Tradicinis gimdymas gulint ant nugaros atsirado akušerijoje tik XVIII amžiuje Prancūzijoje, siekiant palengvinti gimdymą priimantiems medikams. Iki tol moterys daugumoje šalių gimdydavo įvairiomis vertikaliomis pozomis: kabodamos, tupėdamos, stovėdamos, o sąrėmių metu stengdavosi vaikščioti ar netgi laipioti per kliūtis. Ilgą laiką vertikalus gimdymas buvo pagrindinis ir natūraliausias naujos gyvybės atėjimo būdas.
Vertikalus gimdymas apima kelis etapus, kurių metu moteris gali laisvai rinktis jai patogiausią pozą:
Viena iš pagrindinių vertikalaus gimdymo privalumų yra ta, kad gimdymo metu esant vertikalioje padėtyje, dubenyje gali atsirasti net iki 28-30 proc. daugiau vietos, o gimdos susitraukimai tampa efektyvesni.

Gimdant gulint yra keletas trūkumų, lyginant su vertikaliomis pozomis:
Vertikalaus gimdymo metu moteris pagimdo vaiką greičiau ir lengviau, su mažesniu skausmu. Dažniausiai neprireikia papildomos stimuliacijos, nes padeda svorio trauka, nugaros, pilvo, dubens raumenys bei kiti organai. Vertikalus gimdymas yra fiziologiškai patogesnis gimdyvei ir vaisiui.
Pagal statistiką, vertikalaus gimdymo metu patiriama nuo 1 iki 5 proc. traumų, kai tuo tarpu horizontalaus gimdymo metu - nuo 5 iki 25 proc. Taip pat vertikalaus gimdymo metu sumažėja gimdos infekcijos bei kraujo netekimo rizika.

Vertikalus gimdymas turi pozityvią įtaką ne tik sveikatai, bet ir vaiko vystymuisi. Pagrindiniai naudos aspektai:
Vertikalus gimdymas turi tikrai nemažai privalumų, tačiau jie galimi tik tinkamai tam pasiruošus ir jei gimdymas nėra išskirtinis atvejis. Jei yra nėštumo komplikacijų, galimos natūralaus gimdymo kliūtys, būtina aktyvi medicinos personalo priežiūra ir medicininė technika, moteris privalės rinktis gydytojų nurodytas gimdymo pozas.
Tėvai, besiruošdami gimdymui, turėtų pagalvoti ir apie gimdymo vietą. Nors daugelis moterų vis dar renkasi gimdyti klinikoje, verta žinoti, kad egzistuoja ir kitos, vis populiaresnės gimdymo galimybės. Gimdant ne klinikoje gali tekti susidurti su didesnėmis išlaidomis, nes ligonių kasos ne visada kompensuoja šias alternatyvas.
Gimdymo klinikos yra viešosios įstaigos, kuriose neretai apribojama gimdyvės laisvė: trūksta intymios aplinkos, ne visada atsižvelgiama į nėščiosios pageidavimus dėl gimdymo padėties ar būdo. Gimdymo klinikose didesnė tikimybė, kad bus mediciniškai kišamasi į gimdymą - taikoma anestezija, kerpama tarpvietė ar daromas Cezario pjūvis. Antroposofinės pakraipos gimdymo klinikose suteikiama didesnė laisvė moteriai ir stengiamasi leisti jai pagimdyti natūraliai.
Privalumai: užtikrinama greita medicininė pagalba vaikui bei motinai, taikomos visos medicinos technikos galimybės esant komplikuotam gimdymui, centrinėse klinikose įrengti atskiri priešlaikinio gimdymo skyriai.
Trūkumai: dažnai naudojama medicininė technika bei nuskausminantieji preparatai, todėl padaugėja gimdymo komplikacijų.
Už gimdymo namų egzistavimą turime būti dėkingos pažangiai mąstančioms akušerėms. Pagal įstatymą, gimdymą be komplikacijų akušerės gali priimti savarankiškai. Jos suteikia moteriai galimybę natūraliai, savarankiškai bei saugioje ir intymioje aplinkoje pagimdyti kūdikį. Tarp akušerių nėra hierarchijos, todėl kiekviena gali padėti moteriai pasiruošti gimdymui, padėti per gimdymą ir po jo, suteikti ambulatorinio gimdymo galimybę.
Privalumai: susilaikoma nuo medicininių priemonių naudojimo gimdymo metu, jaukia ir intymi aplinka, galimybė gimdyti vandenyje.
Trūkumai: esant gimdymo komplikacijoms, moterį reikia gabenti į klinikas.
Tai, kas anksčiau buvo kasdienybė, dabar tapo retenybe - gimdymas namuose, „tarp savų keturių sienų“. Nors gydytojai vis dar tvirtina, kad gimdymas namuose yra pavojingas, moksliniai tyrimai įrodo, jog esant normaliam nėštumui ir tinkamai priežiūrai rizika nėra didesnė nei gimdant klinikose. Svarbu, kad netoliese būtų gimdymo klinika.
Privalumai: nėščioji nesijaučia suvaržyta, sukuriama intymi aplinka, gimdymas tampa šeimos reikalu.
Trūkumai: esant komplikacijoms moterį reikia gabenti į gimdymo kliniką, didesnės organizacinės išlaidos.

