Geriausia Miego Poza Nėštumo Metu: patarimai ir sprendimai

Miegas yra vienas iš svarbiausių elementų, kad žmogaus kūnas galėtų funkcionuoti puikiai, tačiau kai kuriuose gyvenimo etapuose jis gali tapti nevisavertis. Nėštumo metu moterys dažnai susiduria su miego sutrikimais. Ar žinojote, jog pagal 2016 metų mokslo tyrimus netgi 78% besilaukiančių moterų susiduria su miego sutrikimais? Dažnu atveju įsitaisyti patogiai gali tapti tikras iššūkis, ypač trečiajame trimestre.

Daugelis moterų didžiausiu blogo miego poveikiu įvardija nuovargį, o kitos netgi baiminasi savo įsitaisyta poza pakenkti kitoms kūno dalims, gimdai ar vaisiui. Ramus ir kokybiškas miegas (žinoma, kiek tai įmanoma) nėštumo metu yra labai svarbus tiek moters sveikatai, tiek ir tinkamam vaikelio vystymuisi.

Miego pozos skirtingais nėštumo trimestrais

Pirmasis trimestras: miego pozos pasirinkimo laisvė

Nėštumo pradžioje gimda dar nėra pasiekusi tokio dydžio, kad trukdytų miegui. Tad moteriai yra saugu miegoti bet kokioje pozoje, kokioje jai tik yra patogu - ar tai būtų miegojimas ant nugaros, pilvo ar šono. Nėra įrodymų, kad miegojimas ant pilvo nėštumo pradžioje galėtų pakenkti. Vaisių apsaugo gimdos siena ir vaisiaus vandenys. Pirmąjį nėštumo trimestrą vaisius yra labai mažas, o gimdą saugo sienelės, vaisiaus vandenys, apgaubia dubuo. Šiuo laikotarpiu miegoti ant pilvo yra patogu ir saugu.

Antrasis ir trečiasis trimestrai: rekomenduojama šoninė miego poza

Kada moteris pasiekia antrąjį ir trečiąjį trimestrus - gimda bei pilvukas yra padidėję. Įžengus į antrąjį trimestrą, pradeda sparčiau augti vaisius ir pati gimda. Maždaug antrojo trimestro viduryje daugeliui nėščių moterų jau reikėtų paieškoti kitos miegojimo pozos.

Trečiąjį nėštumo trimestrą nėščiosios pilvukas jau tikrai didelis, todėl neberekomenduojama miegoti ant pilvo. Daugelis moterų jaudinasi, jog miegant ant pilvo, jos gali pakenkti vaisiui. Tačiau nėra ko jaudintis, gimda yra tokia stipri, jog puikiai apsaugo vaikelį. Visgi, įžengus į antrąjį ir trečiąjį trimestrus moters pilvas jau yra padidėjęs ir natūraliai tampa sunku ant jo miegoti, tad ekspertai rekomenduoja šioje pozoje miegoti rečiau.

Miegojimas ant nugaros ir jo rizika

Trečiojo trimestro metu, derėtų vengti miegojimo ant nugaros, kadangi taip yra užspaudžiamos pagrindinės kraujagyslės, per kurias kraujas keliauja į gimdą. Didėjant nėštumui ir augant vaisiui gimdoje, gulėdamos ant nugaros, nėščiosios dažnai jaučia silpnumą. Taip nutinka, nes gimda spaudžia apatinę tuščiąją veną, kuria kraujas grįžta į širdį. Mažiau kraujo pritekant į širdį, atsiranda silpnumas, pradeda reaguoti ir vaisiaus širdis. Pasisukus ant šono, būklė greitai pagerėja. Dėl šio spaudimo gali sumažėti deguonies tiekimas vaisiui, o taip pat ir padažnėti tokie negalavimai, kaip rėmens padidėjimas, galvos svaigimas. Dėl to nukrenta kraujospūdis ir nėštumo metu gulint ant nugaros kūdikiui gali pasireikšti hipoksija.

