Gausios mėnesinės (menoragija): priežastys, simptomai ir gydymo būdai
Mėnesinės - kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Tai natūrali moters endokrininių liaukų veiklos išraiška, rodanti, kad organizme vyksta fiziologiniai procesai. Mėnesinės (menstruacijos) - kelias dienas (paprastai 3-7 d.) per mėnesį trunkantis kraujavimas iš makšties, kurį patiria kiekviena sveika, vaisingo amžiaus, bet nesilaukianti moteris.
Menstruacijos yra menstruacinio ciklo - reguliarių natūralių pokyčių, vykstančių moters reprodukcinėje sistemoje vidutiniškai kas 28 dienas - dalis. Nors daugumai mėnesinės praeina lengvai, dalis moterų prieš pat menstruacijas ir jų metu patiria daugybę fizinių ir (arba) emocinių negalavimų. Stiprus kraujavimas, vėluojančios ar dingusios mėnesinės, nevaldomi nuotaikų svyravimai bei kiti simptomai gali iš esmės trikdyti gyvenimą. Atsiradę negalavimai įspėja apie menstruacinius sutrikimus.
Kas yra normalus menstruacijų ciklas?
Kiekvienos moters organizmas skiriasi, todėl griežto standarto, kokios turi būti menstruacijos, nėra. Tačiau yra nustatytos normos, padedančios atskirti įprastą ciklą nuo sutrikimų.
Normaliu laikomas tiek trumpesnis, tiek ilgesnis mėnesinių ciklas, kuris gali svyruoti nuo 25 iki 35 dienų. Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios, jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo. Kraujavimo intensyvumas gali skirtis - vienoms mėnesinės prasideda staigiai ir gausiai, o nuo trečios dienos vis silpnėja, kitoms - kaip tik pirmos dienos būna lengvesnės, o intensyvesnis kraujavimas prasideda 3-4 dieną. Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus.
Mėnesinių ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Menstruacinis turinys - tai ne tik kraujas, o tie „audinio gabalėliai“ yra atsiskyręs funkcinis gleivinės sluoksnis. Tai normalu, nes gimdos gleivinė po tam tikro laiko turi atsinaujinti. Mėnesinių kraujas nėra šviesus kaip arterinis, jame neturėtų būti sukrešėjusio kraujo.
Tamsiai rudos (šokolado) spalvos išskyros prieš ar po mėnesinių moterims taip pat kelia nerimą. Rudos išskyros ne visais atvejais rodo endometriozę. Pora kraujo lašelių ovuliacijos metu (apie ciklo vidurį) taip pat gali būti laikoma norma, bet, siekiant atmesti ginekologines patologijas, patariama atlikti vidinių lytinių organų echoskopinį tyrimą.
Kas yra menoragija?
Menoragija yra medicininis terminas, skirtas apibūdinti mėnesines su neįprastai gausiu ar užsitęsusiu kraujavimu. Nors gausus kraujavimas mėnesinių metu yra dažna problema, daugumai moterų kraujo netekimas nėra toks sunkus, kad jį būtų galima pavadinti menoragija. Menoragijos atveju sunkus kraujavimas gali tęstis ilgiau nei 7 dienas. Šio menstruacinio sutrikimo atveju neįmanoma užsiimti įprasta veikla, nes netenkama daug kraujo ir jaučiami spazmai.
Išsiaiškinti, ar menstruacinis kraujavimas yra gausus, nėra lengva, nes kiekviena moteris gausaus kraujavimo sąvoką supranta skirtingai. Įprastai kraujavimas trunka iki 3-5 dienų, mėnesinių metu netenkama apie 60 ml kraujo. Problemai diagnozuoti efektyvu stebėti, kada mėnesinės prasidėjo ir baigėsi, kiek įklotų ar tamponų pakeitėte. Moterims, sergančioms menoragija, higieninį įklotą ar tamponą tenka keisti kas 1-2 valandas.
Menoragijos simptomai
Gausios mėnesinės pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali signalizuoti apie didesnes problemas:
- Keletą valandų iš eilės trunkantis gausus kraujavimas, reikalaujantis dažno higieninių įklotų ar tamponų pakeitimo (net nakties metu).