Egzistuoja daug gimdymo būdų: įvairios gimdymo pozos, gimdymas vandenyje. Svarbu judėti, atsipalaiduoti, keisti padėtis ir veiksmingai kvėpuoti.
Kita gimdymo pozicija, kuri gali būti komfortiška - sėdėjimas atbulomis ant kėdės ir pasilenkus virš ant kėdės atlošo padėtos pagalvės. Taip pat naudingas gali būti sėdėjimas ant gimnastikos kamuolio, kurio metu galima judinti dubenį ratu ar švelniai siūbuoti pirmyn ir atgal. Ilsėtis ant gimnastikos kamuolio, atsiremiant į jį ar sieną, suteikia laiko pamedituoti ir atsipalaiduoti tarp sąrėmių.

Pasiruošimas gimdymui yra svarbus žingsnis, padedantis sumažinti nerimą ir baimes. Būtina rinkti informaciją apie gimdymo eigą, etapus, galimus pojūčius. Sumažinti nerimą padeda ir tikslus žinojimas, kur vyksite prasidėjus gimdymui bei kokią transporto priemonę rinksitės.
Bene dažniausiai pasitaikanti gimdymo baimė - skausmas. Šią baimę lengviau įveikti žinant priemones, padedančias palengvinti skausmą, pasidomėjus natūraliais skausmo malšinimo būdais bei galimomis medikamentinėmis priemonėmis. Bendravimas su kitomis besilaukiančiomis ar neseniai pagimdžiusiomis mamomis, kalbėjimasis apie nerimą ir baimes, taip pat yra puikus vaistas.
Neskubėkite vykti į ligoninę, kuo ilgiau likite namuose, ypač jei gimdysite pirmą kartą. Geriausia strategija natūraliam gimdymui - judėjimas, vanduo, atsipalaidavimas ir kantrybė, kurią geriausiai įgyvendinti sekasi namuose. Jei nėštumas vyko be komplikacijų, per ankstyvąją gimdymo stadiją drąsiai galite būti namuose. Ši stadija pirmagimėms gali trukti iki 8 valandų ar net ilgiau.
Pagrindinis tikrųjų sąrėmių bruožas - periodiškumas. Iš pradžių intervalai tarp sąrėmių gali trukti apie pusvalandį, o paties gimdos susitraukimo trukmė - apie 5-10 sekundžių. Vėliau sąrėmiai dažnėja, jų trukmė ilgėja. Jei gimdote pirmą kartą ir gimdymo namai netoli, galima laukti, kol intervalas tarp sąrėmių bus 5-7 minutės. Taip pat metas ruoštis į ligoninę, jei sąrėmiai nėra labai reguliarūs, tačiau skausmas stiprėja ir ilgėja.
Yra situacijų, kai reikėtų nedelsiant vykti į ligoninę: stiprus kraujavimas, sumažėję ar išnykę vaisiaus judesiai, bloga savijauta arba nerimas dėl gimdymo eigos, nutekėję vaisiaus vandenys (ypač žalsvos spalvos), ankstesni gimdymai, B grupės streptokoko (BGS) aptikimas, neįprasta vaisiaus padėtis, rizikingas ar daugiavaisis nėštumas.
Taip pat svarbu atsiminti, kad gimdymo metu judėjimas (vaikščiojimas, siūbavimas, pritūpimai) padeda organizmui, skatina kūdikio judėjimą į gimdymo kanalą ir mažina įtampą. Šiltas vanduo (kompresai, dušas, vonia) sušvelnina skausmus ir atpalaiduoja raumenis. Gilus atsipalaidavimas per kvėpavimą, meditaciją ar savihipnozę yra naudingas visais gimdymo etapais.

Būtina atsiminti, kad kiekvienas gimdymas yra unikalus. Svarbiausia - pasitikėti savo kūnu, pasiruošti emociškai ir fiziškai, bei bendradarbiauti su medikais, kad šis svarbus įvykis praeitų kuo sklandžiau ir saugiau.