Gilus vaikų mokymas ikimokykliniame amžiuje: esminiai principai ir metodai
Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje yra svarbus ankstyvosios vaikystės raidos etapas, kurio metu siekiama užtikrinti visapusišką vaiko ugdymą(si) ir jo pasirengimą tolimesniam mokymuisi. Tai vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu - pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.
Ikimokyklinio ugdymo programos rengiamos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai padeda formuoti gilų ir prasmingą ugdymosi procesą.
Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai
Siekiant kokybiško rezultato, ugdymo procesas grindžiamas šiais esminiais punktais:
- Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas: Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
- Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- Žaismės principas.
- Sociokultūrinio kryptingumo principas.
- Integralumo principas.
- Įtraukties principas.
- Kontekstualumo principas.
- Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- Reflektyvaus ugdymo(si) principas: Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis.
- Šeimos ir mokyklos partnerystės principas: Mokykla ir šeima bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“ bei „Kuriu ir išreiškiu“.
Ugdymosi pasiekimai ir esminiai gebėjimai
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.
Žemiau pateikiami esminių gebėjimų pavyzdžiai pagal skirtingas sritis:
| Sritis | Vertybinė nuostata | Esminiai gebėjimai |
|---|---|---|
| Mityba ir higiena | Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam. | Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą; aiškinasi, kodėl svarbu valgyti sveiką maistą. |
| Sauga | Atsakingas elgesys aplinkoje. | Pažįsta šviesoforo spalvas; supranta, kodėl nesaugu eiti su nepažįstamu žmogumi. |
| Judėjimas | Noriai juda, mėgsta žaidimus. | Bėga keisdamas kryptį, neprarasdamas pusiausvyros; meta ir pagauna kamuolį. |
| Smulkioji motorika | Tikslumas ir koordinacija. | Taisyklingai laiko rašiklį ir žirkles; tiksliai atlieka judesius pirštais. |
Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstai
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų, tokiose kaip parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai. Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.
Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis. Galima išskirti šiuos pagrindinius kontekstus:
- Žaismės kontekstas: Palaiko kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant momentus.
- Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: Atsiliepia prigimtiniam vaikų smalsumui, skatinant giliau suprasti objektus ir reiškinius.
- Kalbų įvairovės kontekstas: Kuria aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems komunikavimo būdams.
- Realių ir virtualių aplinkų kontekstas: Papildo realybę skaitmeninėmis galimybėmis, plėtojant vaikų skaitmeninį sumanumą.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymui gali būti sėkmingai naudojamos edukacinės technologijos. Planšetės padeda plėsti žodyną, gerinti raštingumo ir skaitymo įgūdžius bei didina vaikų savarankiškumą.
Patirtinio ugdymo reikšmė
Straipsnyje teoriškai atskleidžiama patirtinio ugdymo(si) principai ir jų aktualumas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme. Tyrimo rezultatai rodo, kad patirtinio ugdymo(si) pritaikymo kontekstas yra ne tik platus, gilus, bet ir pritaikomas dirbant su įvairaus amžiaus vaikais.
Patirtinis ugdymas(sis) ugdo vaikų savarankiškumą, bendravimo, socialinius, komunikavimo įgūdžius bei skatina norą tyrinėti. Tačiau pedagogai susiduria su sunkumais dėl didelio vaikų skaičiaus grupėse, specialiųjų poreikių vaikų integracijos ir laiko stokos veiklos planavimui. Siekiant įtraukaus ugdymosi, programos grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, užtikrinant, kad ugdymas būtų prieinamas visiems vaikams.
tags: #gilus #vaiku #mokymas #ikimokykliniame #amziuje
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
