Formuojamasis ikimokyklinio amžiaus vaikų vertinimas: principai ir praktika
Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Vienas iš tokių svarbių aspektų - ikimokyklinio amžiaus vaikų vertinimas. Šiandienos švietimo kontekste keičiasi vaikų kartos ir jų charakterių ypatumai, mokymo(si) būdai bei metodai, taip pat - švietimo įstaigų orientacija ir požiūris į vaiką. Šiandien vertinami nebe visos grupės, bet kiekvieno vaiko asmeniniai gabumai ir pasiekimai, lyginant ugdytinį ne su bendraamžiais, o su pačiu savimi, vertinant asmeninę pažangą.
Vertinimo esmė ir tikslai
Vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis, leidžianti vaikui teikti savalaikę veiksmingą pagalbą, tikslingai skatinanti vaiko raidą, padedanti efektyviai modeliuoti kasdienę ugdymo(si) praktiką. Vertinimo tikslas - paremti vaiko ugdymą(si) teikiant grįžtamojo pobūdžio informaciją apie ugdymo(si) pasiekimus ir pažangą, siekti, kad vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas sukurtų sąlygas vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti.
Šiame procese vyksta perėjimas nuo visiems vaikams taikomos prie personalizuotos (suasmenintos) vertinimo kultūros. Pagrindiniai vertinimo uždaviniai yra:
- Išsiaiškinti vaiko gebėjimus, savybes, poreikius;
- Numatyti tolesnio ugdymosi galimybes;
- Individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo procesą.
Stebėjimo vertinimas | Edukacinio vertinimo svarba ankstyvojoje vaikystėje
Kaip organizuojamas vertinimo procesas?
Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Vertinant ikimokyklinuko pasiekimus, naudojamasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus: mokslo metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį).
Pavyzdžiui, jei ikimokyklinukui 2 metai, vertindama jo pasiekimus, pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus, skirtus 0-3 metų vaikams, ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias vaiko gebėjimams. Tarkime, Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats.
Vertinimo metodai ir fiksavimas
Pedagogai kiekvieno vaiko kasdieninius pasiekimus fiksuoja atlikdami stebėjimus, analizuodami vaiko kūrybą, jų atliekamas užduotėles. Šiame kasdieninio vertinimo etape aktyviai dalyvauja patys vaikai - po veiklos jie įsivertina savo savijautą, komentuoja veiklos rezultatus. Informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama ir fiksuojama vaiko pasiekimų apraše, aplanke, skaitmeninėse laikmenose ar kitur.
| Veiklos etapas | Vertinimo ypatumai |
|---|---|
| Rudeninis vertinimas | Skirtas nustatyti sritis, kuriose reikia pagalbos |
| Kasdienis vertinimas | Grįstas stebėjimu, kūrybos analize ir vaiko refleksija |
| Individualūs pokalbiai | Vyksta su tėvais bent 2 kartus per metus |
Bendradarbiavimas su tėvais
Vaiko vertinimo procese mokytojas nuolat bendradarbiauja su tėvais (globėjais), nes jų teikiama informacija gali praplėsti žinias apie vaiko raidą, kultūrinius skirtumus ir padėti geriau suprasti vaiką. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais aptariami individualiai. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos.
Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano, bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas, o privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas - tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.
tags: #formuojamasis #ikimokyklinio #amziaus #vaiku #vertinimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
