Gimdymo patirtys ir naujos tendencijos Lietuvoje: nuo hipnozės iki tinklalaidžių
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama gimdymo patirtims ir moterų teisėms gimdymo metu. Naujos iniciatyvos, tyrimai ir diskusijos atskleidžia sistemines problemas ir ieško būdų, kaip pagerinti gimdyvių patirtis, užtikrinti jų saugumą ir orumą. Šioje srityje ypač aktyvūs yra multimedijų agentūros „Nanook“ projektai, tokie kaip tinklalaidės, kuriose nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su motinyste, psichologija ir socialiniais reiškiniais.
Gimdymo patirtis Lietuvoje: problemos ir sprendimai
Iniciatyvos „Informuotas pasirinkimas“ savanorė Ugnė Šiurienė pasakoja, kad iniciatyvinės grupės atlikta 2473 moterų apklausa parodė, jog netinkamas elgesys su gimdyvėmis yra sisteminis reiškinys. Net 6 proc. apklausos respondenčių teigė patyrusios prievartą, kurią dažniausiai įvardijo kaip vertimą gultis, priverstinį laikymą gydytojams patogioje pozoje, ar neįspėjus atliekamas skausmingas procedūras.
Dula (gimdymo palydovė) Lina Gabrijolavičienė mano, kad nepagrįstu žalojimu turėtų būti laikomas ir dar rečiau aptariamas veiksmas - tarpvietės kirpimas. Beveik du trečdaliai „Informuoto pasirinkimo“ apklausos respondenčių, gimdžiusių Santariškių klinikose, kur priimami didesnės rizikos gimdymai, teigė, kad joms atlikta ši procedūra, ir 29 proc. teigė, kad joms nebuvo apie tai paaiškinta ir atsiklausta. Tuo tarpu Higienos instituto duomenimis, 2017 m. tarpvietės kirpimą patyrė 21 proc. gimdyvių visoje Lietuvoje, Santariškių klinikose, kur net 30 proc. gimdymų patologiniai, kirpo 36 proc. gimdyvių.
„Mane susiuvo, pastatė - ir eik. „Mums susitvarkyti reikia, - pasakė, - laukia kita. Dar ne tokios nueina.“ Alpėdama iš skausmo, ką tik pagimdžiusi moteris neskaičiavo, kiek žingsnių, metrų ar laiptelių teko slinkti, kol persikėlė iš gimdyklos į savo palatą. Teisybės ji anuomet neieškojo - kūdikio gimimo džiaugsmas nuplovė gimdymo patirties kartėlį.
Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. paskelbtos apklausos rodo, kad tik vos daugiau kaip pusė gimdžiusiųjų jautėsi saugios gimdydamos. Šie duomenys panaudoti kaip atskaitos taškas keliant medikų kvalifikaciją pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą, pagal kurią personalas mokėsi konfliktų valdymo ir bendravimo su pacientais, buvo atnaujinta įranga.
Nugirstos ar socialiniuose tinkluose pasidalytos istorijos apie neigiamą patirtį gimdant skatina moteris griebtis sistemą toliau iškraipančių veiksmų: nešti kyšius, kliautis internetiniuose forumuose paliktais įvertinimais, reikalauti gimdyti tik pas pažįstamus gydytojus ar apskritai šalintis medikų.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja tęstinės priežiūros modelį, kai gimdymui besiruošiančią nėščiąją prižiūrėtų vienas akušeris, bet tokia priežiūra vienam akušeriui leidžia per metus vidutiniškai pasirūpinti 32-45 moterims. Paskutiniais Higienos instituto duomenimis, tik akušeriai prižiūrėjo vos 4 proc. nėščiųjų Lietuvoje, nors žinomi akušerijos-ginekologijos specialistai sutinka, kad šis skaičius turėtų būti didesnis. Normalų fiziologinį gimdymą turėtų priimti akušerės, kurios tam puikiai pasiruošusios, teigia tarptautinė ekspertė dr. Daiva Brogienė.
Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams lankantis Ukrainoje 2025-ųjų rugpjūtį.
Psichologinė pagalba ir parama gimdyvėms
Pasitikėjimo deficitą kartais sumažintų tiesiog šiltesnis, žmogiškesnis bendravimas. Gimdymo metu moterims yra gyvybiškai svarbi psichologinė parama. Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jos kelia klausimus, kurie niekaip neapleidžia: ar reikia atvirai kalbėti apie motinystę? Ar motinystės patirtis turėtų būti privati ir išgyvenama tik už namų durų? Kam yra naudingas motinystės romantizavimas? Kokiems mechanizmams veikiant motinystės patirtis lieka gyvenimo paraštėse?
Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“ Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti.