- Kraujavimas ilgiau nei savaitę.
- Didesni nei įprastai kraujo krešuliai.
- Anemijos simptomai, tokie kaip nuovargis, dusulys, galvos svaigimas, mieguistumas ar silpnumas.
Anemija gali išsivystyti dėl didelio kraujo netekimo, o tai gali sukelti prastą savijautą net tada, kai hemoglobino tyrimai dar nerodo kritinio lygio. Todėl vertinant mėnesinių gausumą, merginų ir moterų prašoma bent kelis mėnesius atidžiai stebėti, kiek tamponų ar įklotų jos sunaudoja, ar kraujuojant pastebi krešulius, koks būna jų dydis, ir užpildyti specialią skalę.
Menoragijos priežastys
Gausaus kraujavimo mėnesinių metu priežastys gali būti įvairios. Kartais priežastys nėra žinomos, tačiau daugybė ligų ar veiksnių gali sukelti menoragiją:
Hormoniniai sutrikimai
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai: Estrogeno ir progesterono disbalansas gali paveikti gimdos gleivinės storį ir kraujavimo pobūdį. Kraujavimas gali būti nereguliarus, trumpas arba net dukart per vieną ciklą.
- Kiaušidžių disfunkcija: Jei sutrinka kiaušidžių funkcija, moteriai nebevyksta ovuliacija, kuri kartu su progesteronu ruošia gimdos gleivinę tiek apvaisinimui, tiek mėnesinėms. Jei gimdos gleivinė nepasiruošia normalioms mėnesinėms, jos tampa nereguliarios, retos, bet kai prasideda, kraujuoja labai gausiai.
- Anovuliacinis kraujavimas: apibūdinamas kaip netipinis kraujavimas iš gimdos, atsirandantis, kai nevyksta ovuliacija. Dažna priežastis paauglystėje, menopauzės pradžioje arba po kontraceptikų vartojimo nutraukimo.
Ginekologinės ligos ir būklės
- Gimdos fibromos (gerybiniai navikai): Jeigu gimdoje auga miomos, kraujuoja labai gausiai su krešuliais, moteriai vystosi mažakraujystė.
- Gimdos polipai: Polipai pasireiškia tepliojimais prieš ir po mėnesinių, šiek tiek gausesnėmis mėnesinėmis.
- Endometriozė: tai liga, kuomet gimdos gleivinės - endometriumo - išplitimas už gimdos ribų. Ši liga gali sukelti stiprų skausmą ir ilgesnį ar gausesnį kraujavimą, taip pat pasireikšti tepliojimais prieš ir po mėnesinių.
- Adenomiozė: būklė, kai gimdos gleivinės audinys pradeda augti gimdos raumeninėje sienelėje.
- Gimdos ir gimdos kaklelio vėžys: sergant gimdos gleivinės onkologine liga, atsiranda negausių neciklinių kraujavimų.
- Dubens uždegiminė liga: infekcija, pažeidžianti moters reprodukcinius organus.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): Ciklai tampa nereguliarūs, kraujavimas gali būti neprognozuojamas.
Nėštumo komplikacijos
- Nėštumo komplikacijos, negimdinis nėštumas ar ankstyvas persileidimas gali sukelti gausų kraujavimą.
Kiti veiksniai
- Paveldimi kraujavimo sutrikimai: Kraujo krešėjimo sutrikimai labai aiškiai pasireiškia mėnesinių metu.
- Tam tikri vaistai: Pavyzdžiui, antikoaguliantai ar kiti vaistai gali didinti kraujavimą. Kontraceptinių priemonių poveikis, ypač hormoninių kontraceptikų, gali sukelti tarpciklinį tepliojimą, kuris dažnai yra laikinas reiškinys.
- Kiti sveikatos sutrikimai: Kepenų ar inkstų ligos, skydliaukės ligos. Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą, lydimą svorio pokyčių, padidėjusio dirglumo, nuovargio.
