Nėštumas - tai laikotarpis, kuris dažnai idealizuojamas, tačiau realybė ne visada atitinka lūkesčius. Moterys, sužinojusios apie nėštumą, gali išgyventi įvairius jausmus - nuo džiaugsmo iki baimės ir sumišimo. Ypač sudėtinga situacija susiklosto, kai moteris lieka viena, be partnerio palaikymo. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokios yra dažniausios priežastys, kodėl vyrai palieka nėščias moteris, ir kokios pasekmės laukia moterų, išgyvenančių krizinį nėštumą.
Daugelis moterų svajoja apie dieną, kai nėštumo testas parodys teigiamą rezultatą. Tačiau tuo pat metu viskas gali apsiversti, nes netrukus jis... palieka. Bet kodėl? Taip, širdį skauda, nes jūs pasitikėjote ir tikėjote, kad jis visą laiką bus šalia ir prisiims atsakomybę, bus tėvas savo vaikui. Taigi kodėl?
Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl vyrai gali palikti nėščią moterį:
Kartais vyrai gali pasielgti netikėtai ir neapgalvotai. Pavyzdžiui, vienas vyras, sužinojęs, kad jo žmona laukiasi mergaitės, nors jis norėjo berniuko, pamatė, kaip pasikeitė jo nuotaika. Vėliau, žmonai išreiškus susirūpinimą dėl jo reakcijos ir abejonių dėl jo noro turėti vaiką, jis pareiškė, kad neturi kantrybės jos „nesąmonėms“. Grįžęs iš darbo, jis išsakė viską, ką galvojo. Nors vėliau atsiprašė, tačiau tylėjo.
Kitame pavyzdyje vyras, numetęs 76 kilogramus ir sulaukęs daugiau dėmesio iš moterų, tapo neištikimas nėščiai žmonai. Jis kaltino žmoną, kad ši apsileido“ ir tapo jam svetimesnė. Nors moteriai buvo sunku priimti pokyčius savo kūne nėštumo metu, ji jautėsi pažeidžiama. Vyras netgi teigė, kad santuoka būtų iširusi, jei ne vaikas.
Pasitaiko ir atvejų, kai vyrai, nors ir planavo turėti vaikų, staiga apsisprendžia kitaip. Vienas vyras, su žmona kelis metus bandęs susilaukti vaiko ir netgi naudojęs dirbtinio apvaisinimo pagalbą, pagaliau sulaukęs vaiko, susirado kitą moterį ir paliko nėščią žmoną, kuri laukėsi jau septynis mėnesius.
Kartais vyrai gali ieškoti santykių su kitomis moterimis, nes jaučiasi nemylimi ir nereikalingi. Nėštumo metu, kai apie seksą nebūna nė kalbos, kai kurie vyrai puola į kitų moterų glėbį, nes besikeičiantis žmonos kūnas jiems tampa nebepatrauklus.

Nėštumas - tai laikotarpis, kuris dažnai idealizuojamas, tačiau realybė ne visada atitinka lūkesčius. Moterys, sužinojusios apie nėštumą, gali išgyventi įvairius jausmus - nuo džiaugsmo iki baimės ir sumišimo. Ypač sudėtinga situacija susiklosto, kai moteris lieka viena, be partnerio palaikymo. Krizinio nėštumo centras Lietuvoje teikia emocinę, psichologinę ir materialinę pagalbą moterims, kurias žinia apie nėštumą išgąsdino dėl įvairių priežasčių. Centro vadovė Zita Tomilinienė teigia, kad dažniausiai į juos kreipiasi moterys, stokojančios palaikymo iš artimiausios aplinkos, ypač iš vyro.
Moterys, besikreipiančios į Krizinio nėštumo centrą, dažniausiai jaučiasi išsigandusios ir nepasiruošusios motinystei. Jos gali galvoti, kad „ne dabar“ yra tinkamas metas susilaukti vaiko, norėjo vaikų turėti visai ne su tuo vyru, turėjo karjeros ar kitų planų. Baimės dėl ateities, dvejonės, ar sugebės pasirūpinti vaiku, ar dabar yra geriausias metas, yra tai, ką išgyvena moterys, besikreipiančios į Krizinio nėštumo centrą.