Gero gyvenimo receptai. Motinystės iššūkiai, apie kuriuos nutylima
Gimdymas su hipnoze: nauja tendencija
Už Atlanto vis populiaresnis tampa taip vadinamas gimdymas su hipnoze. Niekas nebando gimdyvės hipnotizuoti ir nemosuoja laikrodžiu prieš akis, bet būsimos mamos prieš gimdymą bent kelias savaites mokosi atsipalaidavimo ir meditacijos technikų. Sklido kalbos, kad net Kembridžo hercogienė rengėsi taip gimdyti. Šį metodą išbandžiusių amerikiečių tinklaraštininkių teigimu, hipnozės metodas gimdymo skausmo nenumalšina, tačiau išmoko nusiraminti, atsipalaiduoti ir nukreipus mintis sumažinti skausmą. Hipnozės metodas moteris išmoko gilaus kvėpavimo, vizualizacijos, susikoncentravimo ir atsipalaidavimo technikų, kurios sukuria savotišką transo būseną. Pavyzdžiui, giliai kvėpuodama moteris visą savo dėmesį skiria ne skausmui, bet kvėpavimo garsui ir įsivaizduoja, kaip kūdikis pamažu slenka gimdymo takais. Tai sumažina sąrėmių skausmą. Tačiau norint to išmokti kelias savaites reikia lankyti specialius kursus ir po valandą ar dvi daryti specialius pratimus kasdien namuose.
Gimdymo su hipnoze mokytoja iš Kalifornijos Rachel Yellin pasakoja, kad šio metodo teigiamą poveikį paaiškinti pakankamai paprasta. Visų pirma jis išmoko atsipalaiduoti - tuo pačiu atsipalaiduoja ir raumenys, o susikoncentravus į kūdikio vaizdą išsiskiria endorfinas ir seratoninas - hormonai atsakingi už laimės jausmą. Visa tai mažina skausmą ir lengvina gimdymą. Pasak Rachel, išmokusios hipnozės metodą tik 23 proc. moterų gimdant prašo epidūrinės nejautros. Šis metodas skausmo nepanaikina, bet sumažina iki pakenčiamo lygmens.
Pasak gydytojo akušerio-ginekologo Romualdo Šemetos, Lietuvoje kol kas ne tik trūksta informacijos apie gimdymą su hipnoze, bet ir nėra kas galėtų to mokyti. Jo teigimu, hipnozės metodas gana sunkiai išmokstamas ir reikalauja daug laiko. Kur kas paprasčiau pasidomėti ir pasimokyti kitomis gimdymo skausmą malšinančiomis metodikomis. Viena jų - neurolingvistinis programavimas. Šį metodą R. Šemeta aprašė savo knygoje ir teigia, kad sulaukęs itin palankių jį panaudojusių gimdyvių atsiliepimų. Pasak jo, šis metodas padeda atsipalaiduoti, suprasti skausmą ir nuo jo nukreipti mintis. Taip sąrėmių skausmą galima sumažinti iki maudimo.
Dulos ir prieraišiosios tėvystės centro vadovės Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės nuomone, po metų ar dviejų Lietuvoje taip pat turėtų atsirasti gimdymo su hipnoze specialistų, kurie galėtų mokyti būsimas mamas. Pasak jos, ir šiuo metu dažnai taikomos gimdymo su hipnoze metodo atskiros dalys.
„Žmonės dažnai klaidingai įsivaizduoja, kad gimdymo su hipnoze metodas yra tarsi tikra hipnozė, kai nieko neatsimeni, nieko nejauti ir tave gali valdyti kiti. Tačiau taip nėra. Šis metodas nepašalina gimdymo skausmo, o tik jį gerokai sumažina. Be to, atskiros dalys, kaip atsipalaidavimo, dėmesio nukreipimo pratimai, gilus kvėpavimas ar vizualizacija, ir dabar yra mokomos nėščiųjų kursuose. Hipnozės metodo esmė, kad visos tos dalys yra sujungtos į vieną,“ - pasakojo Vitalija Pilipauskaitė-Butkienė.
NARA tinklalaidės ir „Nanook“ indėlis
Jauną žmogų nuo jau paamžėjusio skiria tik vienas dalykas: arba tu žinai, kas yra podcastas, arba ne. Lietuviškai jis vadinasi podkęstas arba, kaip pataria sakyti VLKK, tinklalaidė - tai yra internete kybantis, todėl nei laike, nei erdvėje jūsų neribojantis, visada iš visur pasiekiamas garso įrašas, kuriame kalbamasi arba pasakojami dalykai kokia nors tema. Podcastai taip pat būna ir muzikiniai. Juos galima prenumeruoti vienoje iš keleto internetinių platformų (Soundcloud, Mixcloud ir pan.).