- Aplinkos poveikis: Stresas, dideli krūviai, stiprios emocijos, moters svorio pokyčiai (mažas kūno svoris, perdėtas mankštinimasis ar staigus svorio priaugimas), intensyvus sportas, nesubalansuotas darbo-poilsio režimas ir mityba gali sutrikdyti ciklą ir sukelti nenormalų kraujavimą.
- Amžius: Perimenopauzė, prasidedanti maždaug ~ 40 metus ir galinti tęstis iki ~10 metų, taip pat gali sukelti menstruacijų ciklo sutrikimus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors vienkartinis mėnesinių ciklo pasikeitimas nereiškia didelių sveikatos problemų, svarbu stebėti, kaip keičiasi ciklas. Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu.
Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai:
- Kraujavimas yra gausus, su krešuliais, nors mėnesinės paprastai būna lengvos.
- Jaučiate stiprų ar spazminį pilvo skausmą, ypač vienoje pusėje.
- Pasireiškia galvos svaigimas, alpimo pojūtis, silpnumas.
- Kraujavimas užsitęsia ilgiau nei 5-7 dienas, bet nėra tipiškų mėnesinių.
- Jaučiate pykinimą, krūtinės jautrumą, bet nėštumo testas rodo neigiamą rezultatą.
Specialistė primena, kad norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus. Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai.
Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis. Nuo 35 iki 59 metų kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje, jeigu AR ŽPV tyrimas yra teigiamas.
Menoragijos diagnostika
Siekiant nustatyti menoragijos priežastį ir paskirti tinkamiausią gydymą, atliekami išsamūs tyrimai ir procedūros:
- Fizinė apžiūra: Atliekama, kurios metu patikrinama, ar nėra lytinių organų anomalijų bei infekcijos požymių.
- Kraujo tyrimai: Apima hemoglobino, feritino lygio ir geležies atsargų tyrimus, siekiant nustatyti mažakraujystę. Taip pat gali būti atliekami skydliaukės funkcijos, kiaušidžių funkcijos, prolaktino ar vyriškų hormonų testai.
- PAP testas: Gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas, padedantis aptikti pakitimus.
- Endometriumo (gimdos gleivinės audinio) biopsija: Mėginiai šiam tyrimui imami iš vidinės gimdos gleivinės.
- Ultragarsinis tyrimas: Padeda vizualizuoti gimdą, kiaušides ir kitus dubens organus, aptikti miomas, polipus ar kitus struktūrinius pokyčius.
- Histeroskopija: Šios procedūros metu smulkiu įrankiu nuodugniai apžiūrimas gimdos vidus.
- Gimdos kaklelio dilatacija (praplėtimas) ir kiuretažas (mėginio ėmimas): Šios procedūros metu specialiais plėtikliais išplečiamas gimdos kaklelio kanalas, kad į gimdos ertmę būtų galima lengvai įstumti specialų instrumentą kiuretę ir atlikti kiuretažą - paimti gimdos kūno gleivinės mėginį. Išsiplėtimas ir kiuretažas („D&C“) taip pat gali būti bandomasis gydymo metodas kraujavimui kontroliuoti.
Remiantis pradinių tyrimų rezultatais, gali būti skiriami ir papildomi tyrimai. Menoragija diagnozuojama tik atmetus kitus menstruacinius sutrikimus, sveikatos sutrikimus bei vaistus kaip galimas šios būklės priežastis.
Labai gerai, jei moteris rašo menstruacijų kalendorių. Tam galima naudoti net telefono programėlę. Kalendoriuje galima fiksuoti visus mėnesinių požymius - tepliojimus, skausmus, neciklinius kraujavimus. Kasmetės ginekologo konsultacijos metu tokia informacija yra labai vertinga.
Menoragijos gydymas ir palengvinimo būdai
Menoragija yra gydoma vaistais bei chirurginiu būdu. Gydymas priklauso nuo pagrindinės menoragijos priežasties ir pobūdžio.
Medikamentinis gydymas
- Geležies papildai: Padeda atkurti kraujo netekimą ir kovoti su anemija.