Z. Tomilinienė pastebi, kad dažnai moterys patiria priešingą aplinkinių reakciją - joms partneris sako, kad nenori vaiko, mama, sesė, draugės teigia, kad bus labai sunku, netinkamas vyras, laikas ir pan. Moterys jaučia paskatinimą negimdyti, nes aplinkybės nėra palankios. Joms baisu būti vienišoms mamoms.
Dažniausia priežastis, kurią nurodo moterys, nenorinčios susilaukti vaiko, yra prasti santykiai su vyru. Tada nėra saugumo jausmo, kyla daugiau abejonių dėl vaiko išlaikymo, auginimo vienai. Taip pat dažnai pasitaiko moterų, kurios jau yra vienišos, galbūt vaikelio pradėjo lauktis nebūdamos rimtuose santykiuose. Jas lanko panašios mintys. Yra tokių, kurios jau turi vaikų - jos baiminasi dėl to, kad turėjo planų grįžti į darbą, į socialinį gyvenimą, turėti laiko sau, o čia - žinia, kuri tuos planus ir viltis sujaukia. Dalis klienčių kreipiasi ne dėl neplanuoto nėštumo, bet kad patyrė persileidimą, kūdikio netektį, sužinojo, kad vaikelis gali turėti sveikatos sutrikimų ar pačios jų patiria nėštumo metu. Z. Tomilinienė pabrėžia, kad dažniausiai moterys jaučiasi vienišos. Jei yra geri santykiai su vyru, paprastai moterys, net jei patiria finansinius, emocinius ar kitus sunkumus, nesikreipia pagalbos, problemas išsprendžia šeimoje, su vyro ar artimųjų pagalba.
Vyrai neretai išsigąsta žinios apie moters nėštumą ir kartais būna dar mažiau pasiruošę priimti šią žinią. Kai vyras išsigąsta, sako „pati spręsk“ arba pradeda abejoti, kad gal ne dabar, o kartais - apskritai pradeda kaltinti moterį, kad jis nieko rimto neplanavęs, o ši - laukiasi, natūralu, moteris išsigąsta, aplanko daug sumišimo, dilemų. O nėštumas juk veikia ir moters hormonus, ji patiria nuotaikų svyravimus.
Pasitaiko atvejų, kai pora planavo turėti vaiką, tačiau pranešus naujieną vyrui, šis atsako: „Ne dabar“. Tokiai moteriai šokas: kaip? Juk viskas buvo aptarta, planuota. Krizinio nėštumo centre buvo atvejis, kai pora kelis metus bandė susilaukti vaiko, naudojosi ir dirbtinio apvaisinimo pagalba, pagaliau pavyko. Ji laukėsi jau septynis mėnesius, o vyras susirado kitą moterį ir ją paliko. Natūralu, kad toji klientė nesuprato, kas įvyko. Ji pasakojo, kaip jis visus tuos metus kartu ėjo pas gydytojus, laukė, o dabar jam nebeįdomu. Jai žemė iš po kojų slysta, jai toks šokas. Pasitikėjimas, meilė, ant kurios statyta šeima, kaip stiklo pilis sugriūva akimirksniu.
Moterys tokioje situacijoje išgyvena išdavystės jausmą, daug nusivylimo: kodėl aš pastojau nuo šito vyro? Bet tai staigiai keičia galvojimas, ką daryti, kaip išgyventi šitą situaciją. Jos svajoja apie stebuklingą mygtuką, kai galėtų atsukti laiką ir priimti kitus sprendimus. Bet dažniausiai viską užgožia skuba apsispręsti, ką dabar daryti, gimdyti ar ne. Sunku gyventi tose dvejonėse, moterys nori kuo greičiau apsispręsti. Z. Tomilinienė mano, kad ta skuba nieko gero neduoda. Į Krizinio nėštumo centrą dažnai kreipiasi moterys, kurios nutraukė nėštumą, jos neretai išsako kaltinimą sau, kad paskubėjo. Kad nedavė sau laiko pagalvoti, pasikalbėti su sau svarbiais žmonėmis. Psichologas ir yra tam, kad padėtų susivokti, ką jauti, kad padėtų priimti sprendimus, kuriuos renkiesi iš tikrųjų, o ne spaudžiama baimės ir laiko. Nes jei jau nutraukei nėštumą, kelio atgal nėra, tiesiog turi atrasti būdą, kaip su tuo gyventi, kaip nekaltinti savęs ir toliau gyventi. Bet iki tol dar galima paklausti savęs, ko iš tiesų nori. Duoti sau laiko įsiklausyti į savo mintis, jausmus, yra svarbu.
