Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui.
Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus. Visgi, yra išimtis, jeigu vaiko susilaukia nepilnametis asmuo, gyvenantis globos institucijoje.
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Seneliai paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje.
Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo šių metų pradžios padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre (pas budintį globotoją) ar šeiminiuose namuose globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams (rūpintiniams).
| Vaiko amžius/būklė | Išmokos dydis per mėnesį (Eur) |
|---|---|
| Vaikai iki 6 metų | 364 |
| Vaikai nuo 6 iki 12 metų | 420 |
| Vaikai su negalia (nepriklausomai nuo amžiaus) | 455 |
| Vaikai nuo 12 iki 18 metų | 455 |
| Buvę globotiniai (iki 24 metų, kurie mokosi/studijuoja) | 455 |
Planuojama, kad šiais metais globos (rūpybos) išmoką gaus apie 7,7 tūkst. vaikų.

Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), kas mėnesį mokamas 280 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Šis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui) ir mokamas tol, kol vaikas yra globojamas (rūpinamas). Išmokos tikslinio priedo mokėjimas yra pratęsiamas buvusiam globėjui (rūpintojui), kai, pasibaigus vaikų globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos, buvęs globotinis (rūpintinis) lieka gyventi pas buvusį globėją ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai. Planuojama, kad šiais metais globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą gaus apie 5,5 tūkst. globėjų (rūpintojų).
Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama tais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai nustato vaikui apsaugos poreikį ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis. Laikinosios priežiūros išmokos dydis siekia 420 eurų per mėnesį už vaiką, bet konkretus sumos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai vaikas prižiūrimas.
Kai globojamas vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos, taip pat dėl santuokos sudarymo, tuomet jam skiriama 5 250 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai. Dėl vienkartinės išmokos įsikurti į savo gyvenamosios vietos savivaldybę galima kreiptis iki asmeniui sukanka 25 metai.
Vaiko globėjai taip pat gali kreiptis dėl motinystės išmokos (mokama apdraustajam asmeniui, paskirtam naujagimio globėju, nuo globos nustatymo dienos tol, kol kūdikiui sueis 70 dienų), vaiko priežiūros išmokos, vienkartinės išmokos vaikui (jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą), išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, išmokos vaikui (vaiko pinigų), mokamos kiekvienam vaikui, taip pat dėl papildomos išmokos vaikui, kuri mokama, jeigu vaikas turi negalią arba šeima augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, arba yra nepasiturinti.
Kiekvienoje savivaldybėje veikiantys Globos centrai teikia įvairias paslaugas globėjams (rūpintojams) ir globojamiems (rūpinamiems) vaikams, taip pat budintiems globotojams, šeimynoms, įtėviams ir jų šeimose augantiems vaikams. Jie konsultuoja ir informuoja asmenis, pageidaujančius globoti ar įvaikinti vaikus, įkurti šeimyną ar vykdyti budinčio globotojo veiklą, vykdo pasirengimo globoti, įvaikinti ar teikti budinčio globotojo paslaugas mokymus pagal specialią programą GIMK, vertina asmenų pasirengimą ir teikia išvadas dėl tinkamumo tapti globėjais (rūpintojais), įtėviais, budinčiais globotojais. Globos centrai taip pat rūpinasi pagalbos teikimu šeimoms, kuriose yra globojamų (rūpinamų) ar įvaikintų vaikų, organizuoja ir veda tęstinius mokymus, savitarpio paramos grupių užsiėmimus, teikia individualias konsultacijas ir kitas paslaugas.
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas, aplinkybės peržiūrimos. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
„Vaikai turi teisę augti šeimos aplinkoje - tai yra ir jų didžiausias poreikis. Mes, suaugusieji, šią teisę privalome įgyvendinti. Nuoširdžiai dėkoju žmonėms, pasiryžusiems kilniai misijai ir savo širdis bei namų duris atvėrusiems be tėvų globos likusiems vaikams. Labai norėtųsi, kad šalyje atsirastų kuo daugiau tokių žmonių. Globėjų ypač trūksta vyresnio amžiaus vaikams. Dėl įvairių priežasčių tėvų globos netekę vaikai turi būti ir materialiai aprūpinti. Tikimės, kad didesnė parama globojamiems vaikams pagerins kasdienes jų gyvenimo sąlygas“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
„Kiekvienas vaikas turi teisę augti mylinčioje ir saugioje šeimos aplinkoje. Globa šeimoje suteikia vaikui ne tik kasdienę priežiūrą, bet ir emocinį ryšį, kuris yra pagrindas jo sėkmingam gyvenimui. Nuoširdžiai dėkoju žmonėms, pasiryžusiems kilniai misijai ir savo namų duris atvėrusiems be tėvų globos likusiems vaikams. Labai norėtųsi, kad šalyje atsirastų kuo daugiau globėjų - jų ypač trūksta vyresnio amžiaus vaikams. Valstybė remia žmones, kurie prisiima šią svarbią atsakomybę - užtikrina ir finansinę, ir emocinę paramą“, - teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
„Visuomenė tampa jautresnė ir atviresnė, auga noras padėti, ypač tėvų globos netekusiems vaikams. Vis dažniau griūva stereotipai ir mitai, stiprėja jausmas, kad jeigu bus sunku, neliksi vienas, sulauksi pagalbos“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. Naujausia apklausa rodo, kad 38 proc. respondentų mano, jog globa šeimoje - tai geriausias sprendimas vaikams, netekusiems tėvų globos. Pasak I. Skuodienės, ši apklausa rodo, kad mes, kaip visuomenė, augame, tvirtėjame ir ieškome galimybių pasirūpinti vaikais, kuriems reikia mūsų apkabinimo ir šilto žodžio. „Globa dažnai prasideda nuo žvilgsnio, kuris toliau kuria ryšį ir bendrą ateitį šeimoje. Tikiuosi, kad vis daugiau žmonių ryšis atverti savo širdį ir namų duris be tėvų globos likusiam vaikui“, - sako I. Skuodienė.