- Vaistai nuo skausmo: Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, kurie taip pat gali sumažinti kraujavimo intensyvumą.
- Kontraceptikai: Sudėtinės kontraceptinės tabletės, pleistrai, žiedai ir hormoninė gimdos spiralė gali būti išrašomos gausioms mėnesinėms gydyti. Vartojant kontraceptikus, mėnesinės tampa negausios, reguliarios.
Chirurginis gydymas
- Gimdos kaklelio dilatacija ir kiuretažas: Procedūros metu, siekiant sumažinti kraujavimą, pašalinamas viršutinis gimdos gleivinės sluoksnis.
- Chirurginė histeroskopija: Leidžia pašalinti polipus ar miomas, esančias gimdos ertmėje.
- Gimdos gleivinės abliacija ar rezekcija: Siekiant kontroliuoti menstruacinį kraujavimą, chirurginės procedūros metu pašalinama visa gimdos gleivinė arba jos dalis. Kai kurioms pacientėms mėnesinės visiškai nutrūksta, kitoms gali tęstis, tačiau bus lengvesnės nei anksčiau.
- Histerektomija: Tai sudėtinga operacija, kurios metu chirurginiu būdu pašalinama visa gimda. Ši procedūra taikoma tik esant labai sunkiai menoragijai, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs.
Gyvenimo būdo pokyčiai ir namų priemonės
Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime. Mėnesinių ciklo sutrikimams įtakos turi pacienčių jaučiamas ilgalaikis stresas, nesubalansuotas darbo ir poilsio režimas, didelis fizinis krūvis sportuojant bei mityba. Mėnesinių ciklas dažnai sutrinka, jeigu laikomasi griežtos, nesubalansuotos dietos ar pacientei yra nustatyti tam tikri valgymo sutrikimai.
- Šilumos terapija: Šilumos pagalvėlė gali atpalaiduoti ir nuraminti gimdos raumenis, pagerinti kraujotaką ir palengvinti menstruacijų skausmą ar mėšlungį.
- Šalčio terapija: Šaltieji kompresoriai gali būti naudojami mėšlungiui ar skausmui sumažinti.
- Pratimai: Pratimai, tokie kaip joga, gali padėti sumažinti stresą ir kontroliuoti kraujotaką. Pratimai išskiria gerus hormonus, tokius kaip endorfinai, dėl kurių žmogus jaučiasi patogiai ir padeda sumažinti raumenų spazmus ar mėšlungį.
- Maisto papildai: Vitaminas D ir geležies papildai padeda atkurti kraujo netekimą. Omega-3 riebiosios rūgštys, gautos iš žuvies, mažina uždegimą ir mažina skausmą mėnesinių metu.
- Menstruacinės taurelės: Jie yra pagaminti iš silikono ir surenka menstruacinį kraują, kai įvedami į makšties kanalą. Menstruacinė taurė yra puikus būdas sumažinti tamponų ir įklotų naudojimą, nes jie gali sudirginti. Jie padeda išvengti nuotėkio ir yra vienodai veiksmingi kaip trinkelės. Tačiau moterims gali būti įdėta menstruacinė taurelė sudėtingas, turintis montavimo ir priežiūros problemų.
Menstruacijų higiena
Kadangi mėnesinės - ne liga, o šiais laikais yra įvairių higienos priemonių, ciklas netrukdo moteriai gyventi visaverčio gyvenimo. Gydytojai rekomenduoja pirmosiomis gausesnių mėnesinių dienomis naudoti įklotus ir leisti natūraliai šalintis menstruaciniam turiniui. Tamponai tinka paskutinėmis ciklo dienomis, kai mėnesinės būna nebe tokios gausios. Mėnesinių metu nerekomenduojama lankytis karštose pirtyse, baseinuose, maudytis vandens telkiniuose. Lytiniai santykiai nėra draudžiami, bet reikia turėti omeny, kad, esant atviram gimdos kakleliui, infekcijos patekimo rizika yra didesnė. Tai yra daugiau estetikos ir poros susitarimo klausimas.
tags: #gausus #tekejimas #menstruacija
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