Dažnai manoma, kad krizinį nėštumą išgyvena tik jaunos merginos. Tačiau Z. Tomilinienė teigia, kad tai mitas. Moterys, nuo 21-erių iki 39-erių, yra tos, kurios dažniausiai į juos kreipiasi. Pagrindinis dalykas tokiu atveju yra santykiai su partneriu. Tai - lemiamas faktorius, sprendžiantis, ar moteris ramiai ir džiugiai lauks vaikelio, ar baiminsis ir abejos. Aišku, šeimos materialinė padėtis taip pat turi įtakos saugumui. Jaunos besilaukiančios merginos labiausiai baiminasi neigiamos tėvų reakcijos, galvoja, kad nepateisino jų lūkesčių. Jeigu tėvai palaiko savo dukrą ir sako, kad padės, tuomet ji ir pati ramiau priima žinią apie nėštumą.
Per daugiau nei 10 veiklos metų Krizinio nėštumo centras yra padėjęs keliems tūkstančiams moterų. Nemokamai teikiama psichologinė, emocinė, socialinė, materialinė, finansinė, teisinė, ginekologinė pagalba. Suteikiama ir dulų pagalba - padedama pasiruošti gimdymui, jei nėra artimo žmogaus, kuris dalyvautų gimdyme, padeda ir jo metu. Stokojančios materialinių resursų duodame kūdikio kraitelį, vežimėlį, sauskelnių, lovytę, drabužėlių ir visko, ko reikia kūdikiui pirmuosius gyvenimo metus. Organizuojame ir savitarpio paramos grupes, kur susitinka moterys su panašiomis patirtimis. Dalinimasis savo istorijomis, girdėjimas kitų išgyvenimus, joms padeda gyti bei įprasminti savo patirtį. Tada randa jėgų gyventi tą savo gyvenimą geriausiai kaip gali. Tokios grupės yra besilaukiančioms, išgyvenančioms pogimdyvinę depresiją, ir po nėštumo nutraukimo bei persileidimo. Paprastai moterims, kurios pagimdo, padedame dvejus metus, bet su klientėmis, kurios tą ryšį nori palaikyti ilgiau, bendraujame ir toliau. Moterys, būna, ir po kelerių metų parašo laišką, atsiunčia nuotraukas, bet dažniausiai parašo tada, kai pagimdo. Atsiliepimų iš klienčių turime labai daug, juos galima rasti Krizinio nėštumo centro internetiniame puslapyje.
Z. Tomilinienė teigia, kad bent jau dalis moterų, nors ir patiria krizę, ilgainiui ją išgyvena ir jų gyvenimai susiklosto gerai. Kai jos sulaukia palaikymo pačiu sunkiausiu metu, kai nelieka vienos, jos atranda ir savo vidinės stiprybės išgyventi duotus išbandymus. Krizė niekada nesitęsia amžinai. Nėštumo laikotarpis buvo sunkus, rodės žemė slysta iš po kojų, kamavo daug baimių, nežinios. Bet labai dažnai, suteikus reikiamą pagalbą laiku, moteriai palengvėja. Neretai pačios mamos, kai pagimdo ar kai kūdikiui sueina keli mėnesiai, sako negalėčiau įsivaizduoti savo gyvenimo be jo, nors ir kaip sunku buvo pradžioje. Pas mus atėjo verkdamos ir galvodamos, jog gyvenimas baigtas. O pasirodo jis kaip tik prasidėjo su nauja prasme. Tokių istorijų tikrai yra daug.
Lietuviai linkę leisti rinktis. 2023-aisiais atliktas „Spinter“ tyrimas, vykdytas DELFI užsakymu, parodė, kad 36,3 proc. lietuvių mano, jog moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kaip parodė apklausa, abortų kategoriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc.