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų. Paprastai žmonės įsivaizduoja, kad tai nuo visuomenės atskirti vaikai, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro nusikalstamas veikas, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų tai - absoliutūs mitai. Vaikai yra vaikai, ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.

Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių, kaip ir jaunesni vaikai.
Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jaunam žmogui, kuris yra tame gyvenimo etape, kai pradeda priimti sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų.
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turite būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirties. Kalbant apie vaiko globą, ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Jaunas, brandus suaugusysis gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar seserimi savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus.
Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar globosite paauglį, ar - vyresnį vaiką, galioja tos pačios taisyklės: svarbu, kad vaikas jūsų namuose turėtų savo miego, poilsio, pamokų ruošos, žaidimų erdvę.
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikų, kad galėtum juos globoti. Viskas, ko jums reikia, - tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Vaiko ir jaunuolio globa, kaip ir tėvystė, yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos: vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį.
Tyrimai rodo, kad pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje, tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai, be abejonės, kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t. t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.
Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeiminė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose. Kiekvienas jūsų šeimos narys, vyresnis nei 16 metų, turi pritarti globai raštiškai, o visa šeima turi dalyvauti įsivertinimo procese.
Aptardami paauglių globos perspektyvą, dauguma žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos savų pačių vaikams. „Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?“ Tyrimai rodo, kad broliai ir seserys - tiek globojami, tiek biologiniai - yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus, nesiekia būti šeimoje, jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
„Žmonės vis dar stebisi, kad mes, tokie jauni globėjai, savo gyvenimą skiriame globai. Esame pavyzdžiu kitiems ir tuo didžiuojamės“, - sako 26-erių Edita Deltuvė, kartu su vyru Aidu šiuo metu namus sukūrusi septyniems tėvų globos netekusiems paaugliams. Šeimynos įkūrėjų Deltuvų istorija unikali - mirus globėjai su ja augęs ir vėliau savarankišką gyvenimą sukūręs Aidas kartu su žmona Edita nusprendė tapti globėjais dešimčiai vaikų.
„Padedame vaikams visose veiklose, jiems svarbi mūsų nuomonė, patarimai, esame jiems autoritetai. Pavyzdžiui, jei reikia pirmą kartą užsiregistruoti pas gydytoją ar sudaryti darbo sutartį, tampame vieninteliais žmonėmis, kurie gali padėti“, - pastebi E. Deltuvė. Gausi šeima kuria sekmadienio šeimos pietų tradiciją, kartais nueina į kiną ar ledo areną, o dabar, žiemos metu, keliauja po aplinkinius miestus ir apžiūri kalėdinės eglutes. Vasarą mėgsta aplankyti užsienio šalis - šiemet visi drauge autobusiuku keliavo po Italiją.
„Tikėjimo globojamais vaikais daugėja. Tokios nuostatos ateina ne iš mokytojų, o iš tėvų. Taip jau yra, reikia laiko požiūriui pasikeisti arba susitaikyti, kad visada bus žmonių, kurie vadovausis mitais ir juos sunku bus pakeisti“, - sako E. Deltuvė. Ji neabejoja, kad globodami kartu su vyru auga kaip asmenybės ir bręsta kaip žmonės. „Globa mus labai sustiprino. Pasikeitė ir požiūris į gyvenimą - kai kurios, atrodytų, didžiulės problemos tapo menkniekiais, nes pradėjome vertinti ir atsirinkti tai, kas yra svarbiausia. Globa pakeitė ir mano bei vyro tarpusavio santykį. Juk buvome vėjavaikiški, rūpinomės tik savimi ar gyvūnais, o dabar esame atsakingi už gausią šeimą. Pasak A. Deltuvos, globodami jie tobulėja ir kiekvienas individualiai, ir kaip pora. „Kiekvieną dieną išmoksti kažką naujo. Globėjai atviri - per ketverius metus jie daug ko išmoko, ypač apie santykių su vaikais kūrimą. Pasak E. Deltuvės, „Svarbu būti ne tik atviram, bet ir priimti jauną, augantį žmogų. Suaugusieji linkę turėti daug įvairių lūkesčių, kad vaikas elgsis taip, kaip jie norės. Žvelgdami į praeitį, E. ir A. Deltuvos tikina praėję daugybę skirtingų stadijų. Tapę globėjais jie įsivaizdavo, kaip pakeis vaikų gyvenimus ir taps superherojais. Vėliau pasirodė, kad globa - ne tik meilė, bet ir ribų nusistatymas, tad šis etapas buvo nelengvas. „Susiklosčius sudėtingai situacijai, paklausiame savęs, ar vis dar gerai darome ir mums tai yra svarbu. Sau atsakome, kad tai mūsų kelias ir judame toliau“, - pasakoja E. Deltuvė. „Jeigu nieko neveiksi, tai nieko ir nesužinosi. Reikia žengti pirmus žingsnius ir palengva pajausi, ar globos kelias tavo, ar ne. Mes pajautėme, kad mums tai svarbu ir globa tinka“, - reziumuoja E. Deltuvė.
Daugiau informacijos, kaip tapti globėju, kaip padėti vaikams, jums suteiks jūsų gyvenamosios vietos globos centro specialistai, kurių kontaktus rasite www.globoscentrai.lt, arba rašykite el. paštu.