraukdama keršto, skausmo ir neatleidimo gijas, tiesti tiltus į ateitį“, - sako jis. Svarbu nors šiek tiek žinoti apie savo šeimos praeitį ir priimti ją tokią, kokia ji yra. „Mano gentainiai jau nuo XIX a. atsidurdavo priešingose barikadų pusėse, toks jų pasirinkimas, toks įvairus ir turtingas tapo mano giminės medis. Svarbu tai, kad praeitis netrukdo giminei susiburti ir bendrauti šiandiena.“

tags: #gimines #medis #kudikiui

• Nauda ir atsargumo priemonės valgant mangus nėštumo metu
• Kaip išsirinkti tobulą tatuiruotę
• Ką reiškia sapnai ankstyvojo nėštumo metu?
• Viskas, ką reikia žinoti apie dantų dygimą
• Apie patogesnes keliones su naujuoju autobusu