Chirurginis nėštumo nutraukimas moteriai pageidaujant Lietuvoje leidžiamas iki 12 nėštumo savaičių. Didesnį nei 12 savaičių nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai ir taip nusprendė gydytojas. Tokia tvarka galioja nuo 1994-ųjų. Tuo tarpu nėštumą nutraukti medikamentiškai Lietuvoje galima iki 9-osios savaitės, tik su gydytojo ginekologo priežiūra ir atlikus būtinuosius tyrimus. Tokiu atveju skiriami du medikamentai: pirmiausiai - mifepristonas, stabdantis hormono progesterono gamybą, taip stabdant embriono vystymąsi. Vėliau, gydytojo nurodytu metu, misoprostolis, sukeliantis kraujavimą. Jo dėka gimdos turinys pašalinamas iš organizmo. Procedūrą atlikti galima ir namuose ar kitoje moteriai patogioje, saugioje aplinkoje, tačiau iki tol reikia pereiti visą eilę žingsnių kartu su gydytoju.
Jei 1997-aisiais Lietuvoje abortų buvo atlikta 22680, tai 2010-aisiais - 6989, o 2022-aisiais - 2705 - taip skelbia Higienos instituto pateikiami duomenys. Paklausta apie nelegalius abortus Sveikatos informacijos centro Sveikatos statistikos skyriaus vadovė Rita Gaidelytė teigia, kad galima daryti prielaidą, jog jie didelio procento nesudaro. „Duomenų apie nelegaliai atliekamus abortus neturime. Tačiau manome, kad pas mus abortas yra gana paprastai prieinamas ir poreikio daryti nelegalų abortą nėra. Paprastai išaiškėjusius nelegalaus aborto atvejus labai jau išviešina spauda. O tokių seniai negirdėjome. Todėl darome prielaidą, kad nelegalių abortų nėra arba yra labai mažai“, - portalui DELFI sakė R. Gaidelytė.
Moterys labai dažnai bijo aplinkinių nuomonės. Ką aplinka pagalvos, ką pasakys artimieji, kaimynai, bendradarbiai. Z. Tomilinienė yra girdėjusi, kad vyras bijo, nes kaip bendradarbiams reiks pasakyti, kad jie laukiasi ketvirto vaiko: „Taigi galvos, kad aš nemoku saugotis“, - sakė jis kaip argumentą. Visi kažkiek patiriame aplinkos nuomonių įtaką. Viena moteris yra pasakojusi, kad susilaukus ketvirto vaiko jautė praeivių žvilgsnius: tu nesusitvarkai, nemoki planuoti. Ji eidavo su visais savo vaikais lyg jausdama aplinkinių smerkimą. Žinoma, dabar, kai vaikai užaugo, ji sako jau eina išdidžiai, bet tada, kai vaikai buvo mažiukai, jie laksto, kažką išmeta, rėkia, ji prisipažino jausdavusi, jog nesusitvarko. Dabar, kai ji eina išdidžiai, vis tiek žmonės klausia: „O tai čia visi nuo to paties vyro?“. Tai va matote, koks visuomenės požiūris, noras smalsauti apie detales. Nepasakyčiau, kad visuomenės nuomonė apie vaikus - labai palanki. Žinoma, kasmet didėjantys vaiko pinigai, yra svarbu, bet šalia egzistuoja žmonių požiūris, kad jei nėra idealių sąlygų vaikui augti, tai kam gimdei. Yra žmonių, kurie bijo susilaukti dar vieno vaiko, nes neturi jam atskiro kambario, jiems tai atrodo kaip nepakeliamas diskomfortas. Bet yra kas gyvena vieno kambario bute su dviem vaikais. Priklauso, prie kokio gyvenimo žmogus pratęs. Pastebime, kad gimęs vaikas neretai motyvuoja šeimą gerinti gyvenimo sąlygas ir stengtis dėl ateities.

Policijos departamento duomenimis, ženkliai padaugėjo pranešimų apie smurtavimą artimoje aplinkoje. L.Kazlauskienė mini atvejį, kuomet penktą mėnesį nėščią moterį išprievartavo sutuoktinis: jai buvo pradurta placenta ir gimė neįgali mergaitė. Šioje istorijoje ją labiausiai nustebino tai, kad moteris su tuo pačiu smurtautoju susilaukė dar ne vieno vaiko.
