Ankstyvasis anglų kalbos mokymasis kelia daugybę diskusijų tarp tėvų ir ekspertų: ar tai į ateitį orientuota investicija, ar nebūtinas skubėjimas? Oficialiai Lietuvoje anglų kalbos pamokos bendrojo ugdymo programoje prasideda nuo antros klasės, tačiau tėvų patirtys ir požiūriai gerokai skiriasi.
Vieni tėvai pasirenka privačias pamokėles darželyje, pastebėdami, kad tokio amžiaus vaikai labai greitai „pagauna“ žodžius ir nebijo kalbėti. „Dukrą leidome į privačias anglų kalbos pamokėles dar darželyje, kai jai buvo penkeri. Dabar, priešmokykloje, ji jau supranta paprastas frazes, dainuoja angliškas daineles“, - pasakoja viena mama. Kiti tėvai renkasi kompromisą - laukia priešmokyklinių metų, norėdami, kad vaikas pirmiausia gerai įsisavintų gimtąją kalbą.

Tarptautinio bakalaureato pradinio ugdymo ir ankstyvosios anglų kalbos mokytoja Lorena Mileškaitė pabrėžia, kad ankstyvieji užsiėmimai suteikia gerą pagrindą, tačiau nepakeičia sisteminio mokymosi mokykloje. Ryškiausias skirtumas tarp vaikų, lankiusių būrelius, ir tų, kurie su kalba susiduria tik mokykloje, yra emocinis: „Vaikai, kurie buvo susidūrę su anglų kalba, dažniausiai drąsiau kalba, pasitiki savimi ir tai palengvina jų įsitraukimą į mokymąsi.“
Ekspertai sutinka, kad ankstyvame amžiuje vaikai yra ypač imlūs kalbai. Natūralus mokymasis per žaidimą, dainavimą, ritmą ir judesį padeda greičiau kaupti žodyną, lavina klausymąsi ir tarimą. Svarbiausia šiame etape - žaisminga patirtis, žodyno plėtra ir drąsa vartoti kalbą, nespaudžiant vaikų gramatinėmis taisyklėmis.
Tėvai gali natūraliai palaikyti vaiko domėjimąsi anglų kalba, „įpindami“ ją į kasdienes situacijas. Štai keletas efektyvių būdų:
„American English School“ (AMES) vykdomoji direktorė Greta Balaišienė teigia, kad idealus laikas pradėti mokytis anglų kalbos yra nuo 3-4 metų. Šiuo laikotarpiu vaikai geba lengvai įsisavinti kalbą per klausymąsi, vaizdus, pamėgdžiojimą ir žaidimą - taip, kaip jie mokosi savo gimtosios kalbos.

Vaikams itin patinka mokytis per gyvūnų tematiką. Tai ne tik linksmina, bet ir lavina vaizduotę bei kalbos įgūdžius. Lentelėje pateikiami keli pavyzdžiai, kaip gyvūnų pavadinimai ir jų charakteristikos gali būti naudojami mokymosi procese:
| Gyvūnų grupė | Mokymosi akcentas | Veiklos idėja |
|---|---|---|
| Naminiai gyvūnai | Charakteris ir įpročiai | Imituoti šuns lojimą ar katės miauksėjimą. |
| Ūkio gyvūnai | Nauda ir garsai | Mokytis, kaip „kalba“ karvė ar višta. |
| Laukiniai gyvūnai | Aplinka ir išvaizda | Kurti istorijas apie liūto riaumojimą ar beždžionės vikrumą. |
G. Balaišienė pabrėžia, kad ankstyvasis mokymasis neturi būti akademiškas. Tai turėtų būti lyg džiaugsmingas susipažinimas su kalba per daineles, istorijas ir žaidimus. Kai vaikai nežino, kad jie „mokosi“, o tiesiog žaidžia, baimė daryti klaidas išnyksta. Tai suformuoja teigiamą požiūrį į užsienio kalbą, kas yra itin svarbus psichologinis veiksnys tęsiant sistemingą mokymąsi vėlesniuose etapuose.