Kad įrašytum podcastą, neprivalai būti nei profesionalus žurnalistas, nei žmogus, susijęs su kokiomis nors specialiomis medijų institucijomis. Tuo podcastas šiek tiek panašus į blogą, nes tu gali transliuoti pasauliui tiesiai iš savo namų, tereikia paprastutės įrašymo įrangos ir interneto ryšio. Lietuviškas podcastų podcastas, turbūt nesuklysiu, yra multimedijų agentūros „Nanook“ vaikas „Nyla“, kur kalbama apie pačius įvairiausius dalykus, įdomius miesto žmogui, bet į kuriuos tradicinės medijos (dar) neatkreipia dėmesio. Patį podcasto formatą „Nanook“ komanda išsamiai pristatė savo įvadiniame epizode.
„Nanook“ komanda, kurios darbuose galima rasti tokių temų kaip Denis Vėjas, grįžęs iš Artimųjų Rytų regiono, kur penkias savaites praleido su Irake ir Sirijoje gyvenančiais kurdais, ar reportažas apie Ukrainos moteris, kurioms seksas tampa vienintele preke mainais į išlikimą, taip pat aktyviai prisideda prie svarbių visuomenės diskusijų. „NARA tekstai. Miesto bitės, bendrabūvio mokytojos. Miesto bitininkystė padeda vaikams atkurti ryšį su gamta ir vieni kitais. Publikacija parengta iniciatyvos „Vilnius - Europos žalioji sostinė 2025“ kvietimu.“
Kitos „Nanook“ iniciatyvos ir projektai
„Nanook“ taip pat įgyvendina ir remia įvairius projektus, skirtus žmogaus teisių, švietimo ir visuomenės informuotumo didinimui. Toliau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami kai kurie iš šių projektų:
| Projekto pavadinimas | Tikslas | Įgyvendinimo laikotarpis |
|---|---|---|
| Žaisk už savo teises! | Mažinti jaunų žmonių neapykantą lyties pagrindu kurstančios kalbos vartojimą, kovoti prieš lyčių stereotipus, diskriminaciją ir smurtą. | Nenurodyta |
| Gimdymo patirčių situacijos analizė | Ištyrus gimdymo patirčių situaciją iš gimdyvių perspektyvos Lietuvoje, pateikti prieinamą situacijos analizę, rekomendacijas pacienčių teisių ir medicinos sistemos tobulinimui. | Nenurodyta |
| Religijos ir įsitikinimų laisvė Lietuvoje: įveikiant stigmatizaciją ir netoleranciją | Didinti informuotumą apie žmogaus teises, bendradarbiaujant su žiniasklaida bei visuomenei pateikiant informaciją apie religijų bei įsitikinimų įvairovę ir religijos laisvės principo įgyvendinimą Lietuvoje. | 2021-01-01 - 2022-06-30 |
| Lytiškumo akademija | Didinti visuomenės žinias apie reprodukcines teises bei plėsti suvokimą apie lytiškumo ugdymo įgyvendinimo svarbą, skatinti įvairių bendruomenių atstovus kritiškai vertinti lyčių stereotipus. | Nenurodyta |
| Barbershop Lietuva | Įgalinti vyrus kalbėti apie lyčių stereotipus, siekiant teigiamo jaunų vyrų požiūrio pokyčio į lyčių lygybę Lietuvoje. | Nenurodyta |
| Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias | Įgalinti LGBT jaunimą aktyviai ginti savo teisę į prieigą prie švietimo be diskriminacijos, stiprinti jų atsparumą patyčioms. | 2022-07-01 - 2023-12-31 |
| Humanitariniai ir žmogaus teisių iššūkiai Lietuvos-Baltarusijos pasienyje | Sprendė humanitarinius ir žmogaus teisių iššūkius, su kuriais susidūrė Lietuva 2021 m. smarkiai išaugus migrantų ir prieglobsčio prašytojų skaičiui. | Nenurodyta |
| Mano teisės: Kokybiško žmogaus teisių diskurso stiprinimas Lietuvoje | Stiprinti kokybišką žmogaus teisių diskursą (didinti visuomenės informuotumą apie žmogaus teises, jų įvairovę bei problematiką). | Nenurodyta |
| Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą | Didinti paramą žmogaus teisėms viešosios politikos, visuomenės ir regioninių bendruomenių lygmenyse. | Nenurodyta |
| Pokyčių sparnai - žmonių, turinčių intelekto ir/ar psichosocialinę negalią, įtrauktis ir teisių užtikrinimas Lietuvos regionuose | Prisidėti prie asmenų su intelekto ir/ar psichosocialine negalia žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvos regionuose. | Nenurodyta |
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