Gydytojas traumatologas Vytenis Adomaitis, kuriam tenka apžiūrėti ne vieną smurto auką, dalijasi savo patirtimi: „Paprastai į traumatologą kreipiamasi dėl galūnių sužeidimo, tačiau dažnai moters veide pastebime mėlynes, tam tikrus kūno nubrozdinimus. Tokiais atvejais moteris paprastai sako, kad užkliuvo ir nugriuvo. Paskui paaiškėja, kad kažkas kitas rankas prikišo. Aukštesnio socialinio sluoksnio žmonės dažniausiai slepia smurto atvejus - iki galo neprisipažįsta, viską neigia.“
Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. gimdė 29 penkiolikametės ir jaunesnės merginos. 2016 m. 15-19 metų motinoms gimė 1016 vaikų. Šioje amžiaus grupėje gimdymų skaičius nuosekliai mažėjo ir per penkiolika metų krito beveik tris kartus. 2001 m. šios amžiaus grupės motinoms gimė 2762 kūdikiai, 2006 m. - 2480, 2011 m. - 1432. 2020 metais nepilnametėms mūsų šalyje gimė 109 vaikai, o 2019 metais - 136. Jauniausia gimdyvė Lietuvoje buvo užregistruota 1995 metais. Jai gimdymo metu buvo 11 metų ir 5 mėnesiai.
Nepilnametės mamos retai atsisako savo kūdikių. Statistika rodo, kad nuo 2005 m. iki 2019 m. iš viso įvaikinti 9 nepilnamečių mamų vaikai. Visi jie įvaikinti Lietuvoje. 2019 m., 2018 m., 2012 m., 2010 m., 2009 m., 2006 m., 2005 m. įvaikinta po 1 vaiką. 2011 m. 14 m. 17 m.
Sveika, Violeta. Pirma mintis, kilusi perskaičius Jūsų klausimą, buvo, kad čia kvepia požiūriu „visi vyrai kiaulės“. Tiesiog susidaro įspūdis, jog Jūs jau apibendrinote ir nusprendėte, kad visi vyrai, kurių draugės ar žmonos laukiasi, nusispjauna ir tiesiu taikymu keliauja „į kairę“. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad tai jokiu būdu ne vyraujanti vyrų elgesio tendencija, nes kaip bebūtų, yra ir mamų, kurios nelabai džiaugiasi būsimu kūdikiu. Porai kūdikio laukimas labai svarbus ir įvairių išgyvenimų kupinas periodas. Tačiau, jei vyrui žmona svarbi, jis subrendęs šeimai ir tėvystei, priversti jį ieškoti nuotykių bus nelengva. Ir atvirkščiai, jei vyras - nebrandus nuotykių ieškotojas, jo kūdikio besilaukianti žmona nebus kliūtis naujų pasismaginimų paieškai. Kita vertus tai, kad vyras - donžuanas, paprastai gali būti pastebima jau iki santuokos, todėl tekant už tokio žmogaus naivu tikėtis, kad santuoka ar tėvystė jį pakeis. Kartais, net žinodama, kad vyras kūdikio nenori, moteris stengiasi bet kokia kaina pastoti, siekdama jį „pririšti“, tokiu atveju taip pat naivu tikėtis, kad tai baigsis laimingai. Priežasčių neištikimybei gali būti daug ir jos įvairios. Nėštumas nėra neištikybės priežastis. Viskas priklauso nuo sutuoktinių santykių bei gebėjimo spręsti konfliktus. Nėštumas kaip tik yra savotiška galimybė šeimai augti ir mokytis, galimybė geriau vienas kitą pažinti ir įvertinti. Žinoma, kiekviena šeima turi savų bendravimo ypatumų bei susiduria su įvairiais sunkumais ir išbandymais. Besilaukiant kūdikio, pasikeičia tiek moters kūnas, tiek elgesys. Kai kurie vyrai sunkiai susitaiko su pakitusiomis mylimosios kūno linijomis, arba nuo lytinių santykių atbaido mintis, kad žmonos viduje bręsta vaikelis, tai ir dar daugybė kitų galimų priežasčių gali „atšaldyti“ aistrą, tačiau nebūtinai tai taps paskata ieškoti meilės kitur. Kita vertus, besilaukiant pasikeičia ir būsimosios mamytės interesai bei elgesys. Dažnai moterys daugiau dėmesio sutelkia į pasiruošimą vaiko atėjimui, kalba ir rūpinasi tik pirkiniais vaikeliui arba yra liguistai susirūpinusios savo kūno pojūčiais, skiria mažiau dėmesio ir pastangų savo patrauklumui paryškinti, o vyras apskritai nukeliauja į „antrą planą“. Kūdikio laukimą lydi ne tik teigiamos emocijos, bet ir susierzinimas, nuotaikų svyravimai, pykinimas (o vyrui ne visada pakanka kantrybės ir išminties su tuo susidoroti), kartais pačios moterys iš žavios damos tampa nuolat besiskundžiančiomis ir irzliomis bambeklėmis. Taip pat gali būti, kad vyrai nesupranta, kad nėštumas žmonai sukelia daug vargo, ir tikisi, kad viskas bus po senovei, kai žmona savo ruožtu tikisi daugiau paramos, švelnumo ir rūpesčio. Bet kokiu atveju, labai svarbu kalbėtis su sutuoktiniu, kartu ruoštis ir planuoti kūdikio atėjimą, aptarti savo baimes ir lūkesčius. Nepamirškite ir to, kad nėštumo metu labai svyruoja nuotaika ir padidėja jautrumas, todėl tiek būsima mama, tiek tėtis turi būti tam pasiruošę - mamytė turėtų stengtis pernelyg jautriai nereaguoti į tėtuko klaidas, ar neišmanymą, o tėvelis neturėtų išsigąsti, jei brangi žmona ims elgtis ir reaguoti ne taip, kaip jis įpratęs. Kūdikio laukimas svarbus abiems tėvams, jei jie ABU nori kūdikio ir yra tam pasiruošę. Visai kas kita, jei vyras vaikelio nenori, arba nori, bet net neįsivaizduoja, kas jo laukia. Kartais vyrai mano, kad tai paprasta kaip du kart du: užsimegs nauja gyvybė, o tai visiškai nepakeis įprasto sutuoktinių gyvenimo. Kai vyras suvokia, kad viskas ne taip jau paprasta, gali kilti nerimas, baimė dėl ateities ir naujos atsakomybės, baimė, kad nebus taip lengva susidoroti su nauju vaidmeniu. Tuomet svarbu, kaip tas vyras apskritai kovoja su gyvenimo negandomis, ar imasi veiksmų ir ieško sprendimų, ar deda į kojas. Bet kokiu atveju, vyro nuotykių ieškojimas nėra savaime skatinamas žmonos nėštumo. Tai susiję su vyro turima šeimos, ištikimybės samprata, jo vidinėmis nuostatomis, pagarba šeimai bei atsakomybe už savo veiksmus. Todėl, jei vyras jaučiasi pasiruošęs ir subrendęs šeimai bei šeimos pagausėjimui, nebijo atsakomybės, jo neatbaidys galimi sunkumai ir išbandymai. Savaime suprantama, nėra namų be dūmų, laukiant vaikelio taip pat, kaip ir bet kada, galimi konfliktai ar nesutarimai. Tikiuosi, kad savo šeimoje rasite būdų, kaip spręsti kilusius nesklandumus. Sėkmės.
Taip pat svarbu suprasti, kad nėštumo metu moters organizme vyksta dideli hormonų pokyčiai, kurie gali lemti nuotaikų svyravimus, padidėjusį jautrumą ar irzlumą. Nors kai kurie vyrai sunkiai susitaiko su šiais pokyčiais, svarbu suprasti, kad tai laikina ir dažnai susiję su moters fizine ir emocine būkle. Suteikus reikiamą paramą ir supratimą, dauguma moterų grįžta į įprastą būseną po gimdymo.

Visgi, jei vyras palieka nėščią moterį, tai gali turėti rimtų pasekmių ne tik moteriai, bet ir negimusiam vaikui. Tokiais atvejais labai svarbu kreiptis pagalbos į specialistus, pavyzdžiui, Krizinio nėštumo centrą, kuris teikia emocinę, psichologinę ir materialinę pagalbą.