Giedrius Žalys yra žinomas Lietuvos operos solistas ir lektorius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jo profesinė veikla ir asmeninis gyvenimas dažnai atsiduria visuomenės dėmesio centre.

Neseniai Giedrius Žalys vėl sumainė aukso žiedus. Apie ką tik įvykusias vedybas pranešė pats Giedrius. Feisbuke jis pasidalijo savo ir žmonos nuotrauka. „Ji nuostabi. Aš Ją vedžiau“, - prie fotografijos rašė jis. Ceremonija vyko Airėnuose, kur buvo pakviesti patys artimiausieji. Šventėje dalyvavo ir Giedriaus sūnus Nojus. Susisiekus su G. Žaliu, jis nuo išsamesnių komentarų išsisuko, argumentuodamas, kad jau seniai nesirodo viešumoje, o ir artimuosius siekia apsaugoti nuo šių kalbų.
Anksčiau Giedrius Žalys buvo sukūręs šeimą su operos soliste Asmik Grigorian, su kuria 2002 metais susilaukė sūnaus Nojaus.
Nojus Žalys - aktorius ir dainininkas, kilęs iš išskirtinai talentingos šeimos. Jo mama - geriausia operos soliste pripažinta Asmik Grigorian, močiutė - operos primadona, profesorė Irena Milkevičiūtė, o tėvas - puikus operos solistas Giedrius Žalys. Nojus teigia, kad muzika jam nebuvo neišvengiamybė.
„Manau, kad gyvenime neturėjau neišvengiamybių. Mano tėvai suteikė man be galo daug laisvės ir palaikymo. Dažnai matau situacijas, kai tėvai nori, kad jų vaikas taptų kažkuo, kas tėvams pavyko ar nepavyko. Aš to neturėjau“, - pasakojo Nojus.
Nojus prisimena, kad vaikystėje mamą matydavo kartą per porą mėnesių. „Mano požiūris toks, kad tokio likimo žmonėms gimsta vaikai, kuriems tai tinka. Pastebiu, kad dabar labai daug laiko leidžiu vienas. Esu susitelkęs į savo dalykus, nors vaikystėje mamos tikrai pasiilgdavau. Trūkumas vaikui buvo natūralus“, - atviravo Nojus.
„Tikrai nepykau, nebent kai man buvo 7 ar 8 metai. Bet aš nieko nekeisčiau. Man gera matyti žmogų, kuris gyvena darydamas tai, ką nori daryti, to net nesiekdamas. Abejoju, ar ji kažko siekia. Ji tiesiog daro tai, ką nori daryti, ir nušviečia daugelio žmonių gyvenimus. Mama manyje išugdė tokį patį požiūrį - eik ir gyvenk, nesiaukok. Yra tėvų, kurie norėtų kažką daryti, bet pasiaukoja, kad galėtų būti namuose.“
Dabar Nojus ir Asmik Grigorian dažnai susitinka ir scenoje. „Koks jausmas, kai scenoje esate šalia? - Taip, dažnai net gatvėje mus palaiko broliu ir seserimi. Jausmas keistas, labai nuogas. Faktas, kad prieš 20 metų buvau šalia jos stovintis grybukas, įsikibęs į sijoną, yra absurdiškas. O dabar mes kartu kuriame, atliekame darbą. Darbo metu galiu išjungti save ir įjungti personažą, o stovint scenoje su mama tai yra sunkiau.“
Nojus kalbėjo ir apie „mamos šešėlį“. „Ar jautiesi taip, lyg būtum mamos šešėlyje? - Manau, kad šešėlis atsiranda tada, kai su juo lyginiesi. Kol nesupranti, kas esi ir ką šiame gyvenime gali padaryti, tol lyginiesi su kitais. Pirmąkart į sceną išėjau aktorystės studijų metu. Kai matydavau, kaip mama savo magija užpildo visą sceną, svarstydavau: ką mes čia veikiam? Tačiau jos šešėlis dingo tada, kai atradau savo spalvas.“

Asmik Grigorian ne viename interviu yra atskleidusi, kad žengdama į sceną jaučia panišką baimę, tačiau po to atrodo, kad scena yra jos namai. Nojus šį jausmą gerai supranta. „Aš labai suprantu tai, ką mama pasakoja. Manau, kad scenos baimė yra ne baimė, o jausmas, kad šią akimirką esame kartu ir kažkas vyksta. Ta patirtis gali gąsdinti, nes ji yra nestabili. Aš jaučiuosi panašiai kaip mama, tačiau man yra baisiau, kai to jausmo išvis nėra. Tada atrodo, kad kažkas ne taip, kažkas stringa.“
Nojus Žalys pripažino, kad ryšys su tėvu Giedriumi atsistatė vėliau gyvenime. „Buvome nutolę, nes augau su aukle, o ne su juo. Pradėjome gyventi kartu, kai man buvo maždaug 13 metų ir turėjome praeiti daug dalykų, kad atrastume ryšį. Buvo daug vaiko skundų: tu neišgirsti, nesupranti manęs... Aš manau, kad, kol viduje neturime gero santykio su tėvais, kažkas mumyse stringa. Pirmas žingsnis link suaugusiojo gyvenimo man buvo pripažinti ir gerbti tėvą. Jei sugebi gerbti tėvą, tuomet sugebėsi gerbti kitus ir save.“
„Nojau, sakei, kad tavo močiutė, operos solistė Irena Milkevičiūtė yra nepaprastai išmintingas, geras ir rūpestingas žmogus. Ir kad pastaraisiais metais susikūrėte visai kitokį santykį.“ Nojus patvirtino: „Kai atėjau pas ją studijuoti vokalo, tarp mūsų susikūrė visiškai betarpiškas, beribis santykis. Mes galime be paslapčių, be kaukių dalintis tuo, kas yra širdyje.“

Nojus Žalys teigia, kad jo kelias į savęs atradimą nebuvo lengvas. „Tam tikri pasikartojantys ego lūžiai. Kartais su tavimi susijusios idėjos visiškai nedera su tuo, kas esi. Gyvenime patyriau daug momentų, kai atrodė, kad būsiu vienoks ir mano likimas bus būtent toks. Tačiau bandymas pasiekti tą identitetą buvo netikras ir nenaudingas.“
Anksčiau Nojus ieškodavo atsipalaidavimo virtualioje erdvėje. „Aš ilsėdavausi žaisdamas vaizdo žaidimus. Tai visada buvo mano saugi erdvė, bet tam tikru momentu tai pradėjo mane riboti. Pajutau, kad kai kyla koks nors nemalonus jausmas, aš pabėgu į žaidimą. Galvodavau, kad taip ilsiuosi, bet pastebėjau, kad taip tik dar labiau pavargstu.“ Šiandien Nojus džiaugiasi savo veikla: „Visos, kuriomis užsiimu. Atsikėlęs žinau, kad darau tai, ką ir noriu daryti - dainuoti, vaidinti, kurti.“
Asmik Grigorian gimė 1981 m. gegužės 12 d. Ji mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje fortepijono, vėliau chorinio dirigavimo specialybės. 1999 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo specialybę, baigė bakalauro, o 2006 m. - magistro studijas. Dainavimo mokėsi pas prof. Ireną Milkevičiūtę, dalyvavo meistriškumo klasėse pas Gehamą Grigorianą, Vladimirą Prudnikovą, Badri Maisuradzę.
Asmik Grigorian aktyviai koncertuoja su įvairiais kolektyvais, tokiais kaip Vilniaus kvartetas, Vilniaus kvintetas, Nacionalinis simfoninis orkestras, Valstybinis simfoninis orkestras, Vilniaus kamerinis orkestras, Maskvos Kremliaus kamerinis orkestras bei Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo orkestras. Ji taip pat dainavo „Vilnius City Opera“ pastatymuose ir dirbo su garsiais dirigentais, tokiais kaip Gintaras Rinkevičius ir Juozas Domarkas. Solistė yra dalyvavusi Vilniaus, Pažaislio, „Gaidos“, „Šv. Kristoforo“ festivaliuose.
Jos repertuare gausu svarbių vaidmenų, tarp jų - Donos Anos vaidmuo Volfgango Amadėjaus Mocarto operoje „Don Žuanas“ (atliktas Kristiansande, Norvegijoje 2005 m. ir Vilniaus festivalyje 2004 m. kartu su Nacionaliniu simfoniniu orkestru). Latvijos nacionalinėje operoje Asmik Grigorian parengė Siuzanos ir Grafienės Almavivos vaidmenis Volfgango Amadėjaus Mocarto operoje „Figaro vedybos“ bei Donos Elvyros vaidmenį operoje „Don Žuanas“. 2006 m. ji gastroliavo Mančesteryje su Sankt Peterburgo Marinskio teatru, atlikdama Prilepos vaidmenį Piotro Čaikovskio operoje „Pikų dama“.
Solistė iki antrų vestuvių yra draugavusi su žurnalistu Rimu Bružu, vėliau su aktoriumi ir režisieriumi Mykolu Vildžiūnu. 2015-ųjų balandį Asmik Grigorian ištekėjo už Rusijos režisieriaus Vasilijaus Barchatovo. Po kelerių metų jiems gimė dukra.

Giedrius Žalys, dainininkas ir lektorius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra aktyvus operos scenoje. Kaip baritonas, jis dalyvavo Palangos Birutės parke vykusioje M. Petrausko ir G. Lansdbergio-Žemkalnio pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pastatyme liepos 6 d. Spektaklyje kartu su Giedriumi Žaliu pasirodė ir kiti solistai: Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Audrius Rubežius (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas), Andrius Apinis (tenoras); aktoriai Ferdinandas Jakšys, Vytautas Anužis, Aleksas Kazanavičius, Ramutis Rimeikis; šokėja Edita Stundytė bei Kauno miesto simfoninis orkestras ir Kauno valstybinis choras.

Giedrius Žalys taip pat prisidėjo prie Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos 85-mečio minėjimo, kur akompanavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistui Juozui Janužui ir buvo paminėtas jo studentas, dainininkas Lukas Sandhu, šiuo metu studijuojantis LMTA.