Gulint ant nugaros ar dešiniojo šono gali pasireikšti aortos ir apatinės tuščiosios venos spaudimo sindromas. Antroje nėštumo pusėje augantis vaisius gimdoje pradeda spausti šias kraujagysles prie stuburo. Spaudžiant pilvinę aortą, sumažėja gimdos ir placentos kraujotaka, blogėja vaisiaus būklė. Užtat tuščioji vena labiau užspaudžiama, nes jos sienelė yra plonesnė ir ne tokia elastinga. Kai vena užspaudžiama, sumažėja veninio kraujo grįžimas į širdį, sumažėja sistolinis ir minutinis širdies tūris bei arterinis kraujo spaudimas, o tai sutrikdo gimdos ir placentos kraujotaką, blogina vaisiaus būklę.

Apie 10 proc. besilaukiančiųjų kompensaciniai mechanizmai neišsivysto arba yra nepakankami, todėl joms gali išsivystyti šis sindromas ir pasireikšti tokie požymiai: bradikardija, sistolinis AKS sumažėja iki 60 mm Hg ir mažiau, nėščioji pajunta silpnumą, pradeda pykinti, pritemsta arba išnyksta sąmonė, sparčiai blogėja vaisiaus būklė.

Miegojimas ant šono: kairiojo ar dešiniojo?

Geriausia nėščiųjų miego padėtis - ant kairiojo šono. Miegojimas ant kairiojo šono yra geriausias pasirinkimo variantas, nes tai sudaro puikias sąlygas kraujui su maistingomis medžiagomis nukeliauti vaisiui. Dažniausiai išgirsite rekomendaciją gulėti ant kairiojo šono. Tada gimda nespaudžia apatinės tuščiosios venos, kepenų ir dešiniojo inksto, kuris yra žemiau nei kairysis. Organai geriau funkcionuoja ir vaisius geriau aprūpinamas krauju.

Tačiau ar reikia vengti gulėjimo ant dešinio šono? 2019 metais atlikta mokslinė studija nurodo, kad tikrai ne. Studijos išvadose teigiama, kad miegojimas ant kairio ar dešinio šono yra vienodai saugus, todėl nėščiosios trečiajame nėštumo trimestre gali miegoti ant abiejų pusių, jei tokia padėtis joms pačioms nekelia diskomforto.

Miegokite teisingoje padėtyje. Svarbiausia, kad pasirinkta poza suteiktų jums daugiau komforto. Taip pat yra ir rekomenduojamų miego pozų nėštumo metu. Geriausia gulėti ant kairiojo šono ir dešinę koją sulenkti ties kelieniu, kad ji būtų kuo arčiau pilvo. Nėštumo metu moterys gali jaustis patogiau gulėdamos ant šonų sulenktais keliais. Visada geriau išsiugdyti įprotį miegoti ant kairiojo šono, kad vėliau netektų nerimauti dėl diskomforto. Ypač jeigu patogiausia miegoti ant pilvo.

Dažniausios miego problemas ir jų sprendimo būdai nėštumo metu

Nėštumo metu daugelis moterų skundžiasi pablogėjusia miego kokybe dėl daugelio priežasčių. Nėščiųjų miegą trikdo nugaros skausmai, dažnas šlapinimasis, kojų mėšlungis, neramių kojų sindromas, rėmuo, knarkimas, miego apnėja, nerimas, gali pasunkėti jau anksčiau buvusi depresija ar nemiga.

Nėščiąsias taip pat vargina bendras diskomfortas dėl padidėjusio pilvo, krūtų jautrumas. Užmigti gali neleisti stiprūs vaisiaus judesiai, pykinimas, vėmimas, odos niežulys, atsirandantis sergant nėščiųjų cholestaze. Nėštumo metu moteris susiduria su dar keliais pagrindiniais sunkumais - rėmens padidėjimu, kojų tinimu.

Svarbiausia miego sutrikimų priežastis nėštumo metu yra augantis vaisiaus dydis, todėl moterims sunku rasti patogią miego padėtį. Neišsimiegojimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Bloga miego kokybė yra susijusi su nėštumo komplikacijomis. Sunkiausios iš jų - preeklampsija ir priešlaikinis gimdymas. Sutrikęs miegas susijęs ir su didesne nėščiųjų diabeto rizika. Tyrimai atskleidžia, kad blogai išsimiegančių nėščiųjų gimdymai būna ilgesni, jie dažniau užbaigiami atliekant cezario pjūvio operaciją. Neišsimiegančios mamos patiria didelį nuovargį, dažniau serga pogimdymine depresija, joms sunkiau sekasi žindyti, didėja vaikų miego sutrikimų rizika, silpnėja mamos ir vaiko ryšys.

Nugaros ir raumenų skausmai

Jais skundžiasi dvi iš trijų nėščiųjų. Taip yra dėl padidėjusios kūno ir gimdos masės. Sunkiau užmigti, dažniau atsibundama keičiant padėtį miego metu. Nėštumo metu nugaros skausmu skundžiasi 50-80 proc. moterų. Trečdaliui iš jų skausmas suintensyvėja naktį. Pilvo raumenys tempiasi, kad išlaikytų besiplečiančią gimdą, o kai jie tempiasi, prarandamas gebėjimas išlaikyti kūno padėtį, tai apkrauna apatinę stuburo dalį didžiąja dalimi liemens svorio.

Dėl padidėjusio hormono relaksino kiekio minkštėja, tampa paslankesni dubens struktūros apatiniai slanksteliai, o diskomfortas gali pasireikšti visoje nugaros srityje. Kamuojant nugaros skausmui rekomenduojama dieną nešioti palaikomąjį diržą. Taip pat galima fizioterapija, transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS), farmakologinis gydymas, akupunktūra, chiropraktika, joga, masažai, relaksacija. Nėštumo metu moterys neša papildomą svorį, dėl kurio gali atsirasti kojų ar nugaros skausmas.

Padažnėjęs šlapinimasis

Dažnas noras šlapintis - inkstai labiau dirba, kad filtruotų didėjantį kraujo tūrį, judantį per kūną. Filtravimo proceso metu išsiskiria daugiau šlapimo, o slėgis šlapimo pūslei didėja, kai kūdikis auga ir didėja gimda, todėl dažnai tenka lankytis tualete visą dieną ir naktį. Jis labiau moteris vargina pirmame ir trečiame nėštumo trimestre. Pirmame nėštumo trimestre - dėl didėjančios gimdos spaudimo į šlapimo pūslę, trečiame - dėl vaisiaus pirmeigės dalies nusileidimo ir stiprėjančio spaudimo žemyn. Nėštumo pabaigoje naktimis pabunda net 97,3 proc. moterų. Didėjant gimdai, kyla ir šlapimo pūslė. Taip pat mažėja šlapimo pūslės tonusas. Nėštumo pabaigoje šlapimo pūslė pakyla iš mažojo dubens, o vaisius nusileidžia šiek tiek žemiau, todėl padidėja šlapimo pūslės spaudimas.

Dažnai keliantis šlapintis, rekomenduojama tualete įsirengti naktinį apšvietimą, kad blyški šviesa neišblaškytų, lengviau būtų vėl užmigti. Geriausia pagrindinį paros skysčių kiekį suvartoti iki 18-19 val.

Kojų mėšlungis ir neramių kojų sindromas

Kojų mėšlungis - tai dažna nėščiąsias varginanti problema. Taip nutinka dėl nuovargio, dehidratacijos, kalcio ar magnio trūkumo, padidėjusios gimdos spaudimo į nervus ar kraujagysles, sutrikdant kraujotaką kojose. Mėšlungis susijęs su kraujyje susidariusiu fosforo pertekliumi ir kalcio stoka. Įtakos turi ir tai, kad trečiąjį nėštumo trimestrą formuojasi vaisiaus kaulai, todėl vaisius pasiima mamos organizmo atsargas. Kai nėščioji vartoja nepakankamai kalcio, gali imti kankinti naktį pasireiškiantis raumenų mėšlungis. Be to, mėšlungis gali kankinti ir dėl papildomo kūno svorio, tenkančio kojoms, taip pat vaisius gali prispausti nervus, einančius į kojas. Sumažinti kojų skausmą ir patinimą taip pat galite po kojomis pakišusi pagalvę.

Mėšlungiui sutraukus blauzdos raumenį, reikia patraukti į save kojos pirštus, ramiai ir giliai kvėpuoti. Galima pamėginti daryti raumenų masažą, pabaksnoti blauzdą aštriu daiktu arba pažnaibyti. Praėjus spazmui pakelti kojas į viršų ir pagulėti.

Neramių kojų sindromas vargina vieną iš trijų nėščiųjų. Jis apibūdinamas kaip būtinybė pajudinti kojas, dažnai lydima nemalonaus jausmo, kuris atsiranda ramybės periodu, pavyzdžiui, sėdint ar gulint, ir palengvėjantis ar praeinantis vaikštant ar darant tempimo pratimus. Ši būklė labiausiai vargina nėščiąsias trečiame trimestre. Prie rizikos faktorių priskiriamas žemas feritino kiekis, šeimyninė anamnezė, vyresnis amžius, daug gimdymų, mieguistumas dieną, naktinis kojų mėšlungis, knarkimas. Labai svarbu judėti, tinkamai maitintis, vengti alkoholio, kofeino, kai kurių vaistų. Laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo. Dažniausiai šis sindromas siejamas su geležies ir folatų stoka, tačiau tinkamas gydymas palengvina simptomus.

Rėmuo ir virškinimo sutrikimai

Dėl hormonų pokyčių nėštumo metu sulėtėja virškinimas, maistas ilgiau lieka skrandyje, susilpnėja apatinis stemplės raukas, dalis skrandžio turinio patenka į stemplę ir sukelia deginimo pojūtį. Rėmuo dažniausiai varginti pradeda antroje nėštumo pusėje, kai padidėjusi gimda kelia diafragmą ir spaudžia skrandį, taip skrandžio turinys dar lengviau patenka į stemplę.

Naktį turinys gali patekti į viršutinius kvėpavimo takus bei bronchus, tai gali sukelti bronchų spazmus, aspiracines pneumonijas, naktinį kosulį, rytinį balso užkimimą. Jei miegodama jaučiate rėmens skausmą, po viršutine kūno dalimi pakiškite pagalvę. Patariama miegoti pakėlus galvūgalį apie 15-20 cm, valgyti lėtai, nedidelėmis porcijomis, vengti gazuotų gėrimų, šokolado, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą, po valgio nedirbti ir nesilankstyti, negulti 1-2 val. po valgio, o geriau pasivaikščioti. Taip pat galima išgerti imbiero, ramunėlių, rozmarino ar melisų arbatos.

Knarkimas ir miego apnėja

Knarkimas - dažnai nėščiosios skundžiasi sloga, kuri atsiranda dėl fiziologinių organizmo persitvarkymų nėštumo metu (suaktyvėjusi kraujotaka + padidėjusi estrogenų koncentracija → paburkusi nosies gleivinė → užblokuoti kvėpavimo takai). Padidėjusi gimda pakelia diafragmą, o dėl to gali imti kankinti knarkimas. Dėl didelio svorio prieaugio nėštumo metu sustorėja kaklo ir ryklės audiniai, todėl gali būti sunku kvėpuoti miegant. Knarkiant gali padidėti kraujospūdis, todėl esant dar ir galvos skausmui bei kojų patinimui reikia pasikonsultuoti su gydytoju.

Miego apnėja - tai dar viena priežastis, trikdanti būsimos mamos miegą. Nėštumo metu padidėja estrogenų kiekis, dėl to paburksta moters nosies gleivinė, pasidaro sunkiau kvėpuoti. Didesnis progesterono kiekis veikia kvėpavime dalyvaujančius raumenis, kvėpavimo takų raumenys atsipalaiduoja. Taip susidaro sąlygos įvykti miego apnėjai. Jos metu iki 10 sekundžių sustoja kvėpavimas. Apnėjos metu žmogus „atsibunda“ tam, kad įkvėptų. Tai reiškia, kad miegas yra paviršutiniškas. Ryte žmogus neprisimena apie apnėjos epizodus.

Kvėpavimo apnėja (sustojusio kvėpavimo tarpsniai) gali atsirasti esant stipriai užblokuotiems kvėpavimo takams. Apnėjų metu į organizmą patenka mažiau deguonies, tai gali būti kenksminga nėščiai moteriai ir vaisiui.

Nerimas ir stresas

Nėščiosios dažnai jaučia nerimą dėl nėštumo eigos, būsimo gimdymo, motinystės. Šios mintys neleidžia atsipalaiduoti. Nemiga yra būklė, su kuria kovoja dauguma nėščių moterų. Kūdikis esantis pilve augant tampa vis judresnis. Moteriai ima skaudėti stuburą, spaudžianti šlapimo pūslė dažniau tenka naudotis tualetu, dažnai suima mėšlungis, taip pat veikia ir stresas, nerimas dėl artėjančio gimdymo. Visi šie veiksniai neigiamai veikia miego kokybę nėštumo metu.

Visus neraminančius klausimus rekomenduojama aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Jei pacientė jau anksčiau sirgo depresija ar turėjo nemigą, nėštumo metu šios problemos gali pasireikšti stipriau. Kuomet dėl gausybės minčių negalite užmigti - patiriate stresą ir nerimą, susijusį su nėštumu ir gimdymu. Kad to išvengti stenkitės galvoti apie tai, kas jus atpalaiduoja - klausykitės raminančios muzikos, skaitykite mėgstamą knygą.

Svarbu atsipalaiduoti, kad stresas ar nerimas nesukeltų košmarų. Relaksacijos technikos: joga (ypač jeigu moteris užsiėmė ja iki nėštumo), meditacija, masažas ir gilus kvėpavimas.

Kitos miego problemas sukeliančios priežastys

• Dusulys: dauguma nėščiųjų skundžiasi sunkesniu kvėpavimu pro nosį, kraujavimu iš nosies, o kartais ir visišku negalėjimu kvėpuoti pro nosį. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris, kraujagyslių plėtimasis ir padidėjęs pralaidumas. Dėl šių pokyčių burksta nosies, nosiaryklės ir gerklės gleivinės, jos tampa pažeidžiamos. Kad būtų lengviau kvėpuoti, reikia stengtis sėdėti tiesiai, rasti tinkamą miegojimo pozą.

• Niežėjimas: intensyvus naktinis delnų, padų, galūnių niežulys gali skelbti apie intrahepatinę nėščiųjų cholestazę (INC). Mažiau niežti veidą, kaklą. Nestiprus, kartais pasireiškiantis niežėjimas yra normalu, bet nuolatinis, stiprėjantis niežėjimas gali būti INC simptomas.

• Vaisiaus judesiai: kai vaisius pradeda itin stipriai judėti, kad net sukelia nemalonius pojūčius, reikia keisti gulėjimo padėtį. Pabudus dėl aktyvių ir skausmingų judesių, reikia keisti gulėjimo padėtį. Pamėginkite miegoti ant kairiojo šono, pasidėjusi pagalvę tarp kojų ir dar vieną pagalvę kaip atramą nugarai.

• Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis: nėštumo metu širdies susitraukimų dažnis padažnėja, nes širdis turi pumpuoti daugiau kraujo.

Nėščiųjų pagalvės: patogumas ir atrama

Nėštumo metu pravers ir nėštumo pagalvė, kuri sudarys atramą jūsų kūnui ir neapkraus nugaros. Pamėginkite miegoti ant kairiojo šono, pasidėjusi pagalvę tarp kojų ir dar vieną pagalvę kaip atramą nugarai. Toms nėščiosioms, kurios įpratusios miegoti ant nugaros, gali būti sunku miegoti ant šono. Padėti išlaikyti padėtį gali padėti pagalvė tarp kojų, apsikamšymas keliomis jų ar speciali nėščiųjų pagalvė.

Pasitelkite į pagalbą įvairias nėštumo pagalves (jos yra ilgesnės, gali būti suformuotos į puslankį ar pasagą, viso kūno ilgio ar pleišto formos, vėliau galima panaudoti kaip maitinimo pagalvę ar atremti kūdikį). Nėštumo pagalvė padėtų rasti patogesnę padėtį miegojimui. Nėščios moterys gali jaustis patogiau gulėdamos ant šonų sulenktais keliais. Kai kurios nėščios moterys gali perskaityti ar girdėti mitą, kad šonas, ant kurio jos miega, rodo kūdikio lytį.

Nėščiųjų pagalvių tipai ir užpildai

• C formos miego pagalvė: dažniausiai būna apie 250 cm ilgio. Šios nėščiųjų pagalvės galimybės labai įvairios, leidžia įsitaisyti įvairiomis pozomis, galima naudoti ir sėdint.

• Bumerango formos pagalvės: dažniausiai būna apie 190 cm ilgio. Paprasto dizaino, tačiau praktiškos. Šios pagalvės sukurtos prilaikyti nugarą, pilvuką, kelius. Jos minkštesnės, todėl lengva sulenkti taip, kad Jums būtų kuo patogiau.

• Miegojimo ar žindymo pagalvė su polistirolio rutuliukais: yra patvari, lengva, antialerginė.

• Miegojimo ar žindymo pagalvė su grūdų užpildu: bus gerokai sunkesnė už kitas, tačiau užtikrina stabilumą.

• Miegojimo ar žindymo pagalvė su silikono užpildu: tai itin maži rutuliukai, lengvai prisitaikantys prie Jūsų kūno linijų.

Patarimai, kaip pagerinti miegą nėštumo metu

Jei miego sutrikimus sukelia specifinės, su nėštumu susijusios problemos, rekomenduojama pirmiausia spręsti jas. Nėštumo metu vykstant hormoniniams pokyčiams organizme, gali būti sunku užmigti. Todėl pateikiame kelis metodus, kurie padės kovoti su nėštumo nemiga.

Miego higienos rekomendacijos

• Reguliarus miego grafikas: stengtis gultis ir keltis tokiu pačiu laiku. Visas dienas miegokite ir kelkitės tiksliai tuo laiku, nes tai gali pagerinti miegą.

• Pasirūpinkite miegamojo aplinka: reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu. Prieš miegą išsivėdinkite kambarį.

• Vakaro ritualai: prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Galima neilgai pagulėti vonioje su valerijono, levandų ar pušų ekstraktais, išgerti melisų arbatos. Pamėginti pasiklausyti muzikos ar paskaityti knygą.

• Venkite dirgiklių: nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų; galbūt verta išvis nesinaudoti kompiuteriu, nežaisti kompiuterinių žaidimų, nežiūrėti televizoriaus prieš pat miegą.

• Rekomenduojami eteriniai aliejai ir garsai: rekomenduojama išbandyti levandų eterinį aliejų, „baltąjį triukšmą“ skleidžiančius prietaisus, meditacijos programėles.

• Apranga: miegant reikėtų vilkėti orui laidžius, neaptemptus, natūralaus pluošto miego drabužius, vengti sintetinių audinių.

Maisto ir skysčių vartojimas

• Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių.

• Vartokite tinkamą maistą. Kai kurie maisto produktai gali turėti įtakos jūsų miego kokybei nėštumo metu. Negerkite kavos, gazuotų gėrimų.

• Apribokite saldaus, aštraus ir riebaus maisto vartojimą, o ypač prieš miegą. Vietoj to valgykite daugiau vaisių, tarkim bananą (banane yra daug magnio, todėl lengviau užmigti), valgykite daugiau daržovių, ryžių, jogurto. Valgykite dažnai, mažomis porcijomis.

Fizinis aktyvumas

Nepamirškite judėti. Kiekvieną dieną galite atlikti lengvus fizinius pratimus. Pasitarkite su savo gydytoju, kad sužinotumėte, kokie pratimai jums labiausiai tinka. Reguliarus, net ir mažas fizinis aktyvumas padeda lengviau ir greičiau užmigti nėštumo metu bei geriau išsimiegoti visą naktį. Prieš miegą rekomenduojami lengvi tempimo pratimai. Varginant neramių kojų sindromui, rekomenduojami jogos pratimai, masažai, elgesio terapija.

Kada kreiptis į specialistą?

Svarbu: jeigu visgi išbandžius šiuos patarimus negalite kokybiškai išsimiegoti, pasitarkite su gydytoju. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, reikalinga specialisto konsultacija. Vaistų gerti nerekomenduojama, nebent juos paskirtų gydytojas. Miego sutrikimai gali slėpti depresiją, todėl nuolat jaučiant beviltiškumą, kankinant blogai nuotaikai, praradus susidomėjimą supančia aplinka, patariama kreiptis į psichologą. Nėščiosioms nerekomenduojama vartoti migdomųjų, todėl labai varginant miego sutrikimams derėtų pasikonsultuoti su psichiatru. Vaistažoles nėštumo metu patariama vartoti atsargiai, nes jos gali sukelti gimdos spazmus. Esant sveikatos sutrikimų, išliekant nemigai vertėtų pasitarti su savo gydytoju.

tags: #geriausia #miego #poza #nestumo #metu

• Kaip teisingai išsirinkti korsetą po gimdymo?
• viskas apie nėštumo nutraukimą Lietuvoje
• Vaikų globos sistemos raida Lietuvoje
• Kūdikių odos būklės ir priežiūra
• Informacija apie Šiaulių r. Meškuičių lopšelį-